Pasirodo, meteoritų medžiotojai buvo vieni pirmųjų svečių, suskubusių aplankyti Čeliabinską po 2013 m. vasario 15 d. įvykio. Jų taikinys buvo po regioną pasklidę tūkstančiai meteorito nuolaužų.
„Dalis meteoritų medžiotojų yra meteoritų kolekcionieriai, tačiau kitiems tai yra verslas, nes kalba eina apie didelius pinigus. Meteoritai yra labai reti ir meteoritų medžiotojai žino, kad kolekcionieriai pasiryžę sumokėti išties nemažai, ypač už meteoritus iš Marso, Mėnulio ar už turinčius gražią istoriją, kaip Čeliabinsko atveju“, – teigė Vienos Gamtos istorijos muziejaus Uolienų ir meteoritų kolekcijos kuratorius dr. Ludovic Ferrière, asmeniškai parūpinęs muziejui Čeliabinsko meteorito fragmentą.
Pasak jo, tai buvo įmanoma kasmet birželio pabaigoje mažame Prancūzijos Ensišeimo miestelyje vykstančioje Meteoritų mugėje. Į ją tradiciškai susirenka meteoritų medžiotojai, kolekcionieriai, mokslininkai ir muziejų kuratoriai iš viso pasaulio, kad galėtų parduoti ar įsigyti unikalius fragmentus.
Prieš įsigydami 387 g sveriantį meteorito gabalėlį kartu su keliais smulkesniais pavyzdžiais, Vienos Gamtos istorijos muziejaus atstovai įsitikino, kad tai – Čeliabinsko meteorito fragmentai, atlikę kai kuriuos tyrimus. Šie patvirtino, kad analizuojami pavyzdžiai yra meteorito, atkeliavusio į Žemę prieš kelis mėnesius. Sumokėta už eksponatą suma siekė 3,5 tūkst. eurų (12 tūkst. Lt), arba 8–10 eurų (28–34 Lt) už gramą.
„Tai – labai gražus ir didelis Čeliabinsko meteorito fragmentas. Kiti rasti pavyzdžiai siekia tik kelis gramus arba jau viršija kilogramą. Didžiausias fragmentas buvo ištrauktas iš Čebarkulio ežero ir svėrė 650 kg. Dabar jis – Čeliabinsko kraštotyros muziejuje. Mums buvo neįsivaizduojama, kaip galėtume nepapildyti savo kolekcijos naujausio meteorito pavyzdžiu. Juolab, kad gausybė mūsų lankytojų girdėjo apie šį išskirtinį kosminį įvykį ir nekantravo pamatyti jo fragmentą. Kartu tai mums leido prisidėti prie mokslinių Čeliabinsko meteorito tyrimų“, – tvirtino L.Ferrière.
Kartu jis įspėjo, kad „Ebay“ aukcione pardavinėjami kai kurie Čeliabinsko meteorito fragmentais vadinami pavyzdžiai tėra vulkano išmesti akmeniniai dariniai ar kitas nekosminės kilmės akmens materialas.
Čeliabinsko meteoritas yra akmeninis meteoritas, arba chondritas. Prieš sprogimą jis svėrė 12 tūkst. tonų, skersmuo siekė 20 metrų. Sprogimo energija keliasdešimt kartų viršijo Hirošimos atominę bombą. Tai – didžiausias kosminis objektas, patekęs į Žemės atmosferą po Tunguskos meteorito sprogimo 1908 m.
Už meteoritus – pusantro milijono litų
Vienos Gamtos istorijos muziejaus meteoritų kolekcija yra seniausia ir didžiausia visame pasaulyje. Prie reguliaraus jos pildymo aktyviai prisideda ir organizacija „Gamtos istorijos muziejaus draugai“. Pernai 90-metį paminėjusi draugija, vienijanti 3,5 tūkst. narių, suskaičiavo, kad per 1925–2012 m. į meteoritų įsigijimą buvo investuota 450 tūkst. eurų (1,55 mln. Lt).
Pavyzdžiui, seniausias eksponatas – Lancenkircheno (Austrija) meteoritas, už kurį draugijos nariai 1925 m. sumokėjo 3640 eurų (12,5 tūkst. Lt). Šis pirkinys buvo vienas pirmųjų Vienos Gamtos istorijos muziejaus draugijos pirkinių muziejui už privačias lėšas.
Ybsitzo (Austrija) meteoritą 1981 m. atrado pats muziejaus draugijos narys Georgas Wolfgangas Schablas ir padovanojo muziejui. Už šį poelgį vėliau jis buvo apdovanotas auksiniu draugijos ženkliuku.
Stambiausia draugijos investicija buvo į 100 kg svorio meteoritą „Huss II“. Už jį 1988 m. buvo paklota 406 tūkst. eurų (1,4 mln. Lt) suma. Tai laikais milžiniškus pinigus – 5,5 mln. šilingų – draugijai surinkti padėjo ir Vienos municipalitetas, ir Nacionalinis bankas.
„Gamtos istorijos muziejaus draugų“ iniciatyva muziejaus meteoritų kolekcija buvo pildoma kone kasmet: 2004 m. – Sent Aubino meteoritas (5170 eurų); 2007 m. – Basikouno meteoritas (7900 eurų); 2008 m. – Čergačo meteoritas (6 tūkst. eurų); 2009 m. – chondritas „NW Africa“ (9 tūkst. eurų); 2011 m. – akmeninis meteoritas (6 tūkst. eurų); 2012 m. – meteoritas iš Marso (3 tūkst. eurų).
Už surinktus draugijos narių mokesčius vidutiniškai kasmet naujų eksponatų įsigijimui skiriama 45 tūkst. eurų (155 tūkst. Lt). Metinis nario mokestis yra 25 eurai (86 Lt), rėmėjo – 250 eurų (862 Lt) suma.
1889 m. pastatytame Vienos Gamtos istorijos muziejuje, kuris buvo skirtas saugoti imperatoriškąją Habsburgų kolekciją, šiuo metu sukaupta apie 30 mln. eksponatų. Vieni vertingiausių ir sutraukiantys daugiausiai lankytojų – akmeninė 25 tūkst. metų senumo Vilendorfo Veneros statulėlė, dinozaurų griaučiai ir, žinoma, nuo 1778 m. renkama meteoritų kolekcija. Joje tarp 8 tūkst. egzempliorių yra ir seniausio žinomo 1492 m. Žemę pasiekusio Ensišeimo meteorito fragmentas, ir pavyzdys iš Mėnulio, astronauto paimtas „Apollo 15“ misijos metu 1971 m.
