Teigiama, kad palydovo valdymas iš Žemės buvo vienas sudėtingiausių misijos uždavinių.
„Vien tai, galima sakyti, jau yra daugiau nei pusė visos misijos sėkmės“, – sakė KTU profesorius Darius Gailius.
Tikimasi, kad sėkmingas valdymas naudojant GPS imtuvus sudomins mažųjų palydovų gamintojus pasaulyje, siekiančius „CubeSat“ technologiją pritaikyti komercinėms reikmėms.
Lietuvos kosmoso asociacijos vadovo Vidmanto Tomkaus teigimu, palydovinės navigacijos sistemos eksperimentas buvo atliktas vos keliuose „CubeSat“ tipo palydovuose pasaulyje ir ne visi jie buvo sėkmingi, kadangi palydovui skriejant greitai, paprastai yra sudėtinga nustatyti jo vietą.
Anot jo, kosmoso sąlygoms pritaikyti ir specialiai paruošti GPS imtuvai rinkoje kainuoja apie 50 tūkst. litų – tai suma, kurį įkandama tik profesionalių palydovų gamintojams.
„Mažųjų palydovų technologijos tikslas – atpiginti palydovų paleidimą tiek, kad kosmosas taptų prieinamas kuo platesniam ratui žmonių: tiek universitetams, tiek privačioms kompanijoms. Šie galėtų iš mažųjų palydovų, pavyzdžiui, atlikti tikslius žemės stebėjimus, tiekti belaidžio ryšio paslaugas. GPS imtuvai jiems padėtų koreguoti palydovų orbitą, kai palydovai skrenda rikiuotėje“, – aiškino V.Tomkus.
Palydovo GPS imtuvas siunčia informaciją apie palydovo orbitos aukštį ir jo skrydžio greitį, tai padeda mokslininkams geriau suprasti palydovo skrydį ir jo padėtį žemės atžvilgiu, geriau pasiruošti kitoms misijoms kosmose.
Netrukus mokslininkai išbandys palydove įrengtą tiesinį transponderį, kuris garsu ištransliuos tautos išrinktus tris žodžius – Lietuva myli laisvę.
