„SLS potencialas paskatins mokslinių tyrimų ir žmonijos tyrimų sinergiją, – pareiškė astronautas, NASA mokslo skyriaus administratorius Johnas Grunsfeldas. – SLS slypi galimybės Saulės sistemos ir apskritai kosmoso tyrinėjimuose plėtoti transformatyvųjį mokslą.“
Kol kas tebestatoma raketa SLS bus galingiausia, kokią yra pavykę sukurti žmogui. Ja astronautų misijos galės būti deleguojamos ne tik į Žemės orbitą, Mėnulį, bet ir į Marsą, asteroidus. Planuojama, kad pirmą kartą raketa pakils 2017 m.
Debiutinio skrydžio metu į Žemės orbitą SLS iškels 77 tonų krovinį. Tai yra beveik triskart daugiau, nei sugebėjo iškelti daugkartinio naudojimo erdvėlaivius „Space Shuttle“ į orbitą kėlusios raketos. Planuojama SLS projektą tobulinti ir rekonstruoti taip, kad jos keliamoji galia pasiektų 143 tonas.
„Nors daugelis raketą SLS visų pirma sieja su žmonių misijomis, ji neabejotinai ras vietos aibėje kitų kosmoso tyrinėjimo sričių, – atkreipė dėmesį programos strategijos ir partnerystės vadovas Steve'as Creechas. – Misijose į kitas Saulės sistemos planetas SLS galės pasiūlyti dalykų, kurie dabar yra neįmanomi. Pavyzdžiui, prie kitų planetų ar jų palydovų nusiųsti didesnius kosminius zondus su daugiau tyrimams skirtos įrangos.“
NASA mokslininkai ir inžinieriai mano, kad raketa pajėgs erdvėlaivius prie išorinių Saulės sistemos planetų skraidinti tiesiogine trajektorija, išvengiant erdvėlaivio įgreitinimo pasinaudojant Žemės gravitacija. Taip būtų sutaupoma daug laiko.
„Raketų kūrėjai visada dirbdavo ribojami tam tikrų fizinių raketos galimybių, – aiškino S.Creechas. – Pavyzdžiui, erdvėlaivis negali būti sunkesnis už tam tikrą svorį, turi neviršyti tam tikro raketos pločio. Nuo to, kokio raketa bus dydžio, priklausys maksimalus raketos greitis, kai kuriais atvejais renkantis šiuos parametrus egzistuoja tam tikri limitai. Štai dabar, norint išsiųsti misiją į išorines Saulės sistemos planetas, mokslininkams reikia tilpti į tam tikrą „dėžutę“. SLS „dėžutė“ bus gerokai didesnė už visas buvusias.“
