Telomerai susideda iš DNR bei baltymų, jie žymi DNR vijų galus mūsų chromosomose. Telomerai yra būtini siekiant užtikrinti, kad DNR grandinė būtų teisingai atkuriama bei kopijuojama. Kiekvieną kartą ląstelei dauginantis, chromosomos, esančios toje ląstelėje, kopijuojamos į naują ląstelę. Kartais kopijuojant ląstelę telomerų seka sutrumpėja. Tuo atveju, jei telomerai tampa per trumpi, ląstelė žūsta. Tik vaisiaus bei vėžio ląstelės turi mechanizmus, kurie padeda išvengti tokio ląstelių likimo – jos gali kurtis toliau nors ir amžinai.
Profesorius Martinas Kupiecas iš Tel Avivo universiteto su kolegomis siekė plėsti pradėtą 2004 metais tyrimą, atliktą Nobelio laureatės molekulinės bilogijos profesorės Elizabethos Blackburn, kuris leido daryti išvadas, jog emocinis stresas gali daryti įtaką telomerų sekos trumpėjimui, kas lemia senėjimą. Buvo manoma, kad tai vyksta dėl laisvųjų radikalų radimosi ląstelėse. Tyrimas buvo atliktas su mielių ląstelėmis tokiomis sąlygomis, kur ląstelėse tuo metu galėjo atsirasti laisvieji radikalai. Tyrimas buvo atliktas tam, kad būtų galima ištirti poveikį telomerų sekos ilgiui.
Tuomet jie pabandė eksperimentuoti su 12 aplinkos veiksnių. Dauguma veiksnių – nuo temperatūros bei pH iki įvairių vaistų ar cheminių medžiagų – neturėjo įtakos telomerų ilgiui. Tačiau maža koncentracija kofeino, panaši į esančią tradiciniame „Espresso“, sutrumpina telomerus, o 5–7 procentų etanolio tirpalas telomerus prailgina.
Norėdama suprasti šiuos pokyčius, profesoriaus M.Kupieco komanda ištyrė 6 tūkst. skirtingų mielių su skirtingais genų pokyčiais.
Jie atliko genetinius tyrimus su ilgiausiais bei trumpiausiais telomerais, įrodydami, jog du genai, Rap1 ir Rif1, yra pagrindiniai veikėjai tarpininkaujant tarp aplinkos veiksnių bei lemiant telomerų ilgį.
„Iš viso net 400 genų sąveikauja, kad išlaikytų normalų telomerų ilgį, pabrėždami šių genų svarbą palaikant žmogaus genomo stabilumą. Įdomus faktas, kad dauguma mielių genų yra randami žmogaus genome“, – pastebėjimais dalinosi profesorius M.Kupiecas, kuris yra pagrindinis šio tyrimo autorius.
„Tai pirmas kartas, kuomet buvo analizuojama tokia sudėtinga sistema, kurioje visi genai turi įtakos vienas kitam. Pasirodo, telomerų ilgis yra kažkas labai tikslaus, kas įrodo, kad šis tikslumas yra labai svarbus ir turi būti apsaugotas nuo aplinkos poveikio“, – pridūrė jis.
