„Amžių amžius visi, pradedant bažnyčios hierarchais, baigiant gerbiamais mąstytojais, kartojo tą patį: kad žmonės yra išskirtiniai, kad jie yra protingiausi visoje gyvūnų karalystėje, – teigė Adelaidės universiteto Medicinos mokslų mokyklos tyrėjas Arthuras Saniotis. – Visgi moksliniai tyrimai rodo, kad gyvūnai gali turėti išskirtinių kognityvinių sugebėjimų, kurie pranoksta žmones.“
Įsitikinimas, kad žmonės sumanumu lenkia kitus gyvūnus, galimai atsirado dar prieš 10 tūkst. metų, agrikultūrinės revoliucijos metu, kai žmonės pradėjo auginti grūdines kultūras ir naminius gyvūnus. Toks požiūris gerokai sustiprėjo atsiradus religijoms, kuriose žmogus taip pat buvo vaizduojamas kaip aukščiausios rūšies individas. Jį dar labiau įtvirtino filosofai ir mokslininkai.
„Net Aristotelis, vienas įtakingiausių visų laikų mąstytojų, teigė, kad žmonės yra pranašesni už kitus gyvūnus dėl mūsų išskirtinio sugebėjimo logiškai mąstyti“, – teigė A.Saniotis.
Medicinos mokslų mokyklos antropologijos ir lyginamosios anatomijos profesorius Maciejus Hennebergas teigia, kad gyvūnai dažnai turi kitokių gebėjimų, kuriuos žmonės suvokia neteisingai.
„Pats faktas, kad jie mūsų gali nesuprasti, o mes nesuprantame jų, nereiškia, kad mūsų sumanumas yra skirtingo lygio – jis tiesiog yra skirtingos rūšies. Kai užsienietis bando su mumis susišnekėti ir šneka netaisyklingai, mums gali susidaryti įspūdis, kad jis nėra labai protingas. Tačiau realybė gali būti visai kitokia, – sako M.Hennebergas. – Gyvūnai išsiskiria kitokiu sumanumu, kurį žmonės nuvertina, nes pernelyg daug dėmesio skiria kalbai ir technologijoms. Tai apima socialinį ir kinestezinį sumanumą. Kai kurie žinduoliai, pavyzdžiui, gibonai, gali skleisti daug skirtingų garsų – per 20 skirtingų garsų variacijų, kurios turi visiškai skirtingas reikšmes ir leidžia šiems medžiuose gyvenantiems primatams bendrauti tropiniuose miškuose. Tai, kad jie nestato būstų, gibonams yra nesvarbu.“
„Daugelis keturkojų savo aplinkoje palieka kompleksinius užuodžiamus ženklus, o kai kurie, kaip koalos, turi specialias liaukas tokiems kvapams palikti. Ribotą uoslę turintys žmonės nė negali suvokti tokiuose ženkluose užšifruotų pranešimų kompleksiškumo, o jie gali turėti tiek pat daug informacijos, kaip vaizdai“, – priduria M.Hennebergas.
Profesoriaus teigimu, naminiai gyvūnai taip pat gali padėti mums suvokti, kokius protinius sugebėjimus turi žinduoliai bei paukščiai. „Jie net gali mums išsakyti savo pageidavimus ir priversti mus daryti tai, ko jie nori. Gyvūnijos pasaulis yra kur kas sudėtingesnis nei mes manome“, – sako jis.
