Kometa ISON buvo atrasta praeitais metais, kai ji dar skriejo toli
už Jupiterio orbitos. Tikėtasi, kad gruodį tą dangaus naktimis bus
galima stebėti plika akimi, jeigu ji būtų toliau skriejusi
apskaičiuota orbita ir priartėjusi prie Žemės.
Ketvirtadienį 18 val. 37 min. Grinvičo (20 val. 37 min.
Lietuvos) laiku ISON praskriejo vos už 1,2 mln. kilometrų nuo
Saulės paviršiaus. Astronomai nukreipė daugybę teleskopų į
tašką, kuriame kometa turėjo pasirodyti, apskriejusi Saulę,
tačiau nieko nepamatė.
„Nematau nieko, kas būtų išnirę iš už Saulės disko. Tai
gali būti vinis į karstą“, – Vašingtone įsikūrusio Karinio
laivyno tyrimų laboratorijos astrofizikas Karlas Battamsas sakė per tiesioginę NASA televizijos transliaciją.
„Liūdna, kad tai, atrodo, baigėsi tokiu būdu, tačiau mes
daugiau sužinosime apie šią kometą“, – pridūrė jis.
Labiausiai priartėjusi prie mūsų sistemos centrinio šviesulio,
kometa skriejo per Saulės vainiką 350 kilometrų per sekundę
greičiu.
Per tokį atstumą nuo žvaigždės ją veikė 2 760 laipsnių
Celsijaus kaitra. Tokios temperatūros veikiausiai pakako, kad
išgaruotų ne vien ledinis kometos branduolys, bet ir uolienių bei
dulkių priemaišos.
Astronomai pastebėjo, kad ISON ryškis smarkiai padidėjo
trečiadienį, o ketviradienį kometa gerokai nublanko, rašo portalas
spaceweather.com. Tas blykstelėjimas galėjo žymėti momentą, kai
kometos branduolys subyrėjo, o garais virtęs jo turinys pasklido
kosmose.
Jeigu kometa arba stambios jos liekanos būtų išlikusios per
artimą kontaktą su Saule, jie po savaitės arba dviejų būtų
naktimis būtų matomi danguje plika akimi.
Šią kometą praeitais metais atrado du astronomai mėgėjai,
kurie naudojosi Rusijos tarptautiniu moksliniu optiniu tinklu
(International Scientific Optical Network, ISON).
Mokslininkų nuomone, ši kometa susiformavo pačioje Saulės
sistemos kūrimosi pradžioje. Ji išsilaikė „smarkiai įšaldyta
Orto debesyje, esančiame pakeliui į kitas žvaigždes, pastaruosius
4,5 mlrd. metų“, aiškino kometų ekspertas Carey Lisse'as (Keris
Lisas), dirbantis Johnso Hopkinso taikomosios
fizikos laboratorijoje.
Retkarčiais Orto debesį sudarantys kometoidai dėl gravitacijos
lauko trikdžių – pavyzdžiui, sukeliamų netoliese
praskriejančios žvaigždės – pakeičia trajektoriją ir per
milijonus metų nuskrieja į Saulės sistemos centrinę dalį.
Kompiuteriniai modeliai rodo, kad ISON prie Saulės priartėjo
pirmąjį – ir tikriausiai paskutinį – kartą.
„Tikiuosi, kad greitai pamatysime kitą“ kometą, sakė NASA
Saulės dinamikos observatorijos projekto mokslininkas Deanas
Pesnellas (Dinas Pesnelas).
