Čekijos ir Kanados mokslininkai išanalizavo vaizdo ir garso
įrašus, taip pat meteorito nuolaužas, rastas po dramatiško
incidento vasario 15 dieną.
Jų nuomone, šis asteroidas anksčiau galbūt atskilo nuo kito
masyvaus dangaus kūno – dviejų kilometrų skersmens asteroido
(86039) 1999 NC 43, pirmąkart pastebėto 1999 metais ir reguliariai
priartėjančio prie Žemės orbitos.
Vos įskriejęs į Žemės atmosferą, Čeliabinsko asteroido
masė buvo apie 12 tūkst. tonų, o jo energija prilygo 500 tūkst.
tonų trotilo sprogimui, sakoma straipsnyje, paskelbtame žurnale
„Nature“.
Tai reikštų, kad jo energija buvo 27–41 kartą didesnė negu
atominės bombos, numestos ant Hirošimos 1945 metais.
„Asteroidas suskilo į mažas nuolaužas 45–30 kilometrų
aukštyje, todėl buvo išvengta didesnės žalos žemėje, – sakoma
studijoje. – Bendra didesnių nei 100 gramų nuolaužų masė buvo
mažesnė nei tikėtasi.“
Ankstesni apskaičiavimai rodė, kad tas objektas buvo 17 metrų
skersmens ir svėrė apie 10 tūkst. tonų.
Apie 1 200 žmonių nukentėjo nuo sprogimo bangos, kuri
išdaužė langus ir apgadino daugybę pastatų penkiuose Rusijos
regionuose.
Kaip rodo JAV žurnalo „Science“ atlikta internetinė
apklausa, 25 žmonės, kurie buvo lauke per incidentą, nurodė
patyrę nudegimų nuo ultravioletinių spindulių, paskleistų meteoro
žybsnio.
Naujojoje studijoje tai pat sakoma, kad šis meteoritas yra LL
tipo chondritas – akmeninis dangaus kūnas, kurie, kaip manoma,
sudaro mažumą asteroidų juostoje.
Jis yra to paties tipo, kaip ir asteroidas Itokava, iš kurio
mėginių paėmė Japonijos zondas „Hayabusa“.
Atskirtoje studijoje, taip pat paskelbtoje „Nature“,
mokslininkų grupė, vadovaujama Vakarų Ontarijo universiteto Peterio
Browno, atliko didžiausių žinomų meteoroidų
sprogimų atmosferoje apžvalgą.
Tame straipsnyje sakoma, kad netoli Žemės skriejančių stambių
asteroidų yra apie dešimt kartų daugiau negu yra atrandama stebint
teleskopais.
