Klausimas, kodėl mes sapnuojame, iki šiol kelia karštas diskusijas tarp mokslininkų. Yra žinoma, kad dauguma žmonių per naktį sapnuoja 4-6 sapnus, tačiau paprastai prisimena tiktai 2 ar 3 per savaitę.
To priežastis – kad mes prisimename sapną tik tuomet, jeigu nubundame per jį. O jeigu toliau miegame ir sapnuojame, kol sapnas pasibaigia, užmirštame jį visam laikui.
Moterys prisimena sapnus kiek dažniau nei vyrai galbūt dėl to, kad jos ne taip kietai miega.
Mes nesapnuojame ištisą naktį. Smegenys pradeda kurti sapnus, tik kai mes persijungiame į „sapnuojančio miego“ būseną, vadinamą greito akių judėjimo, arba greituoju (REM) miegu.
Kadangi tai labai negili miego forma, mes lengvai pabundame per sapnus.
Per naktį ši miego fazę pasikartoja bent 4 kartus. Pirmoji prasideda maždaug 90 minučių po užmigimo.
Jeigu žmogus sapnuoja neįprastus sapnus, košmarus arba keistai ryškius sapnus, tai gali būti signalas apie jo sveikatą.
Košmarai
Galimos priežastys: beta adrenoblokatoriai, širdies ligos, migrena arba miego trūkumas.
Kraujo spaudimą mažinantys vaistai - beta adrenoblokatoriai – garsėja kaip sukeliantys nemalonius sapnus. Šie populiarūs vaistai plečia kraujagysles, bet ekspertai mano, kad jie gali ir netiesiogiai pakeisti balansą tarp tam tikrų smegenyse esančių cheminių medžiagų, ir tai išprovokuoja košmarus.
Blogi sapnai taip pat gali būti susiję su širdies problemomis – tokios išvados buvo padarytos Nyderlanduose, ištyrus daugiau kaip 6 tūkst. žmonių. Paaiškėjo, kad žmonėms, kurių nereguliarus širdies ritmas, košmarų rizika padidėja tris kartus, o tiems, kas kenčia krūtinės skausmus – septynis kartus.
Taip gali būti dėl to, kad žmonės, turintys problemų su širdimi, dažniau turi kvėpavimo problemų, o tai sumažina deguonies kiekį smegenyse.
Košmarai gali įspėti ir apie gresiančią migreną. Šie nepakeliami galvos skausmai gali smogti naktį. Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo 37 pacientai, paaiškėjo, kad dažnai pirma galvos skausmų atsiranda blogi sapnai, paprastai susiję su pykčio ir agresijos temomis. Pagal vieną iš teorijų, galvos skausmai gali sukelti pokyčius smegenyse.
Tačiau košmarų priežastis gali būti ir tiesiog miego trūkumas. Per mažai miego gali sukelti miego paralyžiaus būseną, kuri kuriame nors gyvenimo etape ištinka maždaug kas dvidešimtą iš mūsų.
Tai būsena, kuomet asmuo pabudęs keletą akimirkų negali atlikti judesių, nes neveikia sistema, kontroliuojanti raumenis. Kai mes sapnuojame, raumenys visada būna paralyžiuoti, kad negalėtume judėti ir susižeisti.
Asmenys, patiriantys miego paralyžių, dažnai jaučia, lyg kažkas būtų kambaryje kartu su jais ar spaustų jų krūtinę.
Paprastai tai trunka tik minutę ar dvi, tačiau labai išgąsdina žmogų.
Daugiau sapnų, nei įprastai
Galimos priežastys: naktį per karšta arba per šalta, hormonai, chroniškas skausmas, nutrauktas antidepresantų vartojimas.
Kai naktį perkaistame ar pernelyg šalta, galime sapnuoti daugiau sapnų. Tie dalykai sutrikdo miegą, ir žmogus dažniau nubunda per sapną, o tai reiškia – prisimena daugiau sapnų.
Ekspertai rekomenduoja, kad miegamajame būtų apie 18 laipsnių temperatūra. Dėl tos pačios priežasties daugiau sapnų prisimena moterys, patiriančios hormonų svyravimus.
Kai kurios moterys sako daugiau sapnuojančios per menstruacijas. Taip nutinka todėl, kad jos jaučiasi nepatogiai, pučia pilvą, traukia mėšlungis, ir dėl to jos dažniau nubunda. Nemiga, skausmai taip pat priverčia žmones atsibusti keletą kartų per naktį, ir tai reiškia, kad jie prisimins daugiau sapnų.
Po kelių naktų prasto miego taip pat gali sekti naktis, pilna ryškių sapnų.
Esant miego trūkumui (kai miegama 4-6 valandas), smegenys turi mažiau nei įprasta greitojo miego fazių – tai reiškia, kad susidaro „skola“. Ji atiduodama per pirmąją normalaus poilsio naktį – tada mes patiriame daug ilgesnes greitojo miego fazes.
Lygiai taip pat tai gali nutikti, nustojus vartoti antidepresantus. Taip yra todėl, kad dauguma populiarių antidepresantų drastiškai sumažina greitojo miego fazių skaičių.
Sapnai, kad jus užpuola
Galimos priežastys: Alzheimerio arba Parkinsono liga.
Vadinamieji stresiniai sapnai, kai sapnuojate, kad jus užpuola arba vejasi, gali būti ankstyvas tokių smegenų ir nervų ligų, kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga, ženklas.
Žmonės, kurie reguliariai per miegus mušasi ir daužosi, kenčia nuo būsenos, vadinamos greitojo miego elgesio sutrikimu. Manoma, kad jį sukelia sutrikimai smegenų dalyje, kontroliuojančioje mūsų sapnų „saugumo jungiklį“, kuris įprastai apsaugo mus nuo judesių sapnuojant.
Ši būsena nulemia labai smurtiškus, neramius sapnus – pavyzdžiui, kad jus kažkas persekioja ar užpuola. Tai verčia sapnuotoją muštis ir spardytis. Kartais nuo to nukenčia jis pats ar partneris.
Tai – rimtas tokių ligų, kaip Alzheimerio liga, pranašas. Kartais tai gali pasireikšti dešimčia metų anksčiau, nei atsiranda kiti ligos simptomai, pavyzdžiui, atminties praradimas.
Neramūs sapnai gali būti pirmasis Alzheimerio ar Parkinsono ligos ženklas. Tad gydytojai pataria atkreipti dėmesį, ar nėra daugiau šių neurologinių susirgimų požymių – pavyzdžiui, drebulio ar atminties suprastėjimo, - kad būtų galima kuo anksčiau imtis gydymo.
Anksti prižadinantys sapnai
Galimos priežastys: riebus maistas, antsvoris, stresas ar depresija.
Didelės riebaus maisto porcijos ilgiau užsilaiko skrandyje. Dėl to susidaro spaudimas skrandžio ir stemplės vožtuvui, ir tai gali sukelti maisto ir skrandžio rūgšties kilimą bei rėmenį.
Tai paprastai nutinka per pirmąsias valandas po užmigimo. Tada žmogus nubunda naktį ir per sapno stadiją.
Rūgšties refliuksas dažnai būdingas ir žmonėms, turintiems antsvorį, nes papildomi riebalai gali spausti vožtuvą ir jį susilpninti – dėl to žmogui tampa įprasta anksti nubusti.
Žmonės, kenčiantys nuo depresijos ar stipraus streso, gali pereiti į sapno stadiją ir pradėti sapnuoti gerokai anksčiau. Tiesa, medikai kol kas nežino, dėl ko taip nutinka.
Įsimenantys ar keisti sapnai
Galimos priežastys: alkoholis, infekcija, vaistai nuo maliarijos arba menopauzė.
Girtavimas iki vėlios nakties gali sukelti ypač įsimenančius, ryškius sapnus, susapnuotus prieš pat pabundant.
Taip nutinka, nes artėjant rytui mažėja alkoholio poveikis, ir tai gali tam tikru būdu paveikti smegenyse esančias chemines medžiagas, o tai savo ruožtu sukelti keistus sapnus.
Peršalimas taip pat gali sukelti siurrealistišką pusiau miego – pusiau būdravimo būseną ir išprovokuoti keistus sapnus.
Kai mūsų organizmą atakuoja virusas, mūsų imuninė sistema priversta kovodama su juo pasitelkti visas savo jėgas. Miegas – būtent „lėtojo“, gilaus miego, be sapnų būsena – padeda sustiprinti organizmo gynybą.
Taigi, kiekviena infekcija padidina „lėtojo“ miego kiekį. Tačiau taip atidedamas perėjimas į sapno stadiją. Tuomet sapnavimas prasideda vėliau, nei įprastai, ir gali pasireikšti ryškiais sapnais bei haliucinacijomis.
Ryškius sapnus gali išprovokuoti ir medikamentai.
Kai kurie pacientai sako, kad jiems ryškius sapnus sukelia antibiotikai, tačiau kol kas nėra atlikta su tuo susijusių tyrimų.
Bet labai gerai žinoma, kad vaistas nuo maliarijos meflokvinas sukelia „epinius“ sapnus – ilgas istorijas su daug spalvų ir neįprastų veikėjų, keistų pabaisų.
Pagal vieną iš teorijų, šis vaistas sutrikdo cheminės medžiagos acetilcholino pusiausvyrą smegenyse, o ši medžiaga vaidina esminį vaidmenį kontroliuojant sapnus.
Dauguma moterų sako, kad sapnai ypač paryškėja per menopauzę. Tai gali būti susiję su hormonų svyravimais.
Seksualiniai sapnai
Galimos priežastys: padidėjęs kūrybiškumas.
Seksualinio pobūdžio sapnai būdingi įvairaus amžiaus žmonėms, bet jų padaugėja, kai tampame vyresni. Ypač tokie sapnai padažnėja perkopus šešiasdešimtmetį.
Pasak psichologų, seksualinio turinio sapnai visiškai nieko nesako apie žmonių seksualinį gyvenimą, o yra susiję su padidėjusiu kūrybiškumo lygiu.
Išėję į pensiją žmonės dažnai susiranda naujų hobių – tai gali paaiškinti, kodėl padidėja jų sapnuose su seksu susijusių scenų.
Parengė Jurgita Noreikienė
