Alternatyviąsias Nobelio premijas kasmet dalija Harvarde leidžiamas humoro žurnalas „Annals of Improbable Research“, jas remia Harvardo ir Radklifo mokslinės fantastikos asociacija (Harvard- Radcliffe Science Fiction Association), Harvardo ir Radklifo fizikos studentų draugija (angl. Harvard-Radcliffe Society of Physics Students) ir Harvardo kompiuterijos draugija (angl. Harvard Computer Society).
Šios premijos, kurios angliškai vadinamos „Ig Nobels“ - pagal žodį „ignoble“, reiškiantį „nešlovingas“, „gėdingas“, yra skiriamos už pasiekimus, kurių „negalima ar nereikia pakartoti“.
Ig Nobelio premijos gali tikėtis mokslininkai, kurie „pirmiausia priverčia žmones juoktis, o vėliau - susimąstyti“, skelbia organizatorių šūkis.
Per jau 23-iąją šių premijų teikimo ceremoniją laureatai vėl tradiciškai buvo paskelbti Harvardo universitete.
Ceremoniją organizavęs redaktorius Marcas Abrahamsas sakė: „Mokslo, kuris yra juokingas pats savaime, - ne dėl to, kad kažkas juokauja, bet (kuris) yra juokingas — kombinacija tai neįprasta sąvoka Jungtinėse Valstijose. Tai vėl darosi labiau priimtina.“
Pirmą kartą „IgNobels“ laureatai gavo piniginius prizus – po 10 trilijonų dolerių, tik – Zimbabvės. Tai reiškia, kad visi laureatai gaus po maždaug keturis JAV dolerius.
„IgNobels“ kviečia tikruosius Nobelio premijų laureatus įteikti apdovanojimų rimtiems mokslininkams už darbus, kurie atrodo juokingi, nors paprastai to tikrai nebūna siekiama.
Skiriama ir taikos premija, kuri šiemet bendrai buvo skirta Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai – už tai, kad jis uždraudė viešai ploti, - ir Baltarusijos policijai, „areštavusiai už plojimą vieną vienarankį vyrą“. Psichologijos premija buvo paskirta už eksperimentą, kurio metu buvo nustatyta, kad žmonės, galvojantys, kad yra išgėrę, taip pat galvoja, kad yra patrauklūs.
Tą eksperimentą atliko Laurent‘as Begue, Oulmannas Zerhouni, Baptiste‘as Subra ir Medhi Ourabahas iš Prancūzijos, ir Ohajo valstijos universiteto profesorius Bradas Bushmanas, kuris taip pat dėsto Nyderlanduose.
Komanda iš Japonijos ir Vokietijos sprendė šimtmečių senumo problemą: kodėl svogūnai verčia verkti. Tačiau išsiaiškino tik tai, kad šis biocheminis procesas yra „dar komplikuotesnis nei mokslininkai įsivaizdavo“.
Tarp kitų laureatų yra Brianas Crandallas iš JAV ir Kanadoje bei JAV dirbantis Peteris Stahlas, kurie apvirė negyvą kirstuką, o paskui nekramtydami jį prarijo, kad galėtų ištirti savo išmatas ir išsiaiškinti, kuriuos kaulus žmogaus virškinimo sistema suvirškins, o kuriuos – ne. Už tą tyrimą jie gavo archeologijos premiją.
