Tyrimą atliko tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama prancūzo Renaudo Boistelio iš CNRS ir Puatjė universiteto.
Paprastai varlės neturi išorinės ausies, tačiau turi vidurinę ausį su ausies būgneliu, kuris yra tiesiog ant galvos odos. Ateinantis garsas vibruoja būgnelį, o šis siunčia šias vibracijas klausomaisiais kauliukais į vidinę ausį, kur plaukelių formos ląstelės juos paverčia elektros signalais, kurie siunčiami į smegenis. Jeigu nėra vidurinės ausies, neįmanoma girdėti garso.
„Tačiau mes žinome varlių rūšį, kurios kvarkia kaip kitos varlės, nors neturi vidurinės ausies su būgneliu, kad galėtų klausytis vienos kitų, - sako R.Boistelis. - Šie maži gyvūnai, Gardinerio varlės, gyvena izoliuotai atokiose Seišelių džiunglėse 47-65 mln. metų, nuo tada, kai šios salos atsiskyrė nuo kontinento. Jeigu jos gali girdėti, jų klausos sistema gali būti išlikusi tokia, kaip senojo Gondvanos superkontinento gyvybės formų“.
Norėdami įrodyti, kad Seišelių varlės naudoja garsą komunikuodamos viena su kita, mokslininkai jų natūralioje aplinkoje džiunglėse pastatė garsiakalbius ir paleido per juos prieš tai įrašytą varlių kvarkimą. Varlių patinai į jį atsiliepė – tai reiškia, kad jie sugebėjo išgirsti garsą iš garsiakalbių.
„Ar kūno audiniai perduoda garsą, ar ne, priklauso nuo jų biomechaninių savybių. Pasitelkę rentgeno vizualizavimo metodą, mes nustatėme, kad nei šių varlių plaučiai, nei raumenys esmingai neprisideda perduodant garsą į vidinę ausį“, - sako tyrime dalyvavęs mokslininkas Peteris Cloetensas.
Gardinerio varlėms girdėti padeda burna. „Burnos ertmės ir kaulų laidumo derinys Gardinerio varlėms leidžia sėkmingai girdėti garsus ir be vidurinės ausies būgnelio“, - sako R.Boistelis.
Parengė Jurgita Noreikienė
