Bent jau šiuo metu mokslininkai dirba sunkų darbą, kad tai pasiektų – mechaniškai automatizuotą roboto kūną fiziologiniu požiūriu priartintų prie tikro žmogaus kūno sudėjimo.
Susidomėta po filmo „Metropolis“
Žinoma, ne paslaptis, kad siekiai paversti robotą beveik nesiskiriančiu nuo žmogaus, yra iškeliami jau tikrai ne pirmą dešimtmetį. Labiausiai tokios idėjos išpopuliarėjo 1927 metais, kuomet kino teatrus pasiekė Fritzo Lango filmas „Metropolis“.
Begarsio fantastinio filmo veiksmas vyksta 2026 metais. Jo autoriai, vokiečių ekspresionistas F.Langas ir jo žmona, scenarijaus autorė Thea von Harbou, nagrinėja to meto fantastikai būdingą temą – tai kapitalistų ir darbininkų klasės socialinių santykių krizė.
Metropolis – šaltas, mechanizuotas industrinis miestas. Daugybė jo gyventojų, priklausančių žemesniajai klasei, gyvena po žeme tam, kad galėtų valdyti mašinas, o iš tiesų mašinos valdo monotoniškus su gyvuliais supanašėjusių darbininkų gyvenimus. Tačiau Metropolyje vyksta ir kitoks gyvenimas: privilegijuotieji mėgaujasi prabanga ir pramogomis.
Pagrindinis roboto trūkumas – baterijos?
Žinoma, tikrovė daug sudėtingesnė. Vaikščiojantys robotai šiuo metu neturi didelės komercinės vertės – jie brangūs, mažai kas gali juos nusipirkti, be to, jie toli gražu nėra tobuli. Mat net pastatyti ant šiek tiek nelygaus paviršiaus gali nugriūti. Kam žmogui robotas, kuris nėra tobulas? Tuomet jau geriau gyvas žmogus, net jeigu jis taip pat nėra idealus, tačiau bent jau sugeba vaikščioti negriūdamas.
Vienas geriausių robotų, sukurtų paskutiniuoju metu – japonų sukurtas šokantis ir dainuojantis robotas. Beje, tas robotas – moteriškosios giminės kūrinys. „HRP-4C“ – toks šios mašinos vardas.
Pagrindinis trūkumas – jai reikia baterijų. Tiesą sakant, jas reikia keisti netgi labai dažnai – kas dvidešimt minučių.
Seksas su robotu – paslauga žmonijai?
Žymus britų intelektualas, dirbtinio intelekto ekspertas bei puikus šachmatų žaidėjas Davidas Levy‘is 2007 metais savo knygoje „Meilė ir seksas su robotais“ teigė, kad maždaug po 5 metų žmogus galės mylėtis su robotais. O dar po 40 metų – netgi natūraliai juos įsimylėti.
Tokius savo teiginius britas argumentavo sakydamas, kad inžinerinis robotų kūrimo srities tobulėjimas yra akivaizdus. Anot jo, tam labai padeda ir kompiuterinis programavimas, kurio galimybės šiuo metu yra beveik neribotos. O žmonių ir robotų santykių išpopuliarėjimas gali būti paaiškinamas dar vienu paprastu faktu – kiekvienais metais porno industrija vystosi vis spartesniu greičiu.
„Robotai, galėsiantys užsiiminėti seksu, žmonijai padarys didžiulę paslaugą“, - teigė D.Levy.
Sekso industrijos vystymasis
Šiuo metu sekso robotas jau yra sukurtas. Robotas – tai moteris. Ją mokslininkas Douglas Hinesas sukūrė gana tikrovišką. Ūgis – 1,70 cm., svoris – 27 kg. Ji judina rankas, kojas, turi plaukus. Atrodytų, ko dar gali trūkti?
Anot kūrėjo, tokie robotai pirmiausia buvo konstruojami dėl to, kad galėtų padėti prižiūrėti žmones.
„Akivaizdus robotų kūrimo motyvas – sveikatos priežiūra. Bet egzistuoja ir dar vienas dalykas, kuris yra mažiau žinomas, bet žmonėms kasmet tampa vis svarbesniu – sekso industrija“, - sakė D.Hinesas.
Jis taip pat teigia, kad tokį „sekso robotą“ sukūrė ne vien dėl sekso, bet ir todėl, kad žmonėms yra labai svarbu su kuo nors tiesiog pabūti. Anot jo, kiekvienam žmogui reikia kompaniono.
Nepaisant tokių tikslų, sukurtasis robotas vis dar tėra mašina. O plastikas ir metalas, deja, nesugeba atstoti žmogaus.
„Tačiau mes sparčiai judame į priekį. Kiekvieną dieną esame vis arčiau ir arčiau tikslo. Skiriamoji linija, kas yra žmogus ir kas yra robotas, vis labiau nyksta“, - įsitikinęs mokslininkas.
Problemas reikia spręsti su žmonėmis
Tiesa, moteriškajam robotui yra sukurtas ir vyriškasis. Matyt, kad jai nebūtų nuobodu. Jo vardas – Rocky‘is. Moteriškoji versija kainuoja išties nepigiai – 9 tūkst. dolerių (apie 23 tūkst. litų).
Remiantis šiais metais Jungtinėse Valstijose atlikta apklausa, vienas iš vienuolikos žmonių teigė, kad yra pasiruošęs seksui su robotu. Tai sudaro 9 proc. – net 25 milijonus amerikiečių.
Žinoma, egzistuoja ir kritiška nuomonė. Masačiusetso technologijų instituto psichologė Shery Turkle teigė, kad jeigu žmogus ieško roboto draugijos, kažkas yra blogai su pačiu žmogaus protu.
„Jeigu savo psichologines problemas žmogus bando išspręsti bendraudamas su robotu, jis elgiasi neteisingai. Tokias problemas reikia spręsti su gyvais žmonėmis – draugais, šeima, bendruomene“, - sakė psichologė.
Parengė Agnė Vasiliauskaitė
