Vienas pirmųjų šio projekto dalyvio anketą užpildė verslo informatiką Šiaulių kolegijoje studijuojantis 24 metų Edijs Kolesnikovičs.
Nuo mažens mokslu besidomintis, kompiuterių ir organizacinės technikos operatoriaus diplomą bei ECDL sertifikatą turintis vyras sako, kad Marso kolonizavimo idėja jam neatrodo beprotiška. Pasak „Mars One“ rengiamame projekte dalyvauti ketinančio lietuvio, planetų kolonizavimas po kai kurio laiko mums taps visiškai įprastu dalyku.
- Kaip jums kilo mintis dalyvauti atrankoje į šią misiją? - portalas lrytas.lt paklausė E. Kolesnikovičso.
- Mars-One organizacijos internetiniame puslapyje parašyta, kad organizacija kviečia visus norinčius pasidalinti jų vizija. Surinkti 6 milijardus dolerių pelno nesiekiančiai organizacijai yra gana sunku. Tai žinau, nes jau ilgą laiką atlieku programavimo ir testavimo darbus „ReactOS Deutschland e.V.“ pelno nesiekiančioje organizacijoje kuriant „ReactOS“ operacinę sistemą.
Tam, kad nuo pat pradžios „Mars One“ projektas susilauktų kuo daugiau dėmesio, nutariau prisidėti ir aš. Gal kuris lietuvis, sužinojęs, jog tautietis dalyvauja tokio dydžio projekte, palaikys misiją ir paaukos šiek tiek pinigų (šiuo metu lietuviai yra paaukoję 236 dolerius ir tai yra 32 vieta iš 70) nusipirkdamas marškinėlius ar puodelį, ar kada peržiūrės kokią reklamą ir taip padės atsirasti naujoms, dar tobulesnėms technologijoms ir tuo pačiu padės įkelti koją į Marsą.
Kokių technologijų gali atsirasti? Jau dabar kosmose yra naudojamos technologijos, kurios šlapimą ir prakaitą perdirba taip gerai, kad gautas vanduo yra švaresnis už vandenį bėgantį iš mūsų butų čiaupų.
NASA turi „Game Changing Development“ skyrių, kuriame mokslininkai ir inžinieriai kuria robotų technologijas, padėsiančias kosmonautams neprarasti kaulų ir raumenų masės.
Visos šios technologijos nėra skirtos tik kosmoso užkariavimui. Iš jų naudos gali gauti ir eilinis žmogus.
Pavyzdžiui, pasinaudojus NASA kuriamomis technologijomis neįgaliojo vežimėlyje sėdintis žmogus vėl galėtų vaikščioti. Arba iš NASA kuriamos itin lengvos ir tvirtos medžiagos gali pasipelnyti ir, tarkim, sportinių automobilių pramonė. Įsivaizduokit automobilį dar greitesnį negu „Bugatti“, arba ekonomiškesnį negu „Chevrolet Volt“.
- Ar ilgai svarstėte prieš išsiųsdamas dalyvio anketą?
- Vos tik atsiradus galimybei užpildyti dalyvio anketą, aš ta galimybe ir pasinaudojau. Skubėjau, nieko nelaukiau, nes tikėjausi, kad bus pasiektas koks nors rekordas ir tas rekordas padės projektui pritraukti daugiau lėšų ir šalininkų. Taigi, griebiau popieriaus lapą, pasirašiau ir išmokau šiokią tokią kalbą bei, visą procesą nufilmavęs, užpildžiau dalyvio anketą.
- Kokio atsakymo sulaukėte?
- Buvau vienas pirmųjų užpildęs dalyvio anketą, todėl jau kitą dieną elektroniniu paštu gavau patvirtinimą, kad mano anketa sėkmingai patalpinta „Mars One“ internetiniame puslapyje. Kadangi labai skubėjau, anketoje nepaminėjau daug svarbių faktų, todėl šią informaciją vėliau papildžiau. Deja, anketoje galima pateikti ribotą kiekį informacijos, todėl negalėjau išdėstyti visų savo idėjų.
- Kodėl nusprendėte dalyvauti šioje atrankoje?
- Mano pagrindinis tikslas yra palaikyti projektą. Manau, kad taip ir liksiu statistiniu vienetu, tačiau džiaugsiuosi, jog dalyvaudamas projekte bent šiek tiek prisidėsiu prie mokslo ir technologijų laimėjimų.
Idėja skristi į kitą planetą ir ten apsigyventi - skamba beprotiškai, tačiau, tarkim, jei kas prieš kokį 150 metų būtų pasakęs, kad galėsime bendrauti su žmogumi esančiu kitoje žemės rutulio pusėje vien prisidėję mikroschemų rinkinį prie ausies, tokia idėja irgi skambėtų beprotiškai. Bet štai, telefonus juk turime.
Yra begalė ir kitų pasiekimų, kurie net XXI amžiuje skamba beprotiškai, pavyzdžiui, 30 min. išbūti nekvėpavus. Manau, kad ir planetų kolonizavimas po kai kurio laiko taps visiškai įprastu dalyku.
- Kokie jūsų šansai tapti misijos nariu?
- „Mars One“ organizacija iki pirmojo turo pabaigos tikisi sulaukti pusės milijono kandidatų. Mąstykime logiškai - yra keturi bilietai. Du vyrams ir du moterims.
Kokie šansai, kad visas pasaulis balsuodamas išrinks vyrą iš mažai kam žinomos šalies? Kokie šansai, kad patys lietuviai palaikys kandidatą, užuot jį peikę? Manau, tokie pat šansai lieka ir renkant kitus kolonistus.
- Kas lauks misijos dalyvių?
- Bandomasis laikotarpis truks 8 metus. Per tuos metus būsimi Marso kolonistai turės ne tik įrodyti savo puikią fizinę ir psichologinę formą, bet ir sugebėti išmokti begalę dalykų: įgyti elektronikos, fizikos, biologijos, inžinerijos, mechanikos, medicinos žinių.
Taipogi jie bus mokomi, kaip hidroponiniu būdu užsiauginti maisto, o jų prisitaikymas prie atšiaurios aplinkos bus tikrinamas dykumoje. Trumpai tariant - astronautų laukia tikrai nemažai išbandymų.
Na, o kas liečia tuos misijos dalyvius, kurie turės apsigyventi Marse - jų laukia didelis psichologinis krūvis. Todėl tikrai svarbu turėti humoro jausmą, mokėti sugyventi su kolegomis ir susitaikyti su mintimi, kad kelio atgal nebėra.
- Ko būtų sunkiausia atsisakyti tapus tokios misijos dalyviu?
- Tikriausiai kiekvienam dalyviui skirtingai. Manęs neretai klausia, ką aš veikčiau tame Marse? Juk į lauką išeiti pasivaikščioti ar pasėdėti prie ežeriuko nepavyktų. Nesu vakarėlių liūtas, nors nesu ir didelis moksliukas, todėl kuo puikiausiai galiu ilgą laiką praleisti namuose.
Toks likimas laukia ir Marso kolonistų. Sunkumų dėl išėjimo į lauką nematau. Internetas bus, televizija bus, bendrauti su Žemėje esančiais galimybė bus. Asmenų, su kuriais galima realiu laiku pabendrauti, taipogi bus. Maisto, deguonies, vandens irgi bus. Nieko daugiau bent jau man nereikia. Yra keletas dalykų, be kurių man būtų sunkoka, tačiau jų minėti nenoriu.
- Ar realu, kad po kelių dešimtmečių tokia misija jau tikrai taps įmanoma?
- Į kitas planetas siunčiami robotai. Jų siuntimas atidėliojamas, pavyzdžiui, „Curiosity“ atvejis. O robotas juk ne žmogus - robotą galima nusiųsti bet kur ir bet kada, o žmogui reikia gyvybę palaikančių technologijų, kurias sukonstruoti tikrai nėra lengva („Biosphere 2“ atvejis). Tiesą sakant, kuo daugiau domiuosi, tuo vis labiau imu manyti, jog „Mars One“ organizacijai nepavyks per dešimtmetį apgyvendinti žmogaus kitoje planetoje, tačiau pamėginti tikrai verta. Gal tai pavyks padaryti per du dešimtmečius. Pagyvensim - pamatysim. Aš palaikau organizaciją vien dėl to, kad jie apie tai garsiai kalba.
- Kokių žinių ir būdo savybių turi turėti misijos dalyviai, kad ji būtų sėkminga?
- „Mars One“ organizacija skelbia, jog į Marsą gali būti išrinktas kiekvienas fiziškai ir psichiškai sveikas žmogus. Tačiau pasamprotaukime, kokia tikimybė, jog bus išrinktas ne mokslo srityje jau kažką pasiekęs žmogus?
Žinoma, per keletą metų galima daug ko išmokti, tačiau mano manymu, labiau tikėtina, kad bus atrinkti aukščiausią intelektą ir didelį žinių bagažą turintys žmonės. Juk jiems bus lengviau įgauti naujų įgūdžių. Todėl, tam, kad misija būtų sėkminga, kandidatas turi būti ne tik sveikas, turėti galvą ant pečių, tačiau ir mokėti ja naudotis, būti visiškai atsidavęs ir turėti humoro jausmą.
- Ar dalyvavimas tokioje misijoje nėra kažkas panašaus į savanorišką savęs įkalinimą iki gyvos galvos?
- Ne pirmas kartas, kai žmonės yra įkalinami savo noru. Juk yra atliekami įvairiausi bandymai, pavyzdžiui „Biosphere 2“ gyvenę mokslininkai savo noru save įkalino dvejiems metams. Žinoma, dveji metai yra niekis palyginti su visu likusiu gyvenimu. Kaip ir „Biosphere 2“, taip ir šiuo atveju - norinčių tai padaryti mokslo labui tikrai atsiras.
- Ar misijos organizatoriams, jūsų nuomone, pavyks suburti gerą komandą?
- „Mars One“ internetiniame puslapyje peržiūrinėdamas dalyvių anketas pamačiau, kad tikrai yra gerų kandidatų. Vien jau iš dabar užsiregistravusių 78 tūkstančių būtų galima rasti labai šiai misijai tinkančių žmonių.
- Jei misijos komandos subūrimas gultų ant jūsų pečių, į ką pirmiausia kreiptumėte dėmesį?
- Visų pirma, atrinkčiau tuos sveikus asmenis, kurie būtų visiškai atsidavę gyvenimui Marse. Po to testai, testai ir dar kartą testai. Jei esi sveikas ir atsidavęs, tai dar nereiškia, kad sugebėsi įvykdyti užduotis esant ekstremalioms situacijomis.
- Kaip manote, ar šioje misijoje bus lietuvių?
- Šiuo metu tėra vienas „išprotėjėlis“ viešai publikuojantis savo anketą, tačiau, mano žiniomis, dalyvaujančių lietuvių yra bent jau 33. Skaitydamas įvairių straipsnių komentarus (ne vien apie kosmosą ar mokslą), visiškai suprantu, kodėl kiti dalyviai nesiviešina. Lietuvis mieliau pašieps, negu palaikys.
- Ką apie šią jūsų idėją galvoja jūsų artimieji: tėvai, mergina?
- Man patiko mamos komentaras. Sužinojusi apie mano ketinimus dalyvauti atrankoje ji tarė: „Iš Lietuvos emigruoja kas kur gali. Vieni į Angliją, kiti į Norvegiją, treti į Marsą“. Išskirtinio palaikymo ar peikimo iš artimųjų nejaučiu. Visi suprantame, jog šansai, kad būsiu atrinktas, yra labai menki, todėl mano dalyvavimo šiame projekte nesureikšminame. Bent jau kol kas.
- Kaip pristatytumėte save skaitytojams?
- Vienus vaikus atneša gandrai, kitus randa kopūstuose, na, o mane tėveliai prieš 24 metus parsisiuntė iš interneto.
Esu Edijs Kolesnikovičs. Iš vardo galima spręsti, jog nesu grynakraujis lietuvis. Gimiau ir keletą metų gyvenau Latvijoje.
Nuo pat vaikystės domėjausi mokslu - esu dalyvavęs ir užėmęs prizines vietas „Kengūros“, anglų kalbos konkursuose, taipogi turiu keletą menkų medalių, diplomų už pasiekimus sporto srityje.
Turiu kompiuterių ir organizacinės technikos operatoriaus diplomą bei ECDL sertifikatą. Šiuo metu studijuoju verslo informatiką ir dar šiais metais planuoju gauti programuotojo diplomą.
Na, o gavęs diplomą, tikriausiai „apsigyvensiu“ kokiame Anglijos fabrike.
„Mars One“ rengiamas projektas turi ne tik padėti atrinkti keturis tinkamiausius kandidatus 2023 metais vyksiančiai ekspedicijai, bet uždirbti tai kelionei reikiamus 6 milijardus JAV dolerių.
Lėšas projektui tikimasi surinkti kandidatų atranką pavertus viso pasaulio televizijų transliuojamu realybės šou.
Pirmajam „Mars One“ skrydžiui surengti reikia 6 mlrd. JAV dolerių, tolesni skrydžiai kainuos po 4 mlrd. dolerių, o paprasčiausias atsargų papildymas — 250 mln. dolerių.
Pirmuoju skrydžiu į Marsą nuvyks 4 kolonistai, kurie vieni ten gyvens dvejus metus. Paskui bus siunčiami nauji ketvertukai, kol galiausiai Marse įsikurs pajėgi kolonija.
„Mars One“ įkūrėjas B. Landsdorpas tiki, kad atsivežę dirvožemio į praktiškai neturinčią atmosferos planetą žmonės sugebės pripučiamuose šiltnamiuose auginti augalus, naudodami vietinį vandenį. Pirmoji komanda pastatys namus ir vėliau atvyksiantiems kolonistams. Maitinsis būsimi marsiečiai ryžiais, grūdais, dumbliais ir vabzdžiais (jie turi daug baltymų). Be to, augins sau grybus, pomidorus.
Deja, yra ir vienas neabejotinas misijos į Marsą minusas - remiantis dabartinėmis technologijomis, tai būtų kelionė į vieną pusę.
