Ar tokiai mažai valstybei, kaip Lietuva, reikalingi tokie projektai? Ar mūsų valstybė šioje srityje gali pasiūlyti pasauliui ką nors naujo? Misijos vadovas Vytenis Buzas ir misijos technikos vadovas Laurynas Mačiulis tikina: ir gali, ir pasiūlys. O paleisti palydovą, pasirodo, ne taip ir brangu, kaip gali pasirodyti.
- Belaukiant lietuviško kosminio palydovo paleidimo kaip perkūnas trenkė žinia: estai paleido palydovą. Ar nebuvo apmaudu, kad jie mus ir vėl aplenkė?
V. Buzas: Tikrai nebuvo apmaudu. Mes su estais draugiškai bendraujame, šnekamės, jie mums padeda. Jie projektą pradėjo prieš penkerius metus, jų biudžetas buvo visiškai kitoks. Jie turėjo rimtų rėmėjų. Tai buvo praktiškai universitetinis projektas. Mūsų koncepcija kiek kitokia. Mes „šturmuojam“ - per trumpą laiką norime pasiekti panašų tikslą.
Varžybų ir lietuviško kaimyniško pavydo tikrai nejaučiame. Estai šaunuoliai, mes juos pasveikinome. Jie gerai pasirodė.
L. Mačiulis: Gyvenimas – ne varžybos. Reikia eiti savo keliu. Mes turime savo kelią į kosmosą ir eisim juo iki galo. O iš estų galime tik pasimokyti.
V. Buzas: Pačioje Lietuvoje pakanka iššūkių, rimtų uždavinių ir problemų, kurias reikia išspręsti. Todėl nesidairome į šonus, kas ką paleido – tiesiog džiaugiamės estų sėkme ir linkime dar didesnės sėkmės, kad įgyvendintų savo tikslus.
- O kaip latviai – gal ir jie planuoja paleisti palydovą? Ar jie nepretenduoja į kosmoso užkariavimą?
V. Buzas: Ruošiasi, bet šiuo metu apie tai nėra viešos informacijos. Labai keista. Jie jau planavo paleisti palydovą prieš keletą mėnesių. Seniai dirba, seniai planuoja, bet dabar visiškai nutilo. Gal iškilo kažkokios problemos.
- Kam iš viso tokioms nedidelėms valstybėms, kaip Lietuva ar Estija, reikalingi kosminiai palydovai?
L. Mačiulis: Nereikia savęs nuvertinti. Jeigu mes ir toliau mąstysime pesimistiškai ir galvosime, kad esame nieko neverti, nekelsime sau rimtų uždavinių kaip valstybė, tai sustabarėsime ir pradėsime degraduoti. Svarbu palaikyti tą tempą ir siekti aukštų tikslų. Tai tiktai padės mūsų valstybei tapti stipresne ir labiau išsivysčiusia tiek ekonomiškai, tiek mokslinių pasiekimų požiūriu.
Kosmosas nėra toks brangus, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Technologijos jau leidžia už tikrai nedidelę kainą paleisti savo kosminį aparatą į orbitą, ir tai prieinama ne tik mūsų valstybei, bet ir mūsų valstybės atskiroms institucijoms.
V. Buzas: Kad šalis yra maža savo plotu, tai nereiškia, kad ten gyvena maži žmonės. Mes galime kurti didelius dalykus ir čia, Lietuvoje. Tai valstybei reikalinga. Kosminiai dalykai apskritai rodo technologijų progresą - tiek valstybės, tiek visos žmonijos.
- Bet tai daugiau savęs parodymas, ar yra ir kokia nors reali nauda valstybei?
V. Buzas: Mes kuriame komandą, kuriame infrastruktūrą, keliame kvalifikaciją, pritaikome turimas žinias kosmosui. Mes daromės universalesni, lankstesni. Galime dirbti ne tik pramonėje, žemės ūkyje, bet ir kosmose su tomis pačiomis žiniomis, su tomis pačiomis žmonių smegenimis.
- Koks lietuviško palydovo misijos tikslas?
L. Mačiulis: Misijos tikslai yra keli. Pagrindinis tikslas – paleisti pirmąjį istorijoje Lietuvos palydovą. Žmonės net nesuvokia, kokį kelią reikia nueiti vien tam, kad paleistum palydovą ir kad jis veiktų.
Projekto tikslas – ir jaunų inžinierių, studentų, jaunų specialistų mokymas, įtraukiant palydovo kūrimą kaip mokymo procesą.
Misija turi ir techninius tikslus. Bus siekiama pademonstruoti lietuvių sukurtas technologijas kosmose, bus atliekami radijo ryšio eksperimentai.
- Ar tie planuojami eksperimentai bus kuo nors unikalūs, skirtingi nuo to, kas ir be mūsų pasaulyje atliekama?
L. Mačiulis: Be abejo, bus unikalūs. Kiekvienas toks nanopalydovas yra savotiškai unikalus. Mes būsim unikalūs tuo, kad pirmą kartą tokio tipo palydove bandysime įdėti radijo retransliatorių. O radijo retransliatorius kosmose turi didelių privalumų. Jis leidžia bendrauti per radijo ryšį labai dideliu atstumu – tai neįmanoma su antžeminiais retransliatoriais. Tokio tipo retransliatorius kosmose bus išbandytas pirmą kartą.
Tokių technologijų potenciali nauda yra ta, kad stichinių nelaimių atveju galima jas naudoti kaip alternatyvą pagrindiniam GSM, mobiliajam ar laidiniam radijo ryšiui.
- Ar Lietuva gali ką nors pasiūlyti pasauliui kosmoso tyrimų srityje?
L. Mačiulis: Tai, ką pasakiau, ir yra mūsų pasiūlymas. Tai mūsų įrodymas, kad mes galime tai padaryti. Nereikia hipotetizuoti ir galvoti, ką mes galime pasiūlyti, o pažiūrėti, kas dabar vyksta. Tiesiog žmonės daug ko nežino. Jau dabar Lietuvoje yra daug įmonių, kurios kuria technologijas, jau realiai pritaikomas kosmose.
V. Buzas: Keletas iš mūsų partnerių jau realiai dirba ir tiekia detales tam tikriems kosminiams projektams. Vienas iš jų - „Standa“ - jau keletą metų dirba kosminėje srityje, tiekia precizines optines sistemas.
- Kiek kainuos lietuviškas palydovas?
V. Buzas: Tiksliai galėsime pasakyti, kai baigsis projektas. Dabar jo vertę galime vertinti tik preliminariai. Mes investuojame savo pinigus, savo darbą, savo valandas. Šiuo metu preliminariai skaičiuojama, kad viskas kainuos apie 1 mln. 300 tūkst. litų.
Bet apie 80 proc. šios sumos sudaro žmonių darbas, laisvanoriškas indėlis. Ta suma plaukia daugiau iš pačios komandos. Aišku, turime ir rėmėjų – ačiū Kauno technologijos universitetui, kuris mus remia ir prisideda savo infrastruktūra.
20 proc. sumos sudaro paleidimo mokestis, techninė įranga ir panašiai.
- Kaip jūsų projektą vertina tarptautinės kosmoso organizacijos, NASA?
V. Buzas: Daug geriau, negu lietuviai. Tai ir yra įdomiausia, kad mūsų tautiečiai žiūri labai pragmatiškai ir dažnai klausia, kam to reikia, o Vakarų šalyse tai yra savaime suprantama. Kosminės technologijos yra savaime suprantamas dalykas.
Jie mus vertina puikiai. Giria, kad pakankamai stipriai dirbame, ryžtingai iriamės į priekį, ir linki sėkmės.
- Ar lietuviško palydovo paleidimą bus galima stebėti tiesiogiai?
V. Buzas: Būtinai. Pasistengsime, kad jį būtų galima stebėti. Tai irgi vienas iš mūsų tikslų. Mums patiems bus labai įdomu tai stebėti.
- Numatomas paleidimo laikas keitėsi. Kada dabar planuojamas startas?
V. Buzas: Preliminariai – šių metų pabaigoje, bet data gali šiek tiek keistis. Kosmose menkiausia smulkmena daro įtaką tam tikriems dalykams. Bet dabar mes taikomės į šių metų galą – kontraktas pasirašytas. Mūsų tikslas – būti pasiruošus šių metų gale. O data gali pasislinkti vieną mėnesį pirmyn ar atgal.
- Bet jūsų tinklalapyje iki paleidimo likęs laikas skaičiuojamas netgi sekundžių tikslumu...
V. Buzas: Mes dabar preliminariai skaičiuojame, kad tai įvyks lapkričio 11 dieną. Bet data gali pasikeisti, ir tas yra labai normalu.
