Ataka iš kosmoso – bet kada
Būtinybę sukurti kosminių atakų atrėmimo sistemą entuziastai grindžia faktais. Rusijos mokslų akademijos Astronomijos instituto direktorius Borisas Šustovas informavo, kad bendras potencialiai pavojingų Žemei kosminių objektų skaičius – 200-300 tūkst. Tarp jų yra akmenų, kur kas pavojingesnių už Čeliabinsko meteoritą.
„Apatinė pavojingo dangaus kūno matmenų riba galėtų būti laikoma 50-40 metrų. Tai apytikriai Tunguskos meteorito matmenys, - sakė mokslininkas ir pridūrė, kad energija, išsiskirianti tokiam objektui susiduriant su Žeme, prilygsta galingam branduolinės bombos sprogimui. - Šia prasme nedidelis dangaus kūnas (apie 17 m skersmens), sprogęs virš Čeliabinsko, nebūtų priskirtas pavojingų klasei“.
Bet, specialisto manymu, Uralo gyventojams vis vien pasisekė: „Jeigu meteorito įėjimo į atmosferą trajektorija būtų labiau statmena, pasekmės galėjo būti labiau katastrofiškos. O jeigu dangaus kūnas būtų 50 metrų skersmens, šansų nuo jo išsigelbėti nebūtų jokių“.
Tiesa, tariamąja nuosaka kalbėti apie meteoritų grėsmes nėra teisinga – Urale nukritęs meteoritas tikrai nėra paskutinis mūsų planetai. Mokslininkai pabrėžia, kad Žemė bet kuriuo momentu vėl gali patirti ataką iš kosmoso, kurios numatyti praktiškai neįmanoma – iš visų šimtų tūkstančių potencialiai pavojingų Žemei asteroidų ištirta tik apie 2 proc.
Todėl yra būtina sukurti sistemą, ginančią mūsų planetą nuo kosminių grėsmių. Anksčiau apie tai kalbėjo Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, jau nekalbant apie mokslininkus, bet tik po Čeliabinsko katastrofos ši tema tapo tokia aktuali. Šiuo metu Rusijos specialistai siūlo sukurti pasaulinę kosminių kūnų stebėjimo sistemą ir netgi priemones sunaikinti pavojingus objektus.
Stebėti iš Mėnulio ir Baikalo
Gynybos nuo kosminių grėsmių sistemą galėtų sudaryti trys lygmenys. Planetos gynybos centro direktorius Anatolijus Zaicevas mano, kad turi būti sukurti trijų tipų kosminiai aparatai: stebėjimo palydovai, žvalgybos palydovai ir palydovai naikintuvai.
Kalbant apie stebėjimą, Rusijos kompanija „Energija“ siūlo sukurti asteroidų sekimo sistemą prie Mėnulio. Pasak korporacijos vadovo Vitalijaus Lopotos, į vadinamuosius Lagranžo taškus (šiuose taškuose kosminiai aparatai sistemos Žemė – Mėnulis atžvilgiu bus nejudantys) galima nukreipti tris kosmines observatorijas. Šios kosminės stotys, būdamos apie 400 tūkst. km atstumu nuo Žemės, užtikrintų išsamų potencialiai mūsų planetai dangaus kūnų sekimą iš trijų kanalų.
Astronomijos instituto vadovas B. Šustovas mano, kad sekimo aparatus būtina įrengti ir ant Žemės. „Reikalingi specialūs plataus kampo teleskopai. Rusijoje tokių instrumentų nėra, bet norisi tikėtis, kad bendromis pastangomis jie bus sukurti. Mažų mažiausiai reikia užbaigti statyti teleskopą AZT-33 Baikalo rajone“, - sakė jis.
Aptikus kosminį objektą, būtina patikslinti jo charakteristikas. Sukurtas aparato, kuris turi nusileisti ant asteroido paviršiaus ir ant jo pastatyti radijo švyturį, projektas. Taip „pažymėtą“ asteroidą būtų galima stebėti iš Žemės ir tiksliau numatyti jo skrydžio trajektoriją.
Numušti termobranduoliniais užtaisais
Trečiasis apsaugos sistemos lygmuo – grėsmės sunaikinimas. Rusijos kosminė kompanija „Energija“ pasirengusi sukurti palydovus – platformas su branduoline 150-200 ir 500-600 kilovatų galingumo įranga. „Bus naudojami kosminiai buksyrai su branduoline arba saulės energijos įranga, kurie elektriniais reaktyviniais varikliais galės pristatyti į asteroidą atitinkamas priemones ir energiją, pakeičiančią jo orbitą. Greičiausiai tai bus termobranduolinis užtaisas“, - teigia „Energija“ atstovai.
Tokius aparatus į kosmosą galės išvesti raketa nešėja, kurios svoris apie 70 tonų. Tiesa, Rusijoje tokių raketų kol kas nėra – jos gali atsirasti tik 2020 m. Tuo tarpu Valstybinis V. Makejevo vardo raketų centras siūlo tam tikslui pasitelkti tarpžemynines raketas.
„Raketų centras siūlo raketą nešėją, sukurtą raketos nešėjos „Dnepr“ pagrindu, arba tarpžemyninę balistinę raketą. Taip pat siūloma naudoti adaptuotus raketų nešėjų „Štil“ ir „Sineva“ elementus“, - praneša Raketų centro atstovai.
Jeigu vis dėlto akmuo iš kosmoso atskries iki Žemės, visos viltys Rusijoje bus susietos su Ypatingųjų situacijų ministerija. „Rusijos ypatingųjų situacijų ministerijoje jau sukurta darbo grupė, kuri pasitelks naują požiūrį ir naujus metodus, sprendžiant gyventojų ir teritorijų apsaugos nuo asteroidų ir meteoritų keliamų pavojų klausimą“, - sakė ypatingųjų situacijų ministras Vladimiras Pučkovas.
Žemė taip pat kelia grėsmę
Įdomu tai, kad nors Žemei kyla grėsmė iš kosmoso, kosmosui kelia grėsmę pati Žemė su savo gyventojais. Pasak „Roskosmos“ vadovo Vladimiro Popovkino, žmonija per artimiausius 20 metų dėl kosminių šiukšlių gali prarasti geostacionarią Žemės orbitą.
„Jeigu anksčiau kosminių aparatų susidūrimo su 1 cm skersmens objektu tikimybė buvo 1 atvejis per 5 metus, tai dabar – 1 atvejis per 1,5-2 metus“, - patikslino „Roskosmos“ vadovas. Pasak jo, grėsmė kyla ir aplink Žemę apie 2 tūkst. km esančiai orbitai.
V. Popovkino teigimu, kosminės šiukšlės, supančios planetą, gali pačios daugintis grandininės reakcijos principu, net jeigu daugiau nieko nebūtų paleidžiama į kosmosą.
Parengė Jurgita Noreikienė
