Prie šio projekto dirbančių tyrėjų teigimu, tos pačios technologijos, kurios leidžia kompiuteryje suprojektuoti trijų matmenų objektus ir vėliau, esant reikalui, juos perkelti ir į realiąją erdvę, panašiu principu gali būti pritaikytos ir maisto gamybai. Jei tai tiesa, neilgai trukus, vos vieno mygtuko spustelėjimu mes be vargo galėsime atsispausdinti ne tik sausainį ar šokoladą, bet ir visą pusryčių, pietų ar vakarienės valgiaraštį.
Didžiulė konstravimo erdvė
Kornelio (JAV) universiteto laboratorijoje esantis specialus spausdintuvas jau šiandien gali „iškepti“ pyragą, kurį perpjovus išryškėja valgomuoju rašalu užrašyta žinutė. Tai gali būti vestuvių data, asmens inicialai ar įmonės logotipas.
Spausdintuvas taip pat be vargo pagamina mėsainį su pomidorų padažu ir garstyčiomis arba veganišką žaliavalgiams pritaikytą jo alternatyvą. O patys populiariausi šio aparato kūriniai kol kas yra miniatiūrinių erdvėlaivių formos šukučių piršteliai.
Kaip teigia laboratorijos vadovas Hodas Lipsonas, maisto spausdinimas yra milžiniška konstravimo erdvė, kurioje galima pasiekti begalę įvairiausių skonių, tekstūrų, formų bei spalvų kombinacijų. Jis tiki, jog šis maisto kūrimo procesas paskatins virtuvės šefus kurti naujus prieš tai dar neregėtus dalykus ir tai daryti daug greičiau, nei šiuo metu yra daroma vien tik tradicinių maisto gamybos priemonių pagalba.
H. Lipsonas pažymi, jog žmonės itin mėgsta žaisti su maistu: „Žmonėms patinka save išreikšti per maistą, o ši trimatė technologija būtent ir leidžia save išreikšti ne tik per tai, iš ko maistas yra pagamintas, bet ir per tai, kokią formą jis yra įgavęs. Mes galime net ir sveikus, kiek nuobodokus produktus padaryti įdomesnius ir gerokai patrauklesnius vartotojui. Juk kuris vaikas atsisakys suvalgyti kosminį erdvėlaivį, net jei šis ir bus pagamintas iš žirnelių?“
Kas yra maisto metamorfozė?
Mokslininkui antrina ir vienas žymiausių pasaulyje molekulinės gastronomijos atstovų Homaro Cantu. Čikagoje įsikūrusiame restorane „Moto“ kasdien interaktyvų, futuristinį, novatorišką, provokuojantį, artistišką, tačiau be galo rafinuotą ir įdomų valgymo potyrį kuriantis H. Cantu teigia, jog tai, kas šiandien nėra laikoma maistu, ateityje juo taps.
Esą amerikiečiai niekada nepajėgs atsisakyti savo taip mėgstamų mėsainių, sūrainių ar gruzdintų bulvyčių, todėl itin svarbu „blogąsias“ sudėtines dalis pakeisti sveikesnėmis jų alternatyvomis. Būtent čia ir įžengia maisto spausdinimo technologija, paties šefo vadinama maisto metamorfoze. Pastaroji, jo manymu, galėtų ne tik kardinaliai pakeisti bendrą visuomenės supratimą apie greitąjį maistą, bet ir paversti jį aukštos kokybės patiekalais, visa tai atliekant, neiškėlus kojos iš namų.
Tačiau jeigu spausdintas šokoladas ar pyragaitis yra viena, tai dirbtinės mėsos ar žuvies gamyba – visai kas kita. Pačių mokslininkų teigimu, gyvų organizmų spausdinimas – užduotis ne iš lengvųjų, todėl jau kurį laiką visas dėmesys yra telkiamas būtent ties šiuo procesu.
O pastarasis prasideda nuo biopsijos, kurios metu iš gyvūno yra paimamos kamieninės ląsteles. Šios yra itin parankios, kadangi gali savaime daugintis bei diferencijuotis, kartu įgydamos reikalingas savybes. Dauginimo metu pasiekusios reikiamą kiekį, vėliau ląstelės perkeliamos į biologinę rašalo kasetę, taip gaunant rašalą, sudarytą iš šimtų tūkstančių gyvų ląstelių ir tinkamą naudoti trimačiuose maisto spausdintuvuose.
Nauda – įvairialypė
Kam visa tai reikalinga? Ogi tam, kad palengvėtų Žemės našta, kadangi galvijų pašarai, jų veisimas ir transportavimas šiandien sukuria beveik ketvirtadalį visos šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos. Galimybė tiesiog atsispausdinti mėsą namuose, mokslininkų teigimu, likviduotų poreikį veisti ir skersti gyvulius. Taip sumažėtų tiek materialieji, tiek ir gamtiniai kaštai.
Tuo pačiu sumažėtų ir laiko sąnaudos. Vidutiniškai po 30 minučių per dieną maisto gamybai skiriantis žmogus su maisto spausdinimo įrenginiu, manoma, per metus sutaupytų net 150 valandų.
Tačiau tiesa yra ir tai, jog sintetinės mėsos bei kito dirbtiniu būdu sukurto maisto vartojimas vis dar kelia aibę su sveikata susijusių klausimų. Šie, daugelio mitybos specialistų teigimu, persveria bet kokią galimą naudą aplinkosaugai.
Ne ką mažiau svarbus yra ir psichologinis aspektas. Baiminamasi, jog vien tik mygtuko spustelėjimu kuriamas maistas tik dar labiau atitolins ir taip nuo maisto ruošos per daug atitrūkusius visur skubančius žmones.
Kad ir kaip bebūtų, Niujorke įsikūrusi trimates technologijas plėtojanti įmonė „Essential Dynamics“ ketina jau greitu metu į rinką paleisti reklaminį 3D maisto spausdintuvą, kurio kaina, manoma, sieks tūkstantį JAV dolerių.
Šio įrenginio kūrėjas Jamilas Yosefzai tiki, jog noras pačiam susikurti savo maistą paskatins žmonių susidomėjimą ir neilgai trukus trimatis maisto spausdintuvas taps vienu pagrindinių virtuvės įrenginių. Pasak jo, laikui bėgant maisto spausdinimo technologija iš naujovės taps praktišku, o galiausiai ir nebepakeičiamu namų apyvokos daiktu.
