Tokį scenarijų pristatė amerikiečių fizikas Josephas Lykkenas iš Čikagos Enrico Fermi laboratorijos, konkuruojančios su CERN. J. Lykkenas bendradarbiavo su Europos kolegomis viename iš eksperimentų Didžiajame hadronų greitintuve, kuris ir padėjo „sugauti“ dieviškąją dalelę.
Jo versija paneigia iki šiol populiariausią teoriją apie begalinį visatos plėtimąsi. Remdamiesi ja astrofizikai prieš porą metų „galutinai nustatė“, kad visata galų gale pavirs į šaltą negyvą dykynę.
Visa esmė – Higgso bozono masės vertė, kuri iki jo atradimo nebuvo tiksliai žinoma. Naujausi skaičiavimai parodė, kad ji yra 126 gigaelektronvoltų. Tai reiškia, kad dieviškoji dalelė yra 126 kartus „sunkesnė“ už protoną (sudedamąją atomo branduolio dalį). Tai žinant ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad vadinamasis Higgso laukas persmelkia visą visatą, patvirtinama hipotezė, kad visata iš esmės nestabili. O tai reiškia, kad ji gali tiesiog dingti, pavyzdžiui, dėl kosminio masto atsitiktinumo.
Pasak J. Lykkeno, jeigu Higgso bozono masės vertė būtų bent keliais procentais kitokia, mūsų visata nebūtų pasmerkta.
Fizikas patikslina, koks būtent „atsitiktinumas“ gali sunaikinti visatą. „Kur nors atsiranda mažas burbuliukas, pavadinkime jį „alternatyvia visata“, jis išsipučia šviesos greičiu ir taip mus sunaikina“, - aiškina mokslininkas.
Parengė Jurgita Noreikienė
