Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Astronomijos observatorijos vyresnysis mokslinis darbuotojas A. Kazlauskas patikino, kad iš anksto nuspėti, jog į Žemės orbitą įsiverš meteoritas, beveik neįmanoma.
„Tokių mažų dalelių iš toliau tiesiog negalime pamatyti“, - teigė astronomas.
Jis atkreipė dėmesį, kad iki šiol negalime būti tikri, jog incidentas Rusijoje susijęs su minėtu asteroidu.
„Gali būti, kad aplink jį yra nemažai šiukšlių. Kai kurios skrenda asteroido priekyje, kitos – už jo. Kaip po kometų būna meteoritų lietūs, taip ir po asteroido. Kadangi asteroidas skrieja pakankamai arti Žemės, įmanoma, kad šis reiškinys su juo susijęs“, - samprotavo A. Kazlauskas.
Pasak universitete dirbančio mokslininko, dažniau meteoritai į mūsų planetą atsitrenkia, kai pro Žemę skrieja kometa, o ne asteroidas.
Mokslų daktaras paaiškino, kad kometa yra kūnas, sudarytas daugiausia iš vandens, ledo ir dulkių. Artėdamos prie Saulės jos pradeda garuoti, todėl matome tokias ilgas jų uodegas.
Tuo metu asteroidas – kietas: metalinis arba akmeninis.
Astronomo nuomone, meteoritas, sprogęs virš Rusijos, galėjo būti metro ar daugiau skersmens.
„Kol kas meteorito dalelių Rusijoje nerasta. Gali būti, kad jis sprogo atmosferoje. Langai veikiausiai dužo nuo sprogimo bangos. O štai kad stogas įgriuvo, tai lyg ir rodytų, jog meteoritas atsitrenkė į Žemę. Bet galbūt ir jis įgriuvo nuo sprogimo bangos – priklauso nuo to, koks buvo tas stogas“, - svarstė dangaus kūnų specialistas.
A. Kazlauskas teigė, kad meteoritai skrieja labai greitai – dešimčių tūkstančių kilometrų per valandą greičiu. „DA14 skrieja maždaug 8 kilometrų per sekundę greičiu. Galima įsivaizduoti, kokia didelė jo energija“, - kalbėjo lrytas.lt pašnekovas.
Tiesa, šiuo metu jokios arti Žemės skriejusios kometos nebuvo matyti. Gana ryški kometa iš mūsų planetos turėtų būti matoma šį rudenį. Bet ji nebus arti Žemės. Tad tikimybė, kad nukris meteoritas – nedidelė.
Maždaug 45 metrų skersmens asteroidas 2012DA14 labiausiai prie Žemės priartės penktadienio vakarą - 21 val. 20 min. Lietuvos laiku. Tuo metu jį ir mūsų planetą skirs 28 tūkst. kilometrų.
Pasak A. Kazlausko, kosminiais mastais – tai labai mažas atstumas.
„Kiek daugiau nei per du Žemės skersmenis. Jis praskries netgi žemiau mūsų geostacionarinių palydovų orbitų“, - paaiškino mokslininkas.
A. Kazlausko teigimu, tuo momentu asteroidas skries virš Indijos vandenyno, maždaug ties Sumatros sala. Po to 2012DA14 ims tolti nuo Žemės. Vis dėlto, anot astronomo, meteoritas mūsų planetos link gali pasileisti ir asteroidui tolstant. Tad negalima atmesti, kad Žemės gyventojus artimiausiu metu pasieks ir daugiau kosminių šiukšlių, skriejančių aplink asteroidą.
Observatorijos vyresnysis mokslinis darbuotojas teigė nemanąs, kad žmonės galėtų kaip nors apsisaugoti nuo meteoritų. „Bėgt ir slėptis“, - juokavo A. Kazlauskas.
Vis dėlto, pasitaręs su šalia sėdinčiu kolega, mokslininkas teigė neprisimenantis per istoriją atvejo, kad meteoritas būtų pataikęs į žmogų.
„O tikimybė, kad meteoritas pataikys į Lietuvą – labai jau maža. Sakykim, viena iš 100 milijonų“, - kalbėjo A. Kazlauskas.
