Atradimas taip pat meta iššūkį Alberto Einsteino kosmologijos principui, pagal kurį visata, žvelgiant iš bet kurio taško, atrodo lygiai tokia pati.
Šie intriguojantys Didžiosios Britanijos Centrinio Lankašyro universiteto akademikų atradimai buvo paskelbti Karališkosios astronomų draugijos mėnesiniame žurnale ir draugijos interneto puslapyje.
Manoma, kad kvazarai yra ryškiausi visatos objektai. Jų šviesa buvo išspinduliuota iš galaktikų branduolių visatos egzistavimo pradžioje ir matoma milijardus šviesmečių.
„Nuo 1982 m. buvo žinoma, kad kvazarai linkę grupuotis į įspūdingo dydžio grupes ar „struktūras“, suformuodami didžiuosius kvazarų spiečius“, - skelbiama draugijos puslapyje.
Naujai atrastas didysis kvazarų spiečius yra 500 megaparsekų dydžio, o vienas megaparsekas lygus 3,3 mln. šviesmečių.
Kadangi didysis kvazarų spiečius yra pailgas, ilgiausias jo matmuo siekia 1200 megaparsekų arba 4 mlrd. šviesmečių.
Tai 1600 kartų didesnis atstumas nei atstumas tarp Paukščių Tako galaktikos, kuriai priklauso ir Žemė, iki artimiausios galaktikos – Andromedos.
„Nors sunku suvokti šio didžiojo kvazarų spiečiaus dydį, mes galime užtikrintai pasakyti, kad tai didžiausia struktūra, kokia tik yra matyta visoje visatoje, - sako mokslininkų komandai vadovavęs Rogeris Clowesas. - Tai labai įdomu – dar ir todėl, kad tai prieštarauja dabartiniam mūsų supratimui apie visatos dydį.“
Pasak R. Cloweso, jo komanda tęs tyrimus, ypač domėdamasi iššūkiu A. Einsteino, kurio darbai vis dar tebėra šiuolaikinės kosmologijos pagrindas, suformuluotam ir plačiai priimtam kosmologiniam principui.
Parengė Jurgita Noreikienė
