Vienas lašelis užkrečia tūkstančius
Vemiantį robotą sukūrė mokslininkė Catherine Mackison. Jo vėmalų sklidimo atstumą nesunku išmatuoti, nes jis vemia fluorescuojančiu „vėmalų pakaitalu“, tad nesunku pastebėti net smulkius lašelius.
Bet realiame pasaulyje sekti noro viruso sklidimą kur kas sunkiau - jis yra toks užkrečiamas, kad vienas mokslininkas jį netgi pavadino „virusų pasaulio Ferrari“.
„Noro virusas yra vienas užkrečiamiausių žmogui virusų“, - sako Kembridžo universiteto virusologas Ianas Goodfellowas, tiriantis noro virusus jau 10 metų.
„Kad kas nors užsikrėstų, užtenka mažiau nei 20 viruso dalelių. Taigi, kiekvienas užsikrėtusio žmogaus vėmalų lašelis ar išmatų gramas gali turėti tiek virusų, kad jų pakaktų užkrėsti daugiau kaip 100 tūkst. žmonių“, - sako mokslininkas.
Noro virusas atrastas prieš daugiau nei 40 metų. Jo pavadinimas kilęs iš JAV Ohajo valstijos miesto Norvolko, kur 1968 m. lapkritį buvo mokyklinio amžiaus vaikų ūmaus gastroenterito protrūkis.
Noro viruso sukelta infekcija pasireiškia staigiu vėmimo ir viduriavimo protrūkiu. Viduriavimas būna gausus ir vandeningas.
Kai kurie pacientai karščiuoja, kenčia galvos skausmus ir skrandžio spazmus.
Išlieka ekstremaliomis sąlygomis
Noro virusas bjauresnis už kitus virusus, nes sugeba išgyventi ir susidūręs su švaros priemonėmis, ir ilgą laiką būdamas ne žmoguje.
Mokslininkai nustatė, kad ant kietų paviršių jis gali išlikti gyvas 12 valandų, o ant kilimų ar apmušalų – iki 12 dienų.
Stovinčiame vandenyje jis gali išlikti kelis mėnesius, o gal net metus.
Padėtį sunkina tai, kad noro virusas yra ypatingai atsparus įprastoms buityje naudojamoms dezinfekcijos priemonėms ir net alkoholiniam rankų geliui, tad nenuostabu, kad jis siautėja ligoninėse, mokyklose, darželiuose, kruiziniuose laivuose ir viešbučiuose.
Gera žinia yra ta, kad ne visi žmonės yra jautrūs šiam virusui. Pasak profesoriaus I. Goodfellowo, apie 20 proc. europiečių turi geno FUT2 mutacijas, kurios daro juos atsparius. Likusiems mokslininkai bando kurti vakcinas.
Bloga žinia, pasak virusologų, kad virusas nuolat keičiasi, tad vaistų gamintojams yra kaip judantis taikinys. Taip pat įrodyta, kad persirgęs žmogus imunitetą įgauna tik labai trumpam, tad po metų ar dviejų vėl gali užsikrėsti tuo pačiu virusu.
Noro virusas įsisiautėja šaltuoju metų laiku, žiemą.
Medikai pataria vengti kontaktų su užsikrėtusiaisiais ir gausiai naudoti muilą bei vandenį.
„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl noro virusas taip greitai plinta, yra ta, kad dauguma žmonių nepakankamai ilgai plaunasi rankas, - sako I. Goodfellowas. – Mes rekomenduojame žmonėms plaunantis rankas suskaičiuoti iki 15, ir jas rūpestingai nusausinti“.
Parengė Jurgita Noreikienė
