Bendrovės „Vėjo projektai” inžinieriaus konstruktoriaus M. Luko ir įmonės „Techvitas” inžinieriaus V. Rodnovo sukurti robotai nė kiek nepanašūs į žmones – jie neturi nei rankų, nei kojų, nei galvos ir primena paprastą dėžutę.
Tačiau tai – puikūs kovotojai, nuskynę ne vieną pergalę Tokijuje vykstančiose robotų sumo imtynėse.
Tokiose imtynėse robotai, kaip ir žmonės, varžosi pagal įprastas sumo kovos taisykles ir netgi pagal svorio kategorijas.
Populiariausios – dvi robotų svorio kategorijos: sveriantys 500 gramų ir tris kilogramus.
Susitikę ringe jie turi vienas kitą išstumti. Pralaimi tas, kuris nebegali judėti – apvirsta ant šono arba išstumiamas iš ringo.
Dėžutę primenančiame robote įtaisyta daug jutiklių, kurie padeda kuo plačiau matyti ir pajusti priešininką.
Robotas ringe vykdo iš anksto konstruktoriaus numatytas ir įdiegtas programas, kurios slypi mikrovaldikliuose – pajutęs priešininką, jis puola, atsitraukia arba laukia, kol varžovas ant jo užvažiuos.
Ringe verda agresyvi kova, tačiau ji būna žaibiška. Sekundė arba trys – ir aiškus sumo varžybų nugalėtojas.
Daugkartiniai pasaulio robotų čempionatų nugalėtojai ir prizininkai M.Lukas ir V.Rodnovas kaskart analizuoja varžybų eigą, tobulina savo kūrinių elektroninę įrangą, kad jie kitąkart pasirodytų dar geriau.
„Vis mažinu robotų kovotojų svorį, kad jie būtų greitesni. Todėl į Japoniją keliaujančių imtynininkų korpusai gaminami iš aliuminio ir anglies pluošto konstrukcijų”, – robotų konstravimo paslaptimis dalijosi M.Lukas.
Roboto imtynininko kūną judėti verčia variklis, baterija, jutikliai, mikrovaldikliai. Robote yra įtaisyti ir magnetai, kurie jį pritraukia prie ringo.
Magnetai reikalingi dar ir tam, kad sumažintų roboto judėjimo inerciją, nes jo varikliai – labai galingi. Jeigu nebūtų magnetų, robotas tiesiog suktųsi vietoje.
Robotizuoto sumo imtynininko vertė siekia apie 10 tūkstančių litų. Konstruodamas pramoginį robotą M.Lukas užtrunka apie tris mėnesius. Tačiau juodą darbą atperka roboto pergalės Japonijoje ir piniginiai prizai.
Dalyvaudamas Baltijos šalių robotų sumo varžybose lietuvis dažnai apdovanojamas naujausių technologijų prietaisais.
Ne tik išmaniosios dovanos už robotų kovas lengvina inžinieriaus kasdienybę. M.Lukas namuose yra susikonstravęs išmanųjį apšvietimą, stiprintuvą muzikiniam centrui.
„Kūrybai ribų nebėra – ką sugalvoju, tą galiu susikonstruoti”, – tikino M.Lukas.
Robotų sumo varžybose dalyvaujantis V.Rodnovas savo žinias pritaiko ne tik pramoginiams, bet ir pramoniniams robotams konstruoti.
„Robotais susidomėjau prieš dešimt metų iš neturėjimo ką veikti. Tuomet dirbau kitoje įmonėje ir užsimaniau pasidaryti vežimėlį, kuris galėtų važinėti ir orientuotis patalpoje be žmogaus įsikišimo.
Pradėjau eksperimentus. Pamažu šie bandymai mane atvedė ir į robotų sumo”, – pasakojo V.Rodnovas.
Inžinierius neslėpė, kad ir jį dažnai dalyvauti tokiose varžybose paskatina vertingi prizai – elektroniniai prietaisai.
Kartu šie pramoginiai robotai padeda atsiriboti nuo kasdienio darbo.
„Profesinėje veikloje negaliu sau leisti judėti aklai – turiu susitelkti į rezultatą, spaudžia griežti terminai.
Sumo robotų konstravimas suteikia kūrybos laisvę, o rezultatai – atradimo džiaugsmą. Juk kurdamas sumo imtynininką nežinau, kaip man pasiseks: gal jis puikus kovotojas, o gal sudegs”, – šyptelėjo V.Rodnovas.
Savo darbe inžinierius kuria robotus pramonės įmonėms. Šių įrenginių – pramoninių manipuliatorių, dar vadinamų rankomis, judėjimo trajektorijos užprogramuojamos taip, kaip reikia konkrečiam gamybos procesui.
Tokie robotai – nepamainomi pagalbininkai pakuojant gaminius: pavyzdžiui, sudeda šokolado plyteles ar šampūno buteliukus į dėžutę. Keletas Lietuvos įmonių jau naudojasi tokiais robotais.
V.Rodnovas savo namuose taip pat įdarbino robotą – po jo virtuvę sukinėjasi autonominis siurblys, kuris idealiai surenka ant grindų besidraikančius katės plaukus.
Šį robotą inžinierius gavo kaip prizą sumo varžybose.
Vitalijaus bendraamžė žmona Galina džiūgauja, kad jai nereikia rankioti katės plaukų. Moteris pritaria ir vyro pomėgiui kurti robotus sumo imtynininkus.
„Džiaugiuosi, kad žmona palaiko mano sumanymus.
Kai jai užsiminiau, kad dar nepirksime naujo automobilio, nes man reikia vykti į varžybas Japonijoje ir pakovoti, ji atsakė: „Tu turi tai padaryti. Naujos mašinos mes dar palauksime”, – pasakojo V.Rodnovas.
Nei žmona, nei dvi dukterys nesidomi robotų konstravimu ir sumo varžybomis.
„Namuose aš vienintelis, pamišęs dėl robotų. Tačiau stengiuosi pirmenybę skirti šeimai, o ne robotams. Juk būtų gaila nepamatyti, kaip auga vaikai”, – tikino V.Rodnovas.
Siekis – įveikti vis naujus konkurentus
Robotų sumo varžybos kasmet vyksta daugelyje pasaulio šalių, tačiau Japonijoje jos – paties aukščiausio lygio. Tokijuje tokios varžybos rengiamos jau dvidešimt ketverius metus, tačiau tik ketverius metus jos yra tarptautinės. Anksčiau teisę dalyvauti jose turėdavo tik japonai.
Klaipėdiečiai Tokijo robotų varžybose dalyvavo pastaruosius trejus metus ir užėmė aukščiausias vietas. Pastaraisiais metais tose rungtynėse galima išvysti ne tik japonų, bet ir meksikiečių, brazilų ar latvių sukurtus robotus.
„Kai laimiu vienas varžybas, ieškau kitų, kuriose dalyvautų daugiau konkurentų. Į priekį veda noras būti geriausiam. Taip lavinu save”, – neslėpė M.Lukas.
