Uraganas – vėjas daugiau nei 33 m/s
Uraganai paprastai formuojasi virš vandenynų, tropinėse platumose. Atlante ir Ramiajame vandenyne susiformavę uraganai, pasak A. Galvonaitės, vadinami taifūnais, prie Australijos - „vili-vili“, Indijos vandenyne – elefantais, o prie Pietų Afrikos – trovadais. Nepaisant skirtingų pavadinimų, tai tas pats gamtos reiškinys.
Tropiniuose ciklonuose dėl įšilusio vandenyno paviršiaus susiformuoja šilto oro srovės, kylančios į viršų ir pilnos energijos. Didesniame aukštyje jos susitinka su šaltu oru, ir taip susiformuoja uraganiniai vėjai. Uraganiniu vėjas laikomas tada, kai jo greitis pasiekia apie 33 m/s arba 100-110 km/val.
Uragano stiprumą lemia temperatūrų skirtumai. „Kuo jie tiek vertikaliai, tiek horizontaliai didesni, tuo uraganai yra stipresni, pavojingesni, baisesni“, - aiškina A. Galvonaitė.
Uraganinis laikotarpis yra nuo balandžio iki antrosios lapkričio pusės. Tai uraganų susiformavimo laikas.
Vardai – jau ne vien moteriški
Kasmet iš anksto yra sudaromi vardynai, iš kurių vėliau kiekvienam tais metais susidariusiam uraganui parenkamas vardas. Kiekvienam vandenynui vardynai sudaromi atskiri, vardus parenkant pagal regiono specifiką. Vardyne būna 22-24 vardai. Tai nereiškia, kad iš anksto žinoma, kokie uraganai ir kada kils. Tiesiog maždaug tiek uraganų kyla kiekvienais metais.
Kai pamatoma, kad susiformavo uraganas, apie jį pranešama pasaulinei meteorologijos organizacijai, kuri užregistruoja vardą. Paprastai vardai paskiriami iš eilės pagal abėcėlę. „Bet jeigu žmogus, pavyzdžiui, uraganą pamatęs jūreivis, nori iš vardyno išsirinkti bet kurį vardą, kuris dar nėra tais metais panaudotas – jis turi tam teisę“, - sako A. Galvonaitė.
Tradicija uraganams parinkti vardus atsirado dar žiloje senovėje. Jūreiviai, plaukiodami pamatę uraganus, vadindavo juos ir sirenomis, nes vėjo švilpimas sukeldavo didžiulį kauksmą, ir jūrų mergelėmis, nes pasišiaušusios bangos atrodydavo kaip skarelės. Vėliau uraganus pradėta vadinti moteriškais vardais. Jūreiviai jiems suteikdavo savo žmonų, motinų vardus.
Nuo 1970 m. uraganai vadinami ne vien moteriškais, bet ir vyriškais vardais. „Moterys pradėjo kovoti už lygias teises ir ėmė klausti, kodėl kiekvieną bjaurastį reikia vadinti moterišku vardu“, - pasakoja A. Galvonaitė.
Uraganų vardų pasikartojimai leidžiami kas šešerius metus. Bet niekada nebegali vėl būti įtrauktas į vardyną uragano, kuris padarė daug žalos, vardas. Tikrai nebebus daugiau uraganų, vardu Katrina, Gilbertas, Olga. Šie uraganai nusinešė labai daug žmonių gyvybių, atnešė labai daug nuostolių, todėl yra įtraukti į vadinamųjų „juodųjų uraganų“ sąrašą ir niekada vardynuose nebedalyvaus.
Uraganų daugėja
Šylant klimatui, uraganų daugėja. Uraganai susiję ne tiesiogiai su klimato atšilimu, o su vandenyno įšilimu. Kadangi visa temperatūra – tiek metinė, tiek vasaros – auga, ir yra gerokai aukštesnė už klimatinę normą, vanduo vandenynuose įšyla dar stipriau, ir uraganų susiformuoja vis daugiau.
Jeigu iš anksto sudaryto vardyno neužtenka, vietoj vardų uraganams suteikiamos graikų abėcėlės raidės – Alfa, Beta, Gama... Yra buvę metų, kai vardyno neužteko. „2005 metais, kai siautėjo Katrina, buvo labai daug uraganų, todėl teko prijungti raides – ir Alfa, ir Beta“, - pasakoja A. Galvonaitė.
„Sandy“ - išskirtinis uraganas
Uraganas „Sandy“ ypatingas tuo, kad, kaip ir įprasta, susiformavo ciklone virš tropinių platumų kaip audra, bet nukeliavo į šiaurę ir ten susitiko su šaltomis oro masėmis. „Su šaltomis oro masėmis susitiko ne į viršų kildamas, o pažemėje, su ateinančiomis iš šiaurės ir vakarų“, - sako klimatologė.
Taip susidarė didžiulis temperatūrų skirtumas ir susiformavo labai platus uraganas, apimantis didelį plotą. Jis siaučia ne tik savo tropinėse platumose, bet ir nukeliavo toli į šiaurę. Dabar jo plotis siekia beveik 850 km. Pasak A. Galvonaitės, su tokia didžiule jėga jis neseniai pasiekė 40 m/s (apie 140-150 km/val.) greitį ir smogė link Niujorko, link rytinių Amerikos pakrančių, kartu dar įtraukdamas šaltą orą iš vakarų ir taip sustiprindamas savo jėgą.
Pagal stiprumą uraganai turi penkias kategorijas. Kol kas „Sandy“, siekęs tik pirmą uraganų kategoriją, pakilo iki antros.
Veikia pasaulio orus
Uraganas „siurbia“ šaltą orą iš vakarų, bet tai nereiškia, kad Amerikos vakaruose oras šyla. Tiesiog vyksta didžiulis maišymasis, siaučia gana stiprūs vėjai. „Žodžiu, Amerikai šiuo momentu iš tikrųjų yra nesaldu“, - sako A. Galvonaitė.
Pasak klimatologės, tropiniai uraganai veikia ir viso pasaulio orus. Didžiulį plotą apimantis uraganas sujudina vandenyno paviršių, išmaišo vandenį, ore sukelia didžiulius vėjus. Yra pastumdomos kitos oro masės, išjudinami ciklonai, anticiklonai.
Išjudinti procesai, savo ruožtu, smogia į kitas pasaulio vietas, esančias toli nuo uragano židinio. „Viskas, kas vyksta atmosferoje, vienokiu ar kitokiu būdu pasiekia ir visus kitus“, - aiškina A. Galvonaitė.
Atlekia ir į Lietuvą
Kol kas neaišku, kokius orų pokyčius prie rytinių Amerikos krantų siautėjantis „Sandy“ atneš Lietuvai.
„Atlantas mūsų pusėje irgi nesnaudžia, mums ciklonus vieną paskui kitą siunčia, tiktai ne tropinius. Dabar jis atsiuntė šaltą orą iš šiaurinių platumų, todėl mes turime ir sniego, - sako klimatologė. - Vyksta daugybė dalykų, kurie, atrodytų, tiesioginio ryšio neturi, bet iš tiesų daug kas yra susiję.“
Nors uraganai prie Lietuvos nesiformuoja, jie ne kartą yra iki mūsų atkeliavę, griovę tiltus, skraidinę spaudos kioskus – pavyzdžiui, „Anatolijus“ 1999 m.
„Kartais uraganas, siautęs prie Amerikos, pakeičia kryptį. Apsisuka nuo Amerikos ir lekia tiesiu taikymu į Europą. Tai gali įvykti dėl įvairiausių srovių, dėl įšilimo, atšalimo“, - aiškina A. Galvonaitė.
Apsisukę ir pasiekę Europą uraganai pirmiausia užgriūva Angliją, Prancūziją, ir nusiaubia jų pakrantes. Pakeliavę į šiaurę, pasipildę šiltomis ar šaltomis oro masėmis, kylančiomis nuo Baltijos, jie smogia ir mūsų pakrantei.
Žalą sustiprina viesulai
Kaip ir kiek toliau plėtosis „Sandy“, priklausys nuo to, kiek pasipriešinimo ir kiek naujos energijos jis įgaus virš sausumos. „Paprastai uraganai, atlėkę į sausumą, susidūrę su kitokiu paviršiumi – miestais, pastatais, - pradeda rimti ir sausumoje paprastai „nusibaigia“. Bet jeigu prisideda kiti dalykai, vietiniai įšilimai, uraganas gali dar labiau sustiprėti, pasipildyti nauja energija“, - aiškina klimatologė.
Uragano metu formuojasi dar viena pavojinga jėga - viesulai. Vieno uragano metu, pasak A. Galvonaitės, jų gali kilti nuo 8 iki 80. Tai vadinamieji tornadai. Viesulas ir tornadas yra tas pats dalykas – skiriasi tik pavadinimas.
„Uraganas – verčiamoji jėga, einanti kaip galingas buldozeris su didžiausiomis bangomis ir su vėju, o čia dar kartu ir sūkuriai susidaro. Tai iš tikrųjų baisi stichija“, - sako A. Galvonaitė.
Kol kas prie uragano „Sandy“ viesulų nėra susiformavę.
