Tačiau jis taip pat kelia galvos skausmą komisijai, kuri
antradienį paskelbs Nobelio premijos laureatą fizikos srityje.
Nors Higgso bozono atradimas laikomas istoriniu, kyla klausimas,
ar jis nusipelnė šio apdovanojimo?
Jeigu taip, kam jis turėtų būti skirtas?
Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) padarytas
atradimas susijęs su didžiulėmis pastangomis atrasti „dieviškąją
dalelę“, kuri taip vadinama, nes egzistuoja visur, tačiau tuo pat
metu yra itin sunkiai susekama.
Didžiosios Britanijos fiziko Peterio Higgso vardu
pavadinta dalelė yra raktas mūsų supratime apie medžiagą, nes ji
gali paaiškinti, kodėl dalelės įgyja masę. Kaip teigia teorija,
be Higgso bozono Visata, kokią mes ją pažįstame, neegzistuotų.
„Fizikoje tai prilygsta DNR atradimui“, - sako Didžiosios
Britanijos fizikos instituto vadovas Peteris Knightas.
Tačiau kol kas niekas nežino, ar liepos 4-ąją padarytas
atradimas bus pagerbtas prestižine premija.
„Tai didelis atradimas. Viskas, ką ketinu pasakyti“, - Nobelio
fizikos komiteto narys Larsas Brinkas sakė naujienų agentūrai AFP.
Kai kurie Nobelio premijų prognozuotojai laikosi atsargios
pozicijos, atsižvelgdami į faktą, kad naujajai dalelei oficialiai
dar nesuteiktas Higgso bozono pavadinimas.
Mokslininkai beveik neabejoja radę seniai ieškomą slapukę, nes
jos savybės atitinka teorinius apskaičiavimus.
Tačiau šį atradimą dar reikia patvirtint; vadinasi, reikės
papildomų bandymų, siekiant nustatyti, kaip naujoji dalelė elgiasi
ir reaguoja su kitomis dalelėmis. Iš tiesų egzistuoja nedidelė
galimybė, kad atrastas ne Higgso bozonas, nors iš esmes tai būtų
dar labiau sukrečiantis atradimas.
Pats P. Higgsas nedvejodamas pripažįsta svarų kitų tyrėjų
indėlį šio atradimo teorinėje dalyje.
Iš tikrųjų šeši fizikai, remdamasi vieni kitų darbais, per
keturis mėnesius 1964 metais paskelbė virtinę straipsnių apie
šią teoriją.
Pirmieji buvo Belgijos mokslininkai - Robertas Broutas, kuris mirė pernai, ir Francois Englertas.
Vėliau prisidėjo P. Higgsas, kuris pirmasis pareiškė, kad tik
nauja dalelė galėtų paaiškinti kai kuriuos masės ypatumus.
Vėliau vystant šią teoriją prisidėjo trejetas kitų
mokslininkų: amerikiečiai Carlas Richardas Hagenas ir Geraldas Guralnikas bei britas
Tomas Kibble'as.
Padėtį dar labiau apsunkina faktas, kad tūkstančiai fizikų
dirbo dviejose laboratorijose, nepriklausomai atlikusiose bandymus
netoli Ženevos esančius CERN Didžiuoju hadronų greitintuvu (Large
Hadron Collider, LHC), tapusius pagrindu naujosios dalelės atradimui.
Taigi, kyla klausimas, ar Nobelio komisija laikys liepą
paskelbtą pranešimą pakankamu, net jeigu Higgso bozono atradimas
nėra visiškai patvirtintas.
Vėliau tektų nuspręsti, kam atitektų šlovė - teoretikams,
eksperimentuotojams, ar vieniems ir kitiems?
Nobelio premija gali būti skirta daugiausiai trims asmenims arba
organizacijoms, tačiau ji negali būti skirta po mirties.
P.Higgsui „galiausiai“ bus skirta Nobelio premija, „tačiau ne
šiemet, nes įrodymai buvo pateikti vėlokai, ir dar nenustatyta, ar
naujai atrasta dalelė yra tikrai Higgso bozonas“, pranašauja Londone
įsikūrusio Karaliaus koledžo teorinės fizikos profesorius Johnas
Ellisas kuris taip pat yra CERN tyrėjas.
Tuo tarpu Prancūzijos atominės energetikos komisijos (CEA)
fizikas Etienne'as Kleinas teigia, kad bozono
atradimas yra idealus pretendentas į Nobelio premiją.
Jis ragina komitetą „surizikuoti“ ir skirti apdovanojimą
P. Higgsui, F. Englertui ir CERN.
„Taip pat reikia atsižvelgti, jog Higgsas nėra pirmos
jaunystės“ - mokslininkui dabar 83 metai, „ir tai gali būti tam
tikras su amžiumi susijęs spaudimas, kuris gali padėti“, aiškino
E. Kleinas.
Kita vertus, Briuselyje veikiančio Laisvojo universiteto, kuriame
savo tyrimus vykdė R. Broutas ir F. Englertas, rektoriaus pavaduotojas
akademinės politikos ir tyrimų reikalams Pierre'as Marage'as įsitikinęs, kad Nobelio premiją būtų geriausiai skirti
R. Broutui ir P. Higgsui.
Tačiau koks vaidmuo atitektų CERN?
„Nėra nieko, kas mums trukdytų skirti premiją organizacijai.
Tačiau skiriant apdovanojimus moksle tokios tradicijos nebuvo“, -
sakė Nobelio fizikos premijos komiteto sekretorius Larsas
Bergstroemas.
„Nobelio taikos premija dažnai teikiama organizacijoms. Tačiau
mokslo premijoms stengdavomės rasti labiausiai vertus asmenis“, -
aiškino jis.
