Tokia ateities vizija atrodo visai įtikima išklausius vandenilio pritaikymo srityje dirbančio Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekano docento Alfredo Lankausko paskaitą ir pamačius, kaip veikia jo sukurti demonstraciniai modeliai.
Alternatyviosios energetikos problemoms skirtas seminaras „Vandenilinė energetika - mitas ar realybė“ penktadienio pavakare tapo įvadu į „Tyrėjų naktis“ Šiaulių universitete.
Sudomino JAV mokslininko paskaita
Vandenilio panaudojimo galimybėmis A. Lankauskas susidomėjo dar studijuodamas fiziką Vilniaus universitete.
„Nors tuo metu buvo gūdus sovietmetis, įvyko stebuklas - man pasisekė dalyvauti lietuvių kilmės JAV mokslininko Algirdo Avižienio paskaitoje. Į Vilnių atvykęs NASA dirbantis A. Avižienis skaitė paskaitą apie tuometes kosmines technologijas ir palietė vandenilio panaudojimo erdvėlaiviuose klausimą.
Man ši paskaita paliko neišdildomą įspūdį. Vieną eksperimentinį įrenginį vandenilio tyrimams pasidariau dar būdamas studentu.
Baigęs universitetą ir pradėjęs dirbti dėstytoju tuomečio Kauno politechnikos instituto Šiaulių fakultete svarsčiau apie mokslinį darbą vandenilio tematika, tačiau keli mokslo autoritetai, su kuriais nusprendžiau pasikonsultuoti, man patarė „mesti kvailystes ir užsiimti rimtais reikalais“, - portalui lrytas.lt sakė A. Lankauskas.
Prie pamėgtos vandenilio panaudojimo temos A. Lankauskas sugrįžo po keliasdešimties metų, kai Šiaulių miesto mero kėdę, kurioje praleido kelias kadencijas, vėl iškeitė į Šiaulių universiteto dėstytojo kėdę.
Domina vandenilio pritaikymo galimybės
Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanu tapusiam A. Lankauskui tyrimais vandenilio srityje pavyko sudominti ir kelis kolegas. „Būdami provincijoje negalime užsiimti fundamentaliais tyrimais, todėl domina taikomoji sritis.
Mūsų sukurtų prietaisų demonstracijos įvairiuose šalies miestuose vyksta vos ne kas savaitę. Į demonstracinius seminarus susirenka ne tik gimnazistai bei studentai, bet ir vyresnio amžiaus žmonės.
Vienus klausytojus domina moksliniai išradimai, kitiems rūpi vandenilio energijos panaudojimas.
Kadangi vandenilio panaudojimo srityje dar ne viskas išrasta, mokslininkų darbai domina ir verslininkus, kurie nujausdami dideles galimybes, domisi naujausiais išradimais šioje srityje“, - sakė A. Lankauskas.
Maža liepsna lydo stiklą ir plieną
„Tyrėjų nakties“ dalyviams A. Lankauskas paruošė paskaitą „Vandenilinė energetika - mitas ar realybė“, kuri paremta fakultete sukurtų prietaisų demonstravimu.
Štai iš atskirų mazgų surinktu Brauno dujų generatoriumi galima pademonstruoti, kaip maža vandenilio dujų liepsnelė be didesnio vargo išlydo ir stiklą, ir plieną.
„Ši technologija nėra nauja – panašaus veikimo principu sukonstruotus aparatus jau naudoja juvelyrai, galingesni prietaisai naudojami volframui suvirinti. Kurdami šį prietaisą patobulinome eletrolizerį“, - paaiškino A. Lankauskas.
Vandenilis gamina elektrą
Kitas dėmesį keliantis maketas demonstruoja, kaip pasinaudojus vandeniliu saulės energiją paversti į elektros energiją. Šiame įrenginyje saulės energijos modulis saulės energiją konvertuota į elektros energiją, kuri ne iškart patenka vartotojui, o elektrolizeriu skaido vandenį į vandenilį ir deguonį. Vandenilio kuro celė iš vandenilio gamina elektrą.
Toks įrengimas leidžia efektyviau panaudoti elektros energiją, nes dienos metu sukauptas vandenilis elektros energija gali būti verčiamas naktį. „O nuostabiausia yra tai, kad vienintelis šio proceso šalutinis produktas yra vanduo“, - sakė A. Lankauskas.
Kitas demonstracinis modelis elektrolizei naudoja ne iš oro pasiimtą, o savo paties pasigamintą deguonį. Tokiu principu sukurti prietaisai yra plačiai naudojami NASA specialistų.
Elektros energiją išgauna iš degtinės
Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas pademonstravo ir iš 56 vandenilio kuro celių pagamintą veikiančią 1,5 kW galios elektros jėgainę.
Šioje jėgainėje nėra nė vienos besisukančios detalės. Nors tokiu būdu pagaminta elektros energija bus nepalyginamai brangesnė nei ta, kurią galima pagaminti kokiu nors dyzeliniu generatoriumi, A. Lankauskas prašė nepamiršti, kad iškastinio kuro turėsime nebe taip jau ir ilgai.
Kitas įdomus išradimas – tai kumščio dydžio prietaisas, kuris elektros energiją gamina iš alkoholio. Į šį įrenginį šliūkštelėjus šlakelį degtinės, jau po keliolikos sekundžių ėmė suktis prie jo prijungtas elektros malūnėlis, taip parodydamas, kad iš alkoholio gauta energija virto elektros energija.
A. Lankausko teigimu, šio prietaiso veikimo principas gan paprastas: „Alkoholio molekulėje yra net šeši vandenilio atomai. Katalizatoriumi nuo molekulės atskirti vandenilio atomai protonine mainų membranaa generuojami į elektros energiją. Toks prietaisas gali būti naudojamas, kad ir norint pakrauti telefono akumuliatorių, kai nėra galimybės to padaryti kitu būdu.“
Plazminis reaktorius šildys namus?
Nusileidus į universiteto rūsyje įrengtą laboratoriją galima išvysti vandenilio plazminiu reaktoriumi pavadintą įrenginį. Šis elektros energiją į šilumos energiją konvertuojantis įrenginys galbūt netrukus taps efektyviausiu šildymo įrenginiu.
„Procesas, kuris demonstruojamas šiuo prietaisu, buvo atrastas prieš pusę amžiaus, tačiau iki šiol jo esmė taip ir liko neišaiškinta. Vieni mokslininkai mano, kad tai - energetinės panacėjos prototipas, o kiti - kad tai tėra mokslininkų išsigalvojimas.
Mano manymu, tiesa čia yra kažkur per vidurį“, - sakė apie vandenilio plazminio reaktoriaus pritaikymą būsto šildymui galvoti nepaliaujantis A. Lankauskas.
Pats prietaisas, pasak A. Lankausko, nėra labai sudėtingas, todėl jį gali pasigaminti ne tik mokslininkai, bet ir vandenilio pritaikymu besidomintys entuziastai.
Tiesa, darbai šioje srityje nėra pigūs. Brangiai kainuoja pagrindinis vandenilio celių elementas protoninė mainų membrana, celių gamybai naudojama platina.
„Tyrėjų naktų“ dalyviai penktadienį buvo laukiami ne tik Šiaulių universiteto Gamtos mokslų, bet ir Matematikos ir informatikos, Technologijų fakultetų laboratorijose bei Šiaulių universiteto botanikos sode.
