Pirmoji nuotrauka, daryta rugsėjo 12-ąją, užfiksavo Krosnies galaktikų spiečių.
Laikui bėgant bus ištirta daugybė individualių galaktikų, apie 100 tūkst. didžiausių mums žinomų stabilių struktūrų - galaktikų spiečių, ir apie 4 tūkst. supernovų – ryškių merdėjančių žvaigždžių.
Šis milžiniškas tyrimas bus atliktas bendradarbiaujant JAV, Didžiosios Britanijos, Brazilijos, Ispanijos ir Vokietijos astronomams.
Telefono būdelės dydžio Tamsiosios energijos kamera („Dark Energy Camera“ arba DECam) sumontuota ant 4 m „Victor M Blanco“ teleskopo Cerro Tololo tarpamerikinėje observatorijoje Čilės Atakamos dykumoje.
DECam yra ypač jautri raudonai ir infraraudonajai šviesai, todėl gerai tinka tirti kosmoso objektus, nutolusius per 8 mlrd. šviesmečių.
Tolimesni objektai juda tolyn nuo mūsų ir vienas nuo kito greičiau, nei artimesni objektai, ir tai lemia jų spalvos pasikeitimą į raudoną, esančią spektro gale – tai vadinamasis raudonasis poslinkis.
Nuodugnus šviesos poslinkio iš tolimų supernovų tyrimas, pirmą kartą įrodęs šį plėtimąsi, 2011 m. buvo apdovanotas fizikos Nobelio premija.
Manoma, kad šio plėtimosi greičio didėjimo priežastis yra vadinamoji tamsioji energija, sudaranti daugiau kaip 70 proc. Visatos „medžiagos“. Į ją ir sukoncentruota DECam misija.
Willas Percivalis iš Didžiosios Britanijos Portsmuto universiteto sako, kad DECam atveria labai jaudinančią perspektyvą.
„Tai bus didžiausias tokio pobūdžio galaktikų tyrimas, galaktikų formos ir pozicijos pasakys mums didelių dalykų apie kol kas mums nesuprantamo fizikinio proceso, kurį mes vadiname tamsiąja energija, prigimtį“, - sakė jis.
Tai bus bandoma padaryti keturiais būdais.
Bus tiriamos tos pačios rūšies supernovos, kaip Nobelio premiją pelniusiame tyrime, siekiant išnarplioti Visatos „plėtimosi istoriją“ - kaip šis plėtimasis didėjo ir mažėjo per milijardus metų.
Taip pat bus sukurtas galaktikų spiečių pasiskirstymo 3D modelis, matuojant tai, kas mums yra žinoma kaip barionų akustiniai virpesiai, kurie tiesiogine to žodžio prasme yra Didžiojo sprogimo garso aidų reliktai.
Skaičiuojant spiečius ir nustatant, kada jie susiformavo, kompiuteriu bus sumodeliuota, kaip Visata formavosi savo ankstyviausiais egzistavimo metais.
Tyrimas, kaip galaktikos ir galaktikų spiečiai užlenkia sklindančią šviesą – šis procesas vadinamas silpnuoju gravitaciniu lęšiu – padės suprasti ne mažiau paslaptingą „tamsiąją materiją“, kuri, kaip manoma, sudaro daugiau kaip 80 proc. Visatos masės.
Dabar DECam atliks seriją bandymų, o oficialus tyrimas prasidės gruodį.
Kiekvienoje gautoje nuotraukoje atitinkamas dangaus plotas bus matomas 20 kartų didesnis už Mėnulio pilnatį.
Per penkerius metus kamera aštuonis kartus nufotografuos visą dangų.
