Baltijoje aptiktas mįslingas radinys drumsčia protą ne tiktai švedams. Po pirmųjų pranešimų apie Baltijos dugne maždaug 90 m gilyje aptiktą keistą disko formos objektą nardytojus užgriuvo lavina elektroninių žinučių.
Juo santūriau apie radinį kalba patys atradėjai, tuo lakesnė žinias apie jų tyrimus gaudančių komentatorių vaizduotė – sklando įvairūs neįtikinami, dažniausiai niekuo nepagrįsti gandai ir vertinimai.
Į vis didesnį susidomėjimą keliančius klausimus garsūs švedų tyrinėtojai pamėgins atsakyti artimiausiu metu, mat šią savaitę jie darsyk leidosi į ekspediciją Botnijos įlankoje. Nuvils ar pradžiugins jų atsakymai?
Tyrėjai vėl nardo jūroje
„Lietuvos rytas” bandė susisiekti su mįslingą radinį aptikusia švedų povandeninių tyrimų komanda „Ocean Explorer”.
Tačiau milžiniško susidomėjimo iš viso pasaulio užgulti tyrinėtojai nesuspėja atsiginti dėmesio. Juo labiau kad pirmadienį nardytojai, anot jų spaudos atstovės Josephine Gorander, leidosi į trečiąją ekspediciją.
Užmegzti ryšį su toliau nuo Švedijos krantų esančiais nardytojais mobiliuoju telefonu nepavyksta.
„Komandos vadovas Peteris Lindbergas noriai bendrauja su žiniasklaida. Skaitykite mūsų tinklalapį, kuriame užfiksuotas kiekvienas „Ocean Explorer” komandos žingsnis tyrinėjant paslaptingąjį objektą Botnijos įlankos dugne”, – sakė „Lietuvos ryto” dėmesio nudžiuginta J.Gorander.
Ir iš tiesų „Ocean Explorer” tinklalapis pildomas naujausia informacija. Bet smalsuolių iš viso pasaulio troškulio tai nenumalšina.
Radinys – mįslė okeanologams
Tad nenuostabu, jog kai kuriems nekantruoliams jau vaidenasi ateiviai iš kosmoso, skraidančios lėkštės, erdvėlaiviai, kažkada patyrę avariją ir nugarmėję į jūros dugną.
„Žvaigždžių karų” originaliosios trilogijos gerbėjai vardija objekto ir išgalvoto erdvėlaivio „Tūkstantmetis sakalas” panašumus. O štai atkaklūs sąmokslo teorijų gerbėjai įsitikinę: Baltijos jūros dugne esama nuskendusio karo laivo su slapta ginkluote liekanų.
Okeanologai, povandeninės archeologijos specialistai kol kas susilaiko nuo platesnių komentarų – nesiryžta tiksliau įvardyti, ką Baltijos gelmėse netikėtai atrado nardytojai.
Švedijos giluminio nardymo mėgėjų komandai „Ocean Explorer”, kuri pirmoji pastebėjo keistą objektą, vadovauja profesionalus nardytojas P. Lindbergas.
Švedai nemano, kad šis ne tik Skandinavijos kraštuose gerai žinomas povandeninės archeologijos specialistas vaikosi sensacijų, dumia akis vien tik todėl, kad vėl atkreiptų į save tautiečių ir pasaulio dėmesį. P.Lindbergui ir šlovės, ir pinigų, regis, užtenka.
To paties P. Lindbergo vadovaujama komanda 1997 metais jūroje atrado pirklių laivą „Jönköping”, 1907 metais nuskendusį su vyno ir šampano kroviniu.
Nardytojų iš jūros dugno pakelti unikalūs buteliai su gėrimais, įvertinti keliais milijonais JAV dolerių, buvo greitai išgraibstyti aukcionuose. Gurmanų teigimu, vynas nebuvo sugedęs.
2007 metais „Ocean Explorer” praturtėjo pardavusi 2,5 tūkst. vyno ir konjako butelių, pakeltų iš „Jönköping”.
Kompanijos „Heidseick and Co Monopole” pagaminto šampano „Gout American” butelio kaina varžytynėse šoktelėjo iki 13 tūkst. JAV dolerių. Kolekcininkai greitai išgraibstė unikalius gėrimus. Pardavusi krovinį P. Lindbergo komanda užsidirbo kelis milijonus JAV dolerių.
2010 metais švedams vėl nusišypsojo sėkmė – prie Alandų salų iš dugno buvo ištraukti 168 XIX amžiaus šampano buteliai.
Gėrimas sulaukė prieštaringų jo ragavusių ekspertų vertinimų, tačiau reti buteliai parduoti aukcionuose už solidžias sumas. Dabar radinys, regis, yra kiek kitoks.
Tikslių koordinačių nenurodo
P. Lindbergo komanda pernai paskelbė tik kelias blausias nuotraukas, kuriose tarsi pro miglą ryškėja kažkoks keistas jūros dugne gulintis maždaug 20 metrų skersmens skritulio pavidalo objektas. Teigta, jog giluminės nuotraukos padarytos sonaru – specialiu akustiniu aparatu, galinčiu fiksuoti jūros dugno reljefą ir ten esančius objektus.
Šalia keistojo darinio driekėsi 200–300 metrų ilgio vėžės – lyg jis būtų šliuožęs jūros dugnu arba jį kas nors būtų vilkęs.
Panašių provėžų nardytojai kartais mato tyrinėdami karo metais Baltijoje nuskendusius didelius karo ir prekybos laivus. Sonarai jūros dugne užfiksuoja ir įdaubų, akmenų, kitokių geologinių darinių.
Neseniai grįžusi iš ekspedicijos „Ocean Explorer” komanda internete paskelbė naujausių žinių apie mistišką darinį.
Pasak gelmių tyrinėtojų, jis stūkso jūros dugne tarp Švedijos ir Suomijos, 60 jūrmylių nuo kranto.
Tikslesnių koordinačių jie nenurodo. Veikiausiai darinys aptiktas pietinėje Botnijos įlankos dalyje. Šia vieta nuo Skandinavijos Rytų Europos link slinkę ledynai formavo įdomų jūros dugno reljefą.
Objektas domina kariškius?
Birželį „Ocean Explorer” komanda vėl išplaukė į jūrą ir nusileido į gelmes su specialia fotografavimo įranga.
Vanduo buvo skaidresnis, todėl nardytojams pavyko padaryti geresnės kokybės povandeninių nuotraukų. Jose anksčiau aptikto objekto kontūrai, jo paviršiaus detalės matomos jau kur kas aiškiau. Žvalgydamiesi nardytojai naudojo nuotoliniu būdu valdomą povandeninį robotą.
„Ocean Explorer” elektroniniu paštu kasdien gauna šimtus laiškų iš viso pasaulio – keliamos ir siūlomos įvairios, kartais net fantastiškos tolesnių tyrimų versijos. P. Lindbergas, išvargintas tokio dėmesio, prisipažino, kad jo komanda nepajėgia bendrauti su visais smalsuoliais.
Juolab kad radiniu domisi ne vien pavieniai smalsuoliai, bet ir JAV, Jungtinės Karalystės, be abejo, ir Rusijos kariškiai – specialiosios tarnybos tokios informacijos nepraleidžia pro ausis.
Keisti ar slapti objektai jūrų ir vandenynų dugne ypač domina amerikiečius.
Jiems 1974 metais pavyko slapta iškelti Ramiajame vandenyne 1968 metais nuskendusį povandenį laivą K-129. Ši unikali ir 800 mln. dolerių (3,8 mlrd. dabartinių dolerių, arba 10,6 mlrd. litų) kainavusi JAV laivyno operacija buvo lyginama su žmogaus išlaipinimu Mėnulyje.
Komentuoja santūriai
Po ekspedicijos P. Lindbergas atsargiai užsiminė, kad dalykiški kontaktai jau užmegzti su įvairiomis žinybomis.
Tobulesnę nei gelminio nardymo mėgėjai jūros dugno žvalgymo, paieškos ir kitokią povandeninę įrangą turintiems kariniams nardytojams – daugiau galimybių pasinerti ir nuodugniau ištirti radimvietę.
„Keistenybė tik užfiksuota ir nufotografuota, bet vien vaizdų kol kas neužtenka. Mes negalime pasakyti, kokios kilmės yra tas darinys, kodėl jis stūkso vienišas tokioje vietoje, kada ir kaip jis ten galėjo atsirasti”, – žvalgymo rezultatus santūriai komentavo P. Lindbergas.
Per pastarąją ekspediciją švedų komandai pavyko iš gelmių išgelbėti keletą tyrimams svarbių mėginių. Jie dabar tiriami laboratorijose.
Vandens radioaktyvumas Botnijos įlankoje 20 kartų didesnis nei kitose pasaulio jūrose. Švedijos mokslininkai mano, jog tai – 1986 metais įvykusios avarijos Černobylio atominėje elektrinėje padarinys.
Atrodė kaip nežemiškas daiktas
Praėjusią vasarą P. Lindbergo komanda buvo išplaukusi į Baltiją ieškoti karo metais nuskendusių laivų. Po devynių parų ekspedicijos pavargę vyrai skubėjo namo. Staiga laivo prietaisai parodė jūros dugne gulintį kažkokį mįslingą darinį – maždaug 60 metrų skersmens skritulį.
Netoliese prietaisai užfiksavo dar vieną panašų, tik mažesnį objektą. Nuo skritulio driekėsi 300–400 metrų ilgio vėžės.
Tąkart tyrinėtojai tik pažymėjo jūrlapyje keistokų formų radinių koordinates ir nuplaukė namo. Objekto paviršiuje užfiksuota kiaušinio pavidalo ertmė suteikė peno fantastikos mėgėjams – iškart imta kalbėti apie ateivių laivą.
„Esu profesionalus nardytojas, jau 20 metų žvalgau jūros dugną. Įvairiausių daiktų teko matyti po vandeniu, bet tokio dar neregėjau. Monitoriaus ekrane ir sonaro nuotraukose jis atrodė keistokai – kažkoks mįslingas, nežemiškas darinys, virš dugno pakilęs 3–4 metrus. Jo pakraščiai nulinkę. Kaip tame darinyje galėjo atsirasti ertmė?
Pirmoji tuomet į galvą šovusi mintis – o gal mes Botnijos dugne aptikome nuskendusį ateivių iš kosmoso erdvėlaivį?” – po ekspedicijos praėjusių metų birželį pusiau juokais kalbėjo P. Lindbergas.
Skenduolius sunku apžiūrėti
Baltijos šalių pakrantės gausiai nusėtos karo metais nuskendusiais laivais, nukritusiais lėktuvais. Švedai savo teritoriniuose vandenyse yra suskaičiavę apie 100 tūkst. įvairių tokių objektų. Kai kurias laivų radimvietes skandinavai saugo kaip jūrų kultūros paveldo objektus.
Gal todėl pirmąkart „Ocean Explorer” tyrėjų paviešintos keisto radinio Botnijos įlankos dugne nuotraukos Švedijos bei kitų Baltijos šalių povandeninės archeologijos specialistų, istorikų per daug nesuintrigavo. Kai kurie jų net skeptiškai vertino sensacingą P.Lindbergo pranešimą.
Žvalgant jūros dugną viskas priklauso nuo meteorologinių sąlygų – bangavimo, vandens skaidrumo, temperatūros, taip pat ir atstumo tarp sonaro ir tiriamų objektų. Nemažai svarbių veiksnių lemia sonarinių nuotraukų ir kitokių vaizdų kokybę. Laivus skenduolius galima supainioti su uolienomis, rieduliais, kitokiais natūraliais geologijos dariniais.
„Baltijos gelmėse – šaltis ir aklina tamsa. Giliau pasinėręs už kelių metrų jau nieko nebematai. O labiausiai tikėtina, kad P. Lindbergo pastebėtas daiktas yra ne dangiškos, o žemiškos kilmės. Nekantriai lauksiu tolesnių tyrinėjimų”, – po pirmosios ekspedicijos tepasakė Švedijos jūrų muziejaus vyriausiasis archeologas Andreas Ollsonas.
Panirę fotografavo anomaliją
Kai kurie skeptikai manė, jog „Ocean Explorer” komanda užfiksavo karo laikų žemyninę miną ar paprasčiausią povandeninių uolų virtinę arba sieną. Kitiems atrodė, jog sonaro rodmenis iškreipė šiltą vasarą Baltijoje gausiai žydintys melsvadumbliai.
Todėl jūros gelmėse vertingesnių daiktų ieškantys nardytojai iš pradžių irgi nesureikšmino radinio, nežadėjo nertis iš kailio, kad jį pamatytų iš arčiau.
P. Lindbergas aiškino, jog šis daiktas nepatenka į išskirtinių „Ocean Explorer” tiriamų objektų sąrašą: „Galbūt ten nieko įdomaus nėra. Mes negalime išleisti daug pinigų vien tik todėl, kad sužinotume, kaip jis ten atsirado. Net jei tai būtų povandeninis Stounhendžas jūros dugne.”
Tačiau šiemet birželio pradžioje P. Lindbergas su bendraminčiais vėl nuplaukė į tą pačią vietą, kurioje pernai užfiksavo anomaliją, – skritulio pavidalo darinį. Nardytojai, leisdamiesi į gelmes su povandeninio filmavimo kamera, daugiau kaip savaitę tyrinėjo objektą ir aplinką šalia jo. Prietaisų monitoriuje atsivėrę vaizdai užminė naujų mįslių.
Aptiko ir daugiau keistenybių
„Išnėrę į vandens paviršių nardytojai buvo priblokšti. Vienas jų, leidęsis į jūros gelmes net 6000 kartų, tvirtino, jog tai, ką matė, buvo pats nuostabiausias kada nors po vandeniu jo regėtas vaizdas. Švedai teigė niekada nenardę šalia tokio didelio tiesių linijų ir lygaus paviršiaus objekto.
„Tik iš pirmo žvilgsnio tas skritulys panašus į kažkokį dirbtinai sukonstruotą darinį”, – sakė iš ekspedicijos grįžęs P.Lindbergas.
Keisto darinio paviršius nardytojams atrodė tarytum būtų nugludintas prieš 10 tūkst. metų dabartiniu jūros dugnu į Rytus slinkusių ledynų.
Dešiniau – apie 30 mažesnių riedulių. Vieta, kurioje jie guli, panaši į apskritą maždaug metro skersmens akmens amžiaus laužavietę. Tarp tų akmenų nėra jokių tarpų, jie prigludę šonais vienas prie kito.
Sonaro nuotraukose skritulio formos darinį supantys rieduliai yra pilkšvos spalvos. Nardytojai virš akmenų sangrūdos plaukė lėtai, fotografavo stabtelėję. Pasak jų, matomumas buvo labai geras.
Darinys primena didžiulį grybą
P. Lindbergas džiaugiasi, kad nardytojams pavyko nufotografuoti didįjį skritulį: „Jis stovi jūros dugne ant šiek tiek mažesnio skersmens stulpo. Darinys primena didžiulį šampano kamštį, grybą.
Stulpas tokios pat medžiagos kaip iš virš jo pakibęs darinys. Sonaro nuotraukose viskas atrodo labai keistai. Nežinau, kas ten, bet tikrai ne šampanas.”
Kai kurie jūros dugne ratu išsidėstę akmenys pajuodavę. P. Lindbergas nežino, kodėl taip yra: „Jie padengti kažkokiais juodais milteliais. Kelis jų ištraukėme – ištirsime laboratorijoje. Didžiosios struktūros paviršius keliose vietose suaižėjęs – atsivėrę kažkokie plyšiai.
Per juos matoma medžiaga primena magmą. Jeigu taip yra iš tikrųjų, tas keistų formų darinys galėjo susiformuoti tik prieš ledynmetį.”
Filmavimo kameros strigdavo
Nardytojų po vandeniu laukė dar viena staigmena – jiems leidžiantis prie grybo formos darinio filmavimo kameros tam tikrame gylyje staiga išsijungdavo, o kai kildavo į viršų, vėl pradėdavo veikti.
Tyrinėtojai negali paaiškinti šio keisto reiškinio – gal jų prietaisai nepritaikyti dirbti tokiose gelmėse, o gal keistą darinį jūros dugne supančioje erdvėje atsiranda kažkokių trikdžių.
„Nežinau, kodėl taip atsitinka. Kitose platumose tokių anomalių reiškinių nepastebėjome. Nenoriu spėlioti, kurti fantastinių versijų. Mėginsime tai išsiaiškinti kitoje ekspedicijoje, o pirma patikrinsime visus savo prietaisus”, – kalbėjo P. Lindbergas.
Švedai, regis, rimtai nusiteikę įminti Baltijos dugne aptiktų struktūrų mįslę. Bet kam leidžiama domėtis tarptautiniuose vandenyse užfiksuotais mistiškais dariniais tirti juos.
Švedai, regis, gali sulaukti pagalbininkų, kuriems irgi knieti pamatyti keistenybę jūros dugne. Tik surasti tą vietą jiems nebus lengva – Botnijos įlanka plati.
„Nieko bloga, jei į tyrimus įsitrauktų ir daugiau nardytojų, okeanologų. Mūsų galimybės žvalgyti tokius objektus nėra beribės – kiekviena komandos Baltijos jūroje praleista diena kainuoja apie 7 tūkst. eurų”, – konkurentų nesibaimina P.Lindbergas.
„Ocean Explorer” komandos nariai pastaruoju metu ne kartą užsiminė, jog nuodugnesniems anomalių objektų po vandeniu tyrimams reikia nemenkų finansinių injekcijų. Nardymo mėgėjai jų neturi.
„Pasaulis kupinas paslapčių. Nemanau, jog tai, ką aptikome, yra ne žemiškos kilmės, o kitų civilizacijų sukurta struktūra”, – sakė tyrinėtojas P.Lindbergas.
„Prezidentą Smetoną” radęs estas netiki „ateivių pėdsaku”
Veloo Maasas, Estijos jūrų muziejaus povandeninių tyrimų centro vadovas, istorikas
„Nemanau, kad švedai aptiko tai, kas yra nesuvokiama ir nepaaiškinama. Radiniai tokiame gylyje nesunkiai pasiekiami net gelminio nardymo mėgėjams. Galima panirti, viską apžiūrėti, pačiupinėti, net fotorobotų nereikia. Estijos nardytojai dabar panyra ir į gilesnes nei 90–100 metrų jūros dugno įdaubas. Botnijos įlanka – ne 11 kilometrų gylio Marianų lovys, į kurį okeanologai jau irgi leidžiasi batiskafais.
Jeigu Baltijoje aptikta struktūra – gamtos anomalija, mokslininkai būtų ja susidomėję ir ištyrę. Tačiau iki šiol nežinoma net jos geologinė sandara. Argi taip sunku atskelti gabaliuką ir jį ištirti? Įtikinamiausia versija – ten dunkso ledynmečio laikų uoliena.
Baltijos dugne – pilna akmenų. Prieš porą metų Suomijos įlankoje 50–60 metrų gylyje aptikome asteroido išmuštą didžiulį 7 kilometrų skersmens kraterį. Anksčiau jo gylis buvo dar įspūdingesnis – siekė 500 metrų.
Darinių, primenančių švedų radinį jūros dugne, nepastebėjome, nors jūros dugnas išraižytas įgriuvų, kanjonų, apstu įvairiausių ledynmečio veiklos pėdsakų. Man juokinga girdėti kalbas, esą tai – kažkokių nežemiškų civilizacijų pėdsakai. Geologijos specialistas teigia, jog Baltijos dugne aptikti nesudegusių meteoritų liekanų neįmanoma.
Mes, kaip ir švedai, ieškome nuskendusių laivų. Ypač daug skenduolių guli Suomijos įlankoje, kur Antrojo pasaulinio karo metais vyko aršūs jūrų mūšiai. Ten atradome ir tarpukario Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona”, nuskandintą vokiečių.
Tirdami sonarines nuotraukas kelis kartus buvome suklydę, bet dabar neabejojame dėl radimvietės – 90 metrų gelmėje guli „Prezidentas Smetona” – Lietuvos valstybingumo simbolis. Jį gali apžiūrėti ir gelminio nardymo mėgėjai.
Identifikuoti Baltijos gelmėse gulinčius laivus kartais net sunkiau nei mistiškas geologines struktūras jūros dugne. Per antpuolius nuniokoti laivai būna neatpažįstamai pasikeitę, subyrėję į dalis. Žinios apie mistišką švedų radinį šiek tiek primena savireklamą.
Gelminis nardymas – brangus malonumas. Gerai, kai ambicingus tyrinėtojus remia valstybė, bankai, kitos solidžios institucijos. Be finansinių injekcijų verstis savo jėgomis nelengva. Žmonės labiausiai nori matyti ir girdėti ne tai, kas yra iš tikrųjų, o tai, ko jie geidžia.”
Nežemiška objekto kilmė, anot lietuvio, tikėtina
Vladas Žulkus, UNESCO Povandeninio kultūros paveldo konvencijos šalių patariamojo komiteto narys
„Padrikos žinios visko neatspindi, todėl sunku pasakyti, ką švedai aptiko jūros dugne. Nemanau, kad jie blefuotų – ten iš tikrųjų kažkas yra. Kalbos, kad tai galėtų būti nuskendęs ufonautų erdvėlaivis, sukelia šypseną. Tokią versiją paskubėjo išsklaidyti ir patys atradėjai. Neatrodo, kad jie vaikytųsi pigių sensacijų, gal ir trokšta nustatyti objektyvią mokslinę tiesą, bet karštos galvos visko prigalvoja.
Pirmosios švedų nuotraukos atrodė keistokai – nepanašios į sonarinius vaizdus. Kitose, ryškesnėse, jau aiškiau matomas lygaus paviršiaus darinys.
Nežinau, kokia įranga naudojasi tyrinėtojai, tačiau gelmėse užfiksuoti vaizdai apgaulingi. Geros povandeninio filmavimo kameros veikia 70 metrų gilyje ir neužsikerta. Ar švedų prietaisų gedimai sietini su jų tiriamo darinio poveikiu? To kol kas negali pasakyti ir jie patys.
Manyčiau, kad tokio lygio nardytojų komanda naudojasi itin patikima akustikos, filmavimo ir kitokia povandeninius objektus jūros gelmėse fiksuojančia šiuolaikiška aparatūra.
Jeigu Botnijos dugne dunksotų nuskendusio laivo dalis, koks nors nuo denio nusiritęs metalinis konteineris, kitoks krovinys, tyrinėjai tai nesunkiai nustatytų kitokiais prietaisais. Vadinasi, aptikta struktūra nėra dirbtinė.
Tačiau nežemiška radinio kilmė irgi svarstytina. Gal jūros dugne guli asteroido liekanos – juk Baltiją talžo meteoritai. Prieš 4000 metų kažkoks dangaus kūnas rėžėsi į Saremos salą – atsivėrusiame krateryje dabar telkšo ežeriukas.
Apie šį įvykį užsimenama estų tautosakoje, tokių atvejų Baltijos regione, matyt, būta ir daugiau. Jeigu švedai bus atradę asteroidą, jis galėjo nugrimzti į gelmes anksčiau, gal net prieš ledynmetį.
Gal aptiktas keistas ledynmečio darinys – morenos masė, nugludinta kadaise jūros dugnu slinkusių ledynų? Jeigu bent jo dalį pavyktų iškelti, spekuliacijų sumažėtų, bet kas tai padarys? Mįslių sumažėtų ištyrus jau iškeltus smulkesnius darinius. Baltijos dugne pastebėta ir tektoninių lūžių pėdsakų. Mistiškas darinys galėtų būti ir sustingusi magma. Struktūrą tiriantys nardytojai turbūt pateiks naujų žinių.
Per Baltiją slinkę ledynai suformavo įdomią jūros dugno sandarą. Lietuvos pakrantėse irgi užfiksuota intriguojamų geologinių darinių. Iš pradžių manėme jūros dugne aptikę už Puntuką didesnį riedulį, bet ten tysojo tik sukietėjęs 35 metrų ilgio morenos darinys – senųjų krantų reliktas. Didelis povandeninis riedulynas dunkso prie Olando Kepurės skardžio – bangų skalaujami granito akmenys išlenda į paviršių.
Klaipėdos universiteto povandeninių tyrimų centro nardytojai jūros dugne ties Juodkrante 25–30 m gilyje aptiko nuvirtusių medžių kamienų. Šie medžiai augo prieš 11,5 tūkst. metų.”
