Stelmužės ąžuolas - trečiasis seniausias ir galingiausias ąžuolas (Quercus robur) Europoje ir pats seniausias Lietuvoje, kurio spėjamas amžius apie 1000-1500 metų. Ąžuolo apimtis - 958 cm.
M.Nemecas jau nuo 2005 metų stebi ir tiria Stelmužės ąžuolą bei yra pasiūlęs argumentuotas priemones senojo medžio priežiūrai. Čekų mokslininkas ne tik bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais ir specialistais, bet yra konsultavęsis su pasaulinio garso arboristu iš Didžiosios Britanijos Neville'u Fay, siekiant išsaugoti Stelmužės ąžuolo gyvybingumą.
Stelmužės ąžuolo priežiūros projektas buvo vykdomas, remiant Zarasų rajono savivaldybei.
Projekto tikslas - ilgalaikis seniausio Lietuvos ąžuolo priežiūros planas.
Iš pradžių buvo nustatytas fiziologinis ir biomechaninis medžio gyvybingumas, atlikta dirvožemio analizė, apskaičiuoti žmonių srautai, paskui pasiūlytos priemonės - kaip pagerinti ąžuolo augimo sąlygas ir prailginti jo gyvenimą. Siūlyta veikti atsargiai ir apgalvotai, taikyti artimas gamtai technologijas, vengti vadinamųjų „chirurginių“ destruktyvių priemonių, nemotyvuoto cheminių priemonių naudojimo.
Pagrindinės siūlomos priemonės - neleisti lankytojų į ąžuolo šaknų zoną, naujai įrengti tvorą, fotografavimo aikštelę, pašalinti trinkeles. Kad ąžuolas būtų gyvybingesnis, reiktų aplinkui mulčiuoti ąžuolo skiedromis, įrengti vandens įsigėrimo kanalus bei rinktuvus, lajoje atsargiai nugenėti šakų viršūnėles („epikorminio augimo” skatinimas), palengvinti galinčias nulūžti šakas (naudoti „vainikinį” genėjimą), iškirsti šviesą užstojančius menkaverčius medžius. Auganti aplinkinė sumedėjusi augalija neabejotinai stelbia ąžuolą, pamažu atimdama jam būtiną saulės šviesą. Kaip rimta grėsmė ąžuolui buvo įvardintas nuodingos patinos nuvarvėjimas nuo šalia esančios Stelmužės bažnyčios stogo.
Atsižvelgiant į esamas dabartines pagalbos ąžuolui priemones, mokslininkas M.Nemecas siūlė išardyti nefunkcionalų surišimą, netinkamus stogelius, pašalinti betonines plombas, vietoj durelių į drevę įrengti vėdinimo angą, vakarinės šakos ramstį pakeisti nauju.
Kaip sakė Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos direktorė Rūta Baškytė, Stelmužės ąžuolas – dalis Lietuvos istorijos, todėl mums labai svarbu jį išsaugoti ateities kartoms. Jos manymu, čekų mokslininko parengtas Stelmužės ąžuolo priežiūros projektas mums labai vertingas. Jo pagrindu turėtų būti parengtas finansinis projektas Europos fondams, kad tinkamai būtų prižiūrimas ne tik ąžuolas-senolis, bet ir sutvarkyta infrastruktūra lankytojams.
Lietuvoje auga keturi saugomais gamtos paminklais pripažinti ąžuolai, kurių kamieno apimtis siekia daugiau kaip 7 metrus. Pagal saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis, 2010 m. sausio mėn. 1 d. Lietuvoje buvo 509 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai (157 iš jų paskelbti gamtos paminklais).
