„Logitech Pro X 2 Lightspeed“ atveju labai panašiai viskas ir yra: tai yra tiesiog geros ausinės, per kurių testavimo mėnesį radau tik vieną rimtesnį trūkumą. Švaru, gražu, viskas veikia, viskas apgalvota ir patogu – ir galiausiai išryškėjo tik viena didesnė problema.
Tad apie viską nuosekliai.
Dizainas
„Logitech Pro X 2 Lightspeed“ iš karto sukelia tvirtumo ir patikimumo įspūdį. Ne plastikinis, o aliumininis ir plieninis rėmas, apsiūtas dirbtine oda, atrodo prabangiai ir solidžiai. Tokį pat įspūdį kuria ir ausinių masė: tai ne plastikinis žaisliukas, bet masyvesnis, tačiau ant galvos puikiai besilaikantis daiktas. Ne per sunkus. Viskas, kas turi sukinėtis, sukinėjasi be strigimų, viskas, kas turi būti stabiliai, stovi stabiliai ir tvirtai. Nereikia nei lipnios juostos, nei „WD-40“.
Didžiausi komplimentai kūrėjams – už gerai apmąstytą ausinių kontrolės dizainą. Visi mygtukai skirtingi, ir įrengti taip, kad pilnai galima kontroliuoti viską nemačiomis – t. y. tada, kai ausinės jau ir taip ant ausų. Ypač patogus įjungimo/išjungimo mygtukas – o jei tiksliau, jungiklis. Pakeltas viršun – ausinės išjungtos, nuleistas žemyn – įjungtos. Nereikia nieko spausti ir laikyti – ir laukti spėliojant, ar kas nors vyksta, ar ne.
Vienintelis keistesnis sprendimas – atskiras mikrofono įjungimo/išjungimo mygtukas. Kam jo reikia, jei mikrofonas ir taip įstatomas/atjungiamas 3,5 mm jungtimi? Tiesiog ištrauki mikrofoną, ir ramu.
Beje, mikrofono jungties kiaurymė patogiai suformuota – iškart aišku, kaip, kuria puse jungti. Vienintelis minitrūkumas, kas galėtų būti geriau – visi valdikliai yra plastikiniai. Būtų metaliniai – viskas atrodytų dar prabangiau!
Taip pat labai patogus ir aiškus pažymėjimas, kuris ausinė yra kairioji, o kuri dešinioji – tai pažymėta ne mažytėmis raidelėmis kur nors ant rėmų, bet didžiulėmis raidėmis vidinėse ausinių kaušelių pusėse. Paprasta, aišku, gerai matoma ir estetiška – kai užsidedi, nedarko išorinio ausinių dizaino.
Ausines prie kompiuterio galima jungti trimis būdais: 3,5 mm audiokabeliu, „Bluetooth“ ir „Lightspeed Wireless“ jungtimi (tam naudojamas USB priedėlis). Visa reikiama įranga (laidas, priedėlis) yra pakuotėje.
Ir čia išryškėjo vienintelis rimtesnis „Pro X 2 Lightspeed“ trūkumas – ausinės nepalaiko susijungimo su dviem įrenginiais per „Bluetooth“ iškart. Kas įdomiausia – net ir išjungus kompiuterį, nuolat pametinėjo ryšį su antruoju susietu įrenginiu, „Android“ telefonu – t. y. net ir tada, kai šalia ir nebebuvo kompiuterio, kuris „užsigrobtų“ „Bluetooth“ ryšį.
Beje, „Lightspeed“ jungtis žada bevielį ryšį su įrenginiu 30 m. atstumu. Tiksliai metrais neišmatavau, bet jausmas, kai tavo kompiuteris yra ketvirtame aukšte redakcijoje, o tu muzikos iš jo per ausines klausaisi po biuro langais gatvėje, stovėdamas ant šaligatvio – gana įspūdingas.
Gamintojai taip pat teigia, kad ausinės vienu pilnu įkrovimu gali veikti iki 50 valandų. Su laikrodžiu nematavau, bet kasdien naudodamas po daugmaž dvi valandas, pirmąkart įkroviau pačioje bandomojo mėnesio pabaigoje.
Garsas
Na o kaip su svarbiausiu dalyku audiotechnikoje – garso kokybe? Nesu audiofilas, klausausi muzikos, o ne technikos, kuria ta muzika atliekama, tad galbūt todėl priekaištų „Pro X 2 Lightspeed“ neturiu.
Pirmas epitetas, kuris ateina į galvą – garsas yra labai tikslus. Gal kiek sausokas (mes jau išlepinti žemų dažnių, kuriuos negailėdami bruka beveik visi gamintojai), bet tikrai tikslus – puikiai išsiskiria visi dažnių rėžiai, ausyse viskas nugula tobulai. Nežinau, kiek prie to prisideda gamintojų pabrėžiami „50 mm grafeno garsiakalbiai“, bet standartiniam garsui (muzikai, filmams, kompiuteriniams žaidimams) priekaištų nėra.
Kiek kitaip su mikrofonu – jis labai gražiai nuima visus pučiamuosius ir sprogstamuosius lūpų garsus (kaip tariant „p“, „b“, „č“), kvėpavimą, bet labai gaudo aukštus dažnius – taip, kad kartais net viršija komforto ribas: testavau tai su keliolikamečiui sūnumi, įdavęs jam „Pro X 2 Lightspeed“ ir žaisdamas „Quake II“ per tinklą – bet kai jis įsijautęs pradėdavo garsiau kalbėti, jau turėdavau prisukti ausinių garsą, būtent dėl aukštų dažnių.
Žinoma, susidiegus gamintojo programinę įrangą, galima susistumdyti ir išsisaugoti savo pageidaujamus ekvalaizerio nustatymus – net kiekvienam žaidimui atskirai.
Tiesa, pirmąkart susidiegus programą „Logitech G Hub“, ausinės išvis atsisakė veikti per „Lightspeed“ jungtį. Per „Bluetooth“ – prašom, o per „Lightspeed“ – niekaip. Tačiau perinstaliavus programą, problema išsisprendė ir kol kas nepasikartojo.
Verdiktas
„Logitech Pro X 2 Lightspeed“ – solidžiai atrodančios, tvirtumo bei prabangumo jausmą paliekančios ausinės, skirtos daugiausia kompiuteriniams žaidėjams, bet puikiai tinkamos ir tiesiog vidutinio lygio melomanui. Žinoma, atitinkama ir kaina – apie 250 eurų. Bet rimtesniems vartotojams, kurie nori ne žibančių lempučių, o kokybiško garso ir tvirto gaminio, turėtų tikti.
Kiek gaila, kad tai yra ne universalios, o labiau „naminės“ ausinės. Tačiau nuoširdi pagarba už gerai apgalvotą valdymo dizainą.
