MWC paprastai stengiasi sutilpti į daugmaž aštuonias milžiniškas sales (nes, pavyzdžiui, be 8-os salės yra ir 8.1 salė. Ir beje, panašaus dydžio), bet bendras parodų erdvės „Fira de Barcelona“, kur ir vyksta paroda-konferencija, plotas yra daugmaž 11 kartų didesnis už „Litexpo“ komplekso plotą. Šiais metais lankydamasis „MWC“ per pirmąją dieną primyniau beveik lygiai dešimtį kilometrų – ir tai, į porą salių vos spėjau įkišti nosį.
„Mobile World Congress“ yra erdvė, kuri leidžia pažvelgti į galimą netolimą ateitį – užgimstančias (bet nebūtinai realybėje įsitvirtinančias) technologijas ir produktus, netikėtus, fantastiškus prototipus, o taip pat ir naujausius buitinės elektronikos įrenginių (pavyzdžiui, telefonų) modelius. MWC yra technologijų entuziastų, vystytojų ir verslininkų europinė Meka – ir štai ką šiemet įsimintiniausio teko pamatyti besilankant technologijų atlaiduose.
Azijos spurtas
Ne paslaptis, jau keletą paskutinių metų tarp MWC dalyvių savo kiekybe lyderiauja Azijos šalių kompanijos. Daugiausia – Kinijos, bet yra Taivano, Pietų Korėjos gamintojų bei kūrėjų. Ir šiais metais didžiausius bei labiausiai akį ir lankytojus patraukiančius stendus turėjo trys kompanijos: „Xiaomi“, „Honor“ ir „Samsung“.
Pastarieji pristatinėjo tai, kas neseniai buvo pristatyta ir Lietuvoje – „Samsung Galaxy S24“ liniją ir „Galaxy AI“, apie ką lrytas.lt rašė jau anksčiau, „Honor“ daugiausia dėmesio skyrė savo šviežiai pristatytam išmaniajam „Honor Magic 6 Pro“, o „Xiaomi“ pateikė net kelias didelio lankytojų dėmesio sulaukusias naujienas: dieną prieš renginį pristatytus išmaniųjų flagmanus „Xiaomi 14“ ir „Xiaomi 14 Ultra“ (apie juos plačiau – atskirame straipsnyje netrukus), robotą šunį „CyberDog 2“ ir savo pirmąjį elektromobilį „Xiaomi SU7“.
Pastarasis – žydros spalvos galiniais arba visais ratais varomas 295 AG sedanas su greituoju įkrovimu („SU7 Max“ versija žada per 5 min įsikrauti tiek, kad galima būtų nuvažiuoti 220 km, per 10 min. – 390 km, o per 15 min – 510 km. Žinoma, tai yra realybe kol kas nepatikrinti pažadai). Kol kas apie automobilį žinoma nedaug, jo kaina oficialiai neskelbiama (nors numanoma, kad sieks daugiau nei 40 000 JAV dol.) ir pirmiausia jis skirtas Kinijos rinkai.
„CyberDog 2“ – „bioniniu“ pristatomas robotas šuo, kurio rolė, kiek apie tai galima spręsti iš reklamų – interaktyvus pagalbininkas namuose, galintis padėti pašerti realius augintinius reguliuoti (išmaniųjų) namų šviesas, na ir žinoma, linksminti šeimininką. Tokio roboto kaina – beveik 4000 JAV dol.
Robotikos pavyzdžių parodoje buvo ir daugiau, o daugiausia lankytojų turbūt būriavosi apie britų sukurtą ginoidę (moteriškos lyties androidę) Amecą, aktyviai bendravusią su lankytojais. Paklausta, ką ji žino apie Lietuvą, ginoidė nurodė, kad Lietuva yra šalis, kurioje kalbama lietuvių kalba, bet daugiau, deja, ji nieko apie šalį nežinanti – tačiau labai norinti į ją atvykti ir pamatyti.
Kaip nurodė robotės kūrėjai, Ameca skirta dirbtinio intelekto tyrimams ir vystymui, į ją galima implementuoti daugumą didžiųjų kalbos modelių. Kūrėjų teigimu, apie milijoną eurų kainavusią ir žmogiškai gestikuliuoti sugebančią robotę naudoja universitetai ir su DI dirbančios kompanijos. Tačiau akivaizdu, kad šis produktas dar nėra tobulas ar pasiekęs savo finalinę stadiją – pavyzdžiui, vienu metu ginoidės programoje kažkas užstrigo, ir kokias penkias minutes robotė aktyviai bendravo su parodos lankytojais neatsimerkdama.
Virtualybė ir ateities transportas
Atrodo, virtualioji realybė šiuo metu pasaulyje nėra itin paklausi – tačiau apsilankius „MWC 2024“, gali pasirodyti kitaip: Ispanijos kompanija „Telefonica“ savo didžiuliame stende demonstravo net kelis VR sprendimus, o įdomiausią pritaikymą pateikė „Joby Aviation“, pasiūlę (deja, ne visiems, o keliems sėkmingiesiems ir išrinktiesiems) išbandyti VR ne maukšlinantis šalmą ant akių, o patirti virtualų skrydį įlipus į elektrinį vertikalaus kilimo ir leidimosi (eVTOL) oro taksi.
Nemažų gabaritų keturvietė skraidyklė buvo demonstruojama kaip ekologiškas ir tvarus autonominio miesto oro transporto pavyzdys.
Įdomų virtualiai realų sprendimą parodoje pateikė ir lietuviai: kompanija „Gluk Media“ pristatė savo sukurtą virtualią valdomą hologramą. Tai – be jokių papildomos vizualinės įrangos (tai yra, be jokių VR akinių ar pan.), tiesiog prieš vartotoją kuriama interaktyvi holograma, kurią galima valdyti rankomis.
Dar vienas įdomus parodoje demonstruotas virtualios ir tikrosios realybės susidūrimas – buriavimo simuliatorius, leidžiantis įsijausti, kaip iš tiesų vyksta katamaranų lenktynės. Be pramogų srities, tokios sistemos gali būti taikomos ir mokymuose – pavyzdžiui, dar prieš lipant prieš realų laivą ar katamaraną.
Alus ir moderniosios technologijos
Žinoma, parodoje buvo galima pamatyti ne tik į pramogas nukreiptų produktų. Pavyzdžiui, kanadiečių sukurta išmanioji minios stebėjimo sistema „C2RO Entera“. Tai – minios (pavyzdžiui, pirkėjų parduotuvėje ar parodos salėje) stebėjimo ir analizės sistema. Visiškai anonimizuota (stebėtojas vietoje realių žmonių mato žmogeliukus – angl. stickman) sistema matuoja, kiek laiko prie kurios prekės ar eksponato praleidžia lankytojai, kokiais maršrutais jie natūraliai vaikšto, o kūrėjai teigia, kad sistema net gali daryti demografinius pjūvius – įvertinti lankytojų amžių, lytį ir t.t.
Kitas technologijų taikymo pavyzdys – amerikiečių išmaniosios aludarystės sistema „Open Brew“. Kas susidūrę su aludaryste, tas žino – alaus virimas yra nemažo tikslumo reikalaujantis procesas, reikia stebėti temperatūrą ir kitus parametrus, tad virimo metu aludaris privalo būti šalia verdamo alaus. „Open Brew“ siūlo patobulintą sprendimą – jutiklių ir kompiuterinės sistemos rinkinį, leidžiantį stebėti ir reguliuoti alaus virimo procesą nuotoliniu būdu, per 4G/5G ryšį. Startuolis taip pat siūlo DI paremtą konvejerio linijos stebėsenos sistemą, leidžiančią identifikuoti gamybinius defektus.
Dar vienas gana neįprastas parodoje pristatytas produktas, sulaukęs daug dėmesio – „Lenovo“ nešiojamasis kompiuteris su permatomu ekranu. Pabandyti tikrai smagu, bet kokios jo pritaikymo galimybės – atskiras klausimas. Nes dirbti tokiu kompiuteriu tikrai nėra patogu: ekrano kontrastas mažas, jis nėra ryškus, vaizdas už ekrano blaško susitelkimą į vaizdą ekrane. Toks įrenginys galbūt naudingas būtų ten, kur tiesiogine to žodžio prasme reikalingas skaidrumas – pavyzdžiui, galbūt Seime, kad visi galėtų matyti, ką iš tiesų kompiuteriuose veikia parlamentarai?
Lietuviškas desantas
Kaip ir beveik kiekvienais metais, šiemet „Mobile World Congress“ dalyvavo ir „Inovacijų agentūros“ sutelktas lietuviškų įmonių klasteris: iš viso 12 Lietuvos bendrovių. Tautiečių siūlomi sprendimai – solidūs ir rimti: be jau minėtos hologramos, šiemet parodoje pateikiami ir autentifikacijos sprendimai (beje, ar žinojote, kad viena lietuvių įmonė kūrė sprendimus ir kontroversiškajai platformai „Only Fans“?, ir skaitmeninių projektų bei produktų kūrimo pajėgos, ir skaitmeninė reklama – ir dar nemažai paslaugų. Išsamiau apie tai, ką pasauliui šiame renginyje siūlo Lietuva – netrukus atskirame straipsnyje.
Ir visa tai, kas iki šiol aptarta – tik labai nedidelė parodos „Mobile World Congress 2024“ dalis. O juk ne veltui sakoma, kad viena nuotrauka gali papasakoti daug geriau nei tūkstantis žodžiu – tad kviečiame peržvelgti šio straipsnio fotogaleriją, kurioje užfiksuotos ryškiausios ir įdomiausios parodos akimirkos.
