„Samsung 24 Ultra“ testas: štai kaip šiuo metu atrodo žadėtoji naujoji era

Ar prisimenate profesorių Laimutį Telksnį ir jo „informerį“? Jei ne – A. Telksnys buvo Lietuvos mokslininkas, 1968 m. laikraštyje „Tiesa“ neįtikėtinai tiksliai aprašęs tuomet dar tik ateities technologijas, kurias turime šiandien – išmaniuosius telefonus bei laikrodžius, internetą, „YouTube“ ir daug ką kito. Bet kai jau šiais laikais pirmąkart paprašiau jo prognozių dar keliems dešimtmečiams į priekį, jis jas pateikė paprastai – bet taip, kad turbūt niekada nepamiršiu. Veiksmu.

„Kaip žmonės bendrauja tarpusavyje?, – paklausė profesorius. – Mes malame liežuviu, sukeliame garso bangas, jos sklinda oru, mūsų ausys jas sugauna, o smegenys supranta, ką pašnekovas norėjo pasakyti. O kaip mes bendraujame su kompiuteriu?“

Ir to paklausęs, profesorius ėmė gan stipriai baksnoti pirštu man į petį.

„O va taip va. Mes su kompiuteriais bendraujame juos baksnodami, – juokdamasis kalbėjo profesorius. – Ir kitas žingsnis bus tada, kai mes išmoksime su jais bendrauti nebe baksnodami, bet balsu.“

Kodėl pasakoju šią istoriją? Nes ji labai gerai iliustruoja tokį dalyką, kaip paradigmų pasikeitimą. Kuris, deja, išmaniuosiuose telefonuose dar iki galo neįvyko – mes vis dar daugiau juos baksnojame, nei kalbamės su jais, bet šioks toks pokytis jau yra. Tačiau nors mes labai norime staigių ir ryškių revoliucijų, vyksta tolygi evoliucija. Ir naujieji „Galaxy S24“ vartotojo patirties (angl. user experience, UX) sprendimai yra tos evoliucijos dalimi. Gal ne tokie ryškūs ir viską keičiantys, kokiais juos skelbia kūrėjai – bet tai yra pokyčio dalis.

Bet pradėkime nuo kito galo – nuo geležies. „Samsung Galaxy S24U“ – didelis, sunkus ir grubokas telefonas. Griežtoki (negali sakyti, kad aštrūs – bet kažkas į tą pusę) kampai, gana didelis svoris. Jokių ten užapvalinimų, tai yra plyta – patiks tiem, kas mėgsta didelius ir tvirtus telefonus.

Pagrindinis korpuso trūkumas – slidi aliuminio nugarėlė, tad telefoną teks didinti kišant jį įdėklą: kitaip su mūsų orų palete, kai rankos ar pirštinės lauke gana dažnai būna šlapios, naudotis telefonu nelabai saugu.

Dinaminis LTPO AMOLED 2X, 120Hz, HDR10+ palaikantis 6,8 colio (17,3 cm) įstrižainės ekranas – didelis, šviesus ir ryškus. Sako, dar pašviesintas, palyginus su pirmtaku, todėl itin gerai viskas matosi net ir plieskiant Saulei, bet spėkit, ar testavimo periodu ta Saulė plieskė... Užtat galiu paliudyti, kad naktį atsirakinus telefoną, jei šviesumas būdavo nustatytas maksimalus, ekranas žibindavo taip, kad iš pradžių tekdavo stipriai prisimerkti ir leisti akims priprasti. Tad taip, ekranas tikrai šviesus.

Telefone veikia 4 nm „Snapdragon 8 Gen 3“ kartos lustas su aštuonių branduolių „Cortex“ procesoriumi, 1 GHz „Adreno 750“ vaizdo procesoriumi, bandytas modelis turi 12 GB RAM (ir dar iki 8 GB, kurią galima pasigrobti kaip RAM iš vidinės atminties) ir 256 GB vidinės atminties. Įmontuota 5000 mAh (ir bent jau kol telefonas naujas, intensyviai jį naudojant, dienos pabaigoje likdavo apie 35–40 proc. energijos).

Kameros. 200 Mpix plataus kampo (24 mm) F 1.7, 50 Mpix periskopinė (111 mm) F 3.4, turinti 5X optinį priartinimą, 10 Mpix teleskopinė (67 mm) F 2.4, turinti 3X optinį priartinimą ir 12 Mpix itin plataus kampo (120˚) F 2.2. Dar 12 Mpix 26 mm įsivaizduojamo židinio F 2.2 asmenukių kamera.

Apie kameras labai plėstis nėra ko – jos tiesiog geros. Kokybiškas priartinimas iki 10X, žinoma, gerokai skaitmeniškai padarkyti, bet vis dar atpažįstami objektai esant net ir 30X priartinimui (pavyzdžiui, vis dar lengvai gali atpažinti paukščio, kuris tupi krūme už kokių 30 metrų, rūšį. Ar kolegos, laukiančio stotelėje, veidą. Nors nuotraukos kokybė jau tokia, kad į „Instagram“ turbūt nebedėsi). Beje, pakenčiamas vaizdas net ir su 100x priartinimu – tarkime, jei nori iš biuro aštuntame aukšte pasižiūrėti, koks to šmikio, kuris užstatė tavo automobilį aikštelėje už 150 metrų, kibiro numeris. Bet iš tiesų čia nieko labai naujo – „Samsung“ tuo pasižymi turbūt nuo 20-osios serijos.

Kiek nuvylė nebent filmavimas naktį – viskas būtų gal ir neblogai, bet sistema pasiklysta tarp kintančių sąlygų ir apšvietimo. Taip pat kiek nuvylė vaizdo stabilizavimas.

Na o dabar – įdomiausioji dalis: dirbtinis intelektas. Kiek „Samsung“ pažadai buvo pagrįsti, ir kiek šis Pietų Korėjos gamintojas iš tiesų įžengė į naują erą?

DI įsriegtas keliuose „S24U“ naudojimo scenarijuose. Ir nors jis ne visur veikia lietuvių kalbos atveju, vis dėlto lietuviškoje aplinkoje jis pasirodė geriau, nei tikėjausi. Tiesa, buvo ir vietų, kur nesupratau, kodėl čia kalbama apie DI, jei tai yra paprasta iš pirmo žvilgsnio jokio DI nereikalaujanti funkcija.

Pavyzdžiui, jei matėte „S24U“ reklamas, gal atsimenate siužetą, kur žiūrint filmą, vyriškis susidomi kažkokiu ten šuniuku, ima jo ieškoti internete, o jo draugė ironiškai šypsodamasi vienu piršto judesiu suranda tai, ką ten matė telefone.

Nežinau, kokioje platformoje filmus išmaniuosiuose įrenginiuose žiūrite jūs, bet aš pats tai „Netflix“. Todėl pirma mintis buvo – o, „Samsung“ kažkaip sugebėjo (legaliai) apeiti transliavimo platformų bloką bandant padaryti ekrano nuotrauką? Ne, nesugebėjo. Braukyk pirštu kiek nori, „Netflix“ pažymėti dominančio vaizdo neleis. Bet „YouTube“, žinoma, leidžia.

Antra, atlikti paiešką „Google“ pagal paveikslėlį galima jau seniai, absoliučioje „Android“ telefonų daugumoje: norimą nuotrauką daliniesi (share) į „Google Search Image“, ir gauni tokius pačius rezultatus, kaip su šituo „Samsung“ apibraukimu. Tad vienintelis dalykas, ką šioje funkcijoje padarė „Samsung“ – panaikino vieną tarpinį žingsnį, kai norimą atpažinti/surasti dalyką reikėdavo nusifotografuoti (screenshot) arba parsisiųsti jo paveikslėlį: vietoje to dabar užtenka ekrane sudominusį vaizdą apibrėžti pirštu (ar pieštuku). Kur čia dirbtinio intelekto stebuklai – nesuprantu. Tiesiog automatinis ekrano nuotraukos padarymas ir jos įkėlimas į „Google Image Search“.

Pristatymo metu taip pat buvo žadėta, kad DI smarkiai pagerins nuotraukų redagavimą – efektyviai šalins, perkėlinės ar didins/mažins objektus, tiesins kadrą ir taip toliau.

Realybėje – kartais (daugmaž dviem trečdaliais atvejų) tai suveikia, jei kadras yra gana paprastas, be daug detalių. Bet kartais DI sukvailioja ir visiškai lygioje vietoje – būna nepavyksta be pasekmių (likusių vizualinių artefaktų, šiukšlių) pašalinti kokį objektą net ir iš visiškai lygaus fono.

Jei kadro fonas turi daug detalių (susipynęs krūmas, kokios nors aktyvesnės tekstūros siena, galų galiausiai gatvė) – didelė tikimybė, kad DI darbas nebus korektiškas.

Užtat pagarba, kad „Galaxy AI“ sąžiningai vandenženkliu pažymi, kad kadras yra ne originalus, o apdirbtas pasitelkus DI. Gaila tik, kad pažymi pačiame kampelyje, tad panorėjus tą ženklą galima paprasčiausiai nukirpti ir bandyti manipuliuotą vaizdą pateiki kaip originalą.

Bet toliau – jau geriau. Kitas DI sprendimas – labai patogus daugiau keliaujantiems: programėlė „Interpreter“ (beje, kažkodėl ne kaip įprasta programėlė, bet randama prie telefono nustatymų ten, kur juos reikia nusibraukti iš ekrano viršaus). Ji veikai kaip automatinis vertėjas balsu: pasakai frazę viena kalba, ji atpažįsta tekstą ir pasako kita (vartotojo pasirinkta kalba).

Pirmasis trūkumas – veikia tik su gana nedideliu skaičiumi kalbų – anglų, vokiečių, lenkų, ispanų, kinų, prancūzų, hindi, italų, japonų, korėjiečių, portugalų, tajų ir vietnamiečių – bet didžiausias privalumas tame, kad parsisiuntus kalbų modulius, visas vertimas vyksta pačiame įrenginyje, be interneto ryšio. Tai – didelis privalumas tiek keliaujant (ne visur veikiantis ar kai kur labai jau brangus interneto ryšys), tiek privatumo atžvilgiu.

Antras tokio vertėjo trūkumas – deja, panašu, vertimas yra ne kontekstinis (ką jau senokai daro tokios sistemos kaip „Deepl“, „Google Translate“ ar „Microsoft Translate“, o pažodinis. Tą atradau gana netikėtai – tiesiog stovėdamas prie lango ir žiūrėdamas į prie lesyklos siaučiančias zyles, ištariau „lots great tits are flying around me“, o į vokiečių kalbą vertimą gavau apie... na, jei žinote žodžio anglų kalbos „tit“ ne ornitologinę, o kitą reikšmę, tai turbūt nuspėjate, kokio rezultato sulaukiau.

Žinoma, šis momentas įkvėpė išmėginti keiksmažodžių vertimą. Čia jau galima pagirti – „what the f**k?“ kuo tiksliausiai išvertė į „co za k***a?“

Na bet jei rimčiau – truputį užbėgant už akių, „Galaxy AI“ susiduria ne tik su kontekstinio vertimo problemomis, bet ir su teksto atpažinimu. Neturiu vilčių, kad mano anglų kalbos tarimas ir akcentas yra idealus (kitą vertus – kiek vartotojų galėtų tuo pasigirti?), bet kai po trijų kartų „Samsung“ AI taip ir nepavyko tiksliai atpažinti mano deklamuojamų pirmų dviejų „Deep Purple“ dainos „Smoke on the Water“ posmų, „YouTube“ susiradau Edgaro Alano Poe poemą, deklamuojamą profesionalaus britų aktoriaus su puikia dikcija. Ir čia „Galaxy AI“ taip pat padarė pakankamai nemažai klaidų.

Tad apibendrinant, „Interpreter“ idėja yra labai gera (ekranas padalintas į dvi dalis, vienoje – tu, kitoje – tavo pašnekovas. Ir taip tarp savęs pasidėję telefono, galite bandyti kalbėtis, net jei nemokate vienas kito kalbos), funkcija reikalinga, bet bent jau dabartinėje stadijoje galutinis procesas abiem pašnekovams tikrai vietomis sukels jei ne juoką, tai bent šypsenas. Nors susikalbėti vis dėlto įmanoma.

Dar viena DI ir audio panaudojimo galimybė „S24“ telefonuose – teksto transkripcija. Žadama, kad padarius teksto įrašą diktofono programėle, jį iškart galima transkribuoti į tekstą (ir dar sakoma, kad DI atpažįsta net skirtingus pašnekovus, todėl gali transkribuoti-stenografuoti posėdžių įrašus). Tik štai su lietuvių kalba tai neveikia. Ir taip pat daug klaidų net ir su anglišku anglakalbių kalbamu tekstu (jau minėtas Edgaro Alano Poe poemos testas).

Trečioji svarbi sritis, į kur „Samsung“ nukreipė savo AI – tekstas. Ir tai implementuota net keliose sistemose.

Pirmasis ir turbūt įdomiausias – teksto stiliaus keitimas, kas keisčiausia, visai puikiai veikiantis ir lietuvių kalba. Idėja paprasta: parašius tekstą (SMS, el. pašte, „Samsung Note“ ar „Google Keep“ – bet kur, kur naudojama virtuali telefono klaviatūra), galima pareikalauti, kad DI tau sugeneruotų skirtingo stiliaus tekstus: profesionalų, įprastinį (angl. casual), skirtą socialiniams tinklams, mandagų ir su emodžiais.

Rezultatus galite pamatyti iliustracijose, kur pateikiu ekrano nuotraukas, kuriose „Galaxy AI“ siūlė skirtingas versijas Maironio „Trakų piliai“, Jono Biliūno „Kliudžiau“ (#pagalbakatinams #gyvūnųgloba #katės!) ir dviejų hipotetinių vaikinų susirašinėjimui, bet dėl ko galima pagirti – „Galaxy AI“ visai neblogai tvarkosi su lietuvišku slengu, barbarizmais ir panašiai. Ne tobulai, bet tikrai neblogai.

Kitas „Galaxy AI“ pritaikymas tekste – automatinis tekstų apibendrinimas. Kiek pavyko atrasti, tai veikia dviejose aplinkose: užrašų programėlėje „Samsung Notes“ ir pirminėje (angl. default) naršyklėje „Internet“. Kiek tai naudinga – turbūt kiekvienas turėtų spręsti pats, bet galima pasidžiaugti, kad darydamas apibendrinimus, DI nehaliucinuoja – bet kartais galima ir paliūdėti, nes pasitaiko, kad į santrauką įtraukia ir visiškai neesminius faktus.

Didelis trūkumas – kad tai neveikia su kitomis naršyklėmis, tik su „Samsung Internet“.

„Samsung Galaxy S24 Ultra“ – tikrai geras telefonas, bet deja, savo parametrais ne itin besiskiriantis nuo ankstesnės kartos „Ultra“ flagmano. Taip, naujos kartos procesorius, taip, vienas iš kameros modulių – pastiprintas. Bet juntamo vartotojo patirties skirtumo pastebėti nepavyko. Tad šis modelis turbūt verčiausias dėmesio tada, jei jau atėjo laikas atsinaujinti pasenusį (4–5 metų senumo) telefoną ir norisi kažko su dideliu ekranu bei pakankamai gera fotosistema.

Kalbant apie DI – ar „Samsung“ jau įžengė į naująją žadėtąją erą? Ko gero, vis dėlto ne. Taip, „S24 Ultra“ (ir kiek galima suprasti – likę šios serijos modeliai) neginčytinai žengia pirmus žingsnius šia kryptimi, bet šiuo metu tai yra labiau technologinis demonstratorius, o ne galutinis produktas, kuris veiktų tiek patikimai, tiek būų tikrai naudingas savo naujosiomis funkcijomis.

Bet čia nieko nuostabaus – lygiai taip pat yra su praktiškai visais kitais DI sprendimais, visame pasaulyje. Žinoma, pirmoji pažintis su DI atrodo įspūdinga ir pergalinga, susidaro įspūdis, jau čia pat už kampo tas šviesus rytojus ir technologinis rojus – bet kai pasinaudoji daugiau, pamatai, kad tobulėti tikrai yra kur. Ir tiesą sakant, net ne tik kad yra kur, bet ir privaloma – nes dabartinis rezultatas yra tik pirmieji žingsniai, ir ne visada saugūs bei patikimi.

Na o pabaigoje – rizikuoju (nes neįsivaizduoju, ką jis pasakys), bet žodį suteikiu pačiam DI. Štai kokią santrauką apie šį straipsnį padarė pats „Galaxy UI“: