Išmanieji akiniai – sena technofilų fantazija, ne kartą rodyta įvairiuose fantastiniuose filmuose, o pirmąkart realybėje kažkas panašaus buvo pristatyta 2013 m., kai „Google“ išleido savo „Google Glass“ prototipą (viešesnė prekyba prasidėjo 2014 m.). Esminiai šio produkto bruožai buvo trys: ant skaidraus ekrano vartotojui rodomas kelių eilučių vaizdas, įmontuota fotografuojanti ir filmuojanti kamera (kuri susilaukė didžiulio visuomenės pasipriešinimo dėl privatumo klausimų) ir garsas, perduodamas tiesiai per kaukolę (o ne per ausis).
„Huawei Eyewear 2“ iš esmės pasižymi tik vienu iš minėtų trijų elementų: garsu. Tačiau garsas, priešingai nei „Google Glass“ atveju, perduodamas ne per kaukolės kaulų sistemą, o grynai akustiškai: garsiakalbiais, įrengtais akinių rėmeliuose.
Ir per savo rudeninį pristatymą „Huawei“ žadėjo, kad net ir naudojant tokią atvirą sistemą, garsas bus girdimas tik pačiam vartotojui. Lrytas.lt testas parodė, kad vis dėlto taip nėra.
Tačiau sakyti, kad patirtis testuojant šį įrenginį buvo neįdomi, irgi negalima.
„Huawei Eyewear 2“
Žiūrint vien į išvaizdą, „Huawei Eyewear 2“ atrodo kaip visiškai įprasti akiniai. Egzistuoja berods penki skirtingo dizaino rėmeliai – ir didesni, ir mažesni.
Bazinėje komplektacijoje akiniai yra su nulinėmis dioptrijomis, bet kiek apklausiau kelias pakeliui Vilniuje pasitaikiusias optikas, galima pasigaminti ir įsidėti lęšius ir pagal nuosavas specifikacijas, su reikiamomis dioptrijomis – tik bent jau kaip man sakė, tokiu atveju optika rėmeliams garantijos neteikia (turbūt reikia suprasti taip, kad jei lęšių dėjimo metu rėmeliams kas nutiks, optika už tai atsakomybės neprisiims – kaip ir už tai, kas nutiks akinius nešiojant vėliau. Žodžiu, lęšiai mūsų, bet akiniai jūsų – sėkmės!).
Rėmeliuose įrengta 110 mAh baterija, beje, kraunama gana įdomiu būdu: ne kaip nors per USB-C jungtį ar belaidžiu būdu, bet per ant akinių kojelių galų užmaunamas savotiškas magnetiškai prisitvirtinančias movas, kurios jungiasi laidu, o šis dar turi būti jungiamas į įprastą USB-C laidą ir kroviklį (beje, nei USB-C laidas, nei kroviklis pakuotėje nepridedami. Užtat yra šokolado „Tomblerone“ formos dėklas ir servetėlė akiniams valyti).
Akiniai pilnai įsikrauna per daugmaž 50 minučių – ir skelbiama, kad vieno įkrovimo užtenka 11 valandų audio klausymui arba 9 valandų pokalbiams telefonu. Realybėje audio klausymo ištvėrė apie 10 su trupučiu valandų – bet klausiau šaltuoju metų laiku ir bent pusę laiko lauke, tad galbūt tai irgi prisidėjo? O dėl telefono, tai man ištestuoti devynias valandas pokalbių truktų turbūt apie metus, tad šiuo atveju teks pasitikėti gamintojų sąžine.
Rėmeliuose įrengti mikrofonai bei garsiakalbiai – ir technine prasme čia visas išmanumas ir baigiasi. Technologiškai – „Eyewear 2“ turi triukšmo šalinimo technologiją skambinant (tam reikalinga „Huawei“ programėlė „AI Life“), ir reikia pripažinti, ji veikia gerai: skambinant kolegei iš triukšmingos gatvės, pro šalį nuolat ūžiant automobiliams, atpažinti ir nurodyti, kokioje aplinkoje esu, jai nepavyko. Kai pasakiau, kad gatvėje, šiek tiek nustebo.
Vėliau tą patį liudijo ir kiti pašnekovai telefonu: garsas geras, aplinkos nesigirdi.
Užtat dauguma atvejų aplinka puikiai girdi tave.
Dviejų gaidelių testas
Pristatymo metu „Huawei“ žadėjo, kad nors garsas perduodamas ne tiesiai į ausis, o per garsiakalbius, to perduodamo garso aplinkiniai negirdės. Redakcijoje atlikome paprastą testą: paskambinau kolegei (esančiai ne toje pačioje patalpoje) ir paprašiau, kad ji man paskaitytų kokį tekstą – o gretimose darbo vietose esančių kolegų paprašiau pabandyti atpažinti, kas skaitoma.
Kad man deklamuojami „Du gaideliai“, redakcijos kolegos suprato per kokias dvi sekundes.
Lauke nuklausyti, kas sakoma akinių nešiotojui telefoninio pokalbio metu, gerokai sunkiau – priklauso ir nuo triukšmo lygio, ir nuo akinių dėvėtojo bei pasiklausytojo ūgių skirtumo, bet dviem iš penkių kartų pavyko atpažinti sakinių fragmentus, o keturiais atvejais iš penkių – pavienius žodžius. Be abejo, daug priklauso ir nuo to, kaip arti stovi pasiklausyti (ar kaip tik – negirdėti) bandantis asmuo.
Tad apibendrinant – ne, daug privatumo dėvint „Huawei Eyewear 2“ nėra.
Dar vienas nesmagus faktorius – ant šių išmaniųjų akinių rėmelių nėra jokių įjungimo/išjungimo mygtukų. Ką šiuo atveju pasakytų IT saugumo ekspertai, daug fantazijos nereikia.
„Eyewear 2“ galima poruoti su „Android“, „iOS“ ir „Windows“ įrenginiais. Įdomu, kad išmanieji akinių rėmeliai veikia tikrai dideliu atstumu nuo įrenginio: gamintojai deklaruoja 20 m, pats su rulete nematavau, bet suporavus su kompiuteriu, palikau pastarąjį ketvirtame aukšte, nusileidau žemyn (lifte ryšys, žinoma, dingo), atsistojau po langais, šalia kurių viršuje buvo paliktas kompiuteris – ir toliau galėjau klausytis „Spotify“ iš kompiuterio.
Tiesa, junginėjant „Eyewear 2“ tarp kelių įrenginių, atsiranda problemų – ypač „Windows“ aplinkoje.
Pojūčiai
Na o kokia gi „Huawei Eyewear 2“ naudojimo patirtis (angl. user experience, UX)?
Trumpai tariant, „Eyewear 2“ savo funkcijomis atitinka išmaniąsias ausines. Palyginus su ausinėmis, garso kokybė yra blogesnė: dėl to, kad garsiakalbiai transliuoja ne tiesiai į tavo klausos kanalą, o dar ir kažkiek aplinkui, pametama didelė dalis žemų dažnių.
Taip pat, garsas silpnokas – kas iš vienos pusės net ir gerai: susigadinti klausą naudojant šį įrenginį tikrai negresia (tiesa, viena detalė: silpnesnis garsas tik suporavus su telefonu. Su „Windows“ įrenginiais to nėra). O taip pat yra ir dar viena teigiama pusė – aplinką girdi pakankamai gerai, tad priešingai net ir daliniam triukšmų šalinimui išmaniosiose ausinėse, nešiojant šiuos akinių rėmelius, einant lauke, automobilis kur nors iš pašonės netikėtai tikrai neiššoks. Tiesiog girdi viską aplinkui – ir dar papildomai tai, ką klausaisi akiniais.
Pats pojūtis su „Eyewear 2“ klausytis muzikos ar kalbėti telefonu – visai įdomus: atrodo, garsas neturi krypties, bet tiesiog kabo kažkur šalia, natūralioje aplinkoje (keli įrenginį pabandę kolegos sakė – tarsi tavo paties galvoje. Bet pats su tuo nesutikčiau). Ir ne, tai nė kiek nepanašu į klausymą naudojant įprastas garso kolonėles – šių kryptį ir buvimo vietą nustatyti gali visada, jau vien kraipydamas galvą – o „Eyewear 2“ garsas visada yra kažkur šalia, bet toje pačioje vietoje. Neįprasta, bet visai įdomu.
Dar vienas šių išmaniųjų akinių rėmelių minusas – jie atitinka tik IP54 atsparumo sertifikatą. Tai reiškia, atsparūs aptaškymams vandeniui ir dulkėms, bet ne daugiau. Gera naujiena – tai ne visai tiesa: stiprią šlapdribą, po kurios plaukai atrodė kaip po dušo, „Eyewear 2“ atlaikė puikiai. Ir vis dar be trukdžių veikia trečią dieną, po tokių išbandymų gamta.
Dar išmanieji rėmeliai turi ir valdymą gestais (brūkštelėjimais pirštais). Ir čia galima pagirti, kad priešingai nei daugumos ausinių (ypač įsistatomų, angl. buds), rėmelių valdymas yra patogus – nes yra daug vietos gestams, o ne poros centimetrų ilgio kojelė.
Išvados
„Huawei Eyewear 2“ iš tiesų yra atviro (net pernelyg atviro) tipo ausinės, skirtos nešiojantiems akinius ar ieškantiems progų juos užsidėti. Garso kokybe ir funkcionalumu rimtesnėms ausinėms šis įrenginys nusileidžia, bet suteikia naujų pojūčių ir gatvėje su tokiu įrenginiu esi tikrai saugesnis, nei su uždaromis ausinėmis – nes puikiai (bei organiškai, natūraliai) girdi viską aplinkui.
Didžiausias išmaniųjų akinių rėmelių trūkumas – privatumo klausimas. Aplinkiniai gali girdėti tiek tavo klausomą muziką, tiek tinklalaides, tiek ką tau sako pašnekovas telefonu. Be to, nėra galimybės fiziškai išjungti įrenginio.
Kalbant apie „Huawei Eyewear 2“ kainą – Lietuvoje jais neprekiaujama, o internete galima rasti kainas nurodant ir nuo 200, ir nuo 350 eurų.
