Išmaniosios lesyklos „Bird Buddy“ testas: plunksnuotieji iš lesyklos – tiesiai į jūsų telefoną

Turbūt niekada nesuprasiu tų, kurie technologijas supriešina su gamta. Atseit, jei tau patinka kompiuteriai, vaizdo žaidimai, virtualybė, programavimas, tau negali būti įdomu gamta, biologija, ornitologija, dendrologija ir panašūs dalykai. Technologijos tėra įrankis. Ar peilis, plaktukas, ruletė gali būti priešingoje pozicijoje nei pieva ar tvenkinys? Keistai skambantis klausimas, ar ne? Tai kodėl tada demonizuojamos skaitmeninės technologijos?

Tiesą sakant, man pačiam informacinės technologijos pažinti gamtą padeda daugiau nei bet kokios knygos. Nes visos bibliotekos su knygomis apie grybus į mišką nepasiimsi, knygoje paukščių čiulbesių įrašų nėra. O telefone veikia programėlė „iNaturalist“, kuri padeda atpažinti bet kokį augalą ar gyvūną (ir svarbiausia, galutinį žodį atpažinime taria specialistas žmogus) ir sukasi „BirdNet“ ar „Merlin“, paaiškinančios, kas čia ką tik pypavo krūme.

Ar panašiu gamtos pažinimo įrankiu gali būti ir „Bird Buddy“? Atsakymas ne toks jau ir vienareikšmis, tačiau jau patyriau ir galiu patvirtinti, kad ši išmanioji lesykla gali atnešti daug smagių akimirkų.

„BirdBuddy“ – tai slovėnų startuolis, prieš keletą metų platformoje „Kickstarter“ pasiūlęs išmaniosios lesyklėlės idėją. Lesyklėlės, kuri nufotografuoja, nufilmuoja ir atpažįsta plunksnuotuosius lankytojus – ir apie juos praneša lesyklėlės savininkui tiesiai į jo išmanųjį telefoną.

Idėjos tapimas kūnu truko tikrai ilgai: panašu kad startuolio kūrėjai netikėtai apžiojo didesnį grūdą, nei tikėjosi iš pradžių, ir suprato, kad dirbti teks daug ir atsakingai. Nė vienas nebuvo kūręs nieko panašaus, tad teko surinkti komandą, o dar tuo pat metu pasaulį užgriuvo ir COVID-19, supainiojęs tiek gamybos, tiek logistikos grandines. Bet iš išankstinių užsakymų ir projekto palaikytojų surinkę 4 milijonus eurų, slovėnai ėmėsi darbo, ir štai pagaliau paskutinę 2022 metų darbo dieną pirmieji „Bird Buddy“ pasiekė ir Vilnių.

Bazinį „Bird Buddy“ komplektą sudaro lesyklėlės korpusas, kameros modulis, ąsotėlis lesalo dozavimui ir virvė. Dar krovimo laidas. Už papildomą mokestį galima užsisakyti daugiau priedų – pavyzdžiui, saulės baterijų stogą, laikiklį taukų ir grūdų „kamuoliams“, paukščiams skirtą gertuvę (tad „BirdBuddy“ galima naudoti ne vien lesinimo sezonu), montavimo prie sienos sistemą ir taip toliau.

Lesyklos surinkimas – labai paprastas, labiausiai erzinanti dalis – laukimas, kol įsikraus kameros modulis. Bet po kelių valandų blyški lemputė pagaliau nušvinta žaliai, galima lesyklą jungti prie namų „WiFi“ (ar prieš dvidešimt metų būtumėte pagalvoję, kad kada nors atlikinėsite tokį veiksmą – jungsite paukščių lesyklą į namų kompiuterių tinklą?), poruoti su savo „BirdBuddy“ paskyra internete, kabinti lauke ir laukti pirmųjų svečių.

Deja, plunksnuotieji svečiai nepasirodo iš karto. Ar jei ir pasirodo netrukus (patikėkite, zylės ir žvirbliai tikrai nėra nei kuklūs, nei kantrūs), įdomus momentas – atrodo, apsiprasti su naujovėmis reikia ne tik paukščiams, bet ir pačiai lesyklai.

Taip, skamba keistai, bet taip jau yra. Mūsų etatinis svilikas, šaltuoju sezonu nuo lapkričio džiuginęs savo vizitais į senąją lesyklą ir ant palangės, į naująją lesyklą išdrįso nusileisti jau po pusdienio, mūsų akyse tupėjo, ramiai sau lesė, o išmanioji lesykla... tylėjo.

Pirmieji kadrai ėmė kristi į programėlę tik po paros. Ir baterija tvėrė tikrai ne tiek, kiek norėjosi – krauti iš pradžių teko vos ne kas dieną.

Tačiau „Bird Buddy“ ne veltui vadinama išmaniąja lesykla. Pavyzdžiui, taupydama bateriją, tamsiuoju paros metu (kurį atsiskaičiuoja pagal vartotojo lokaciją) „užmiega“. Tai yra – šviesiu paros metu yra budėjimo režime, o naktimis programėlėje taip ir nurodoma – miega. O dar po savaitės pastebėjome, kad jos jau nebereikia krauti taip dažnai – ir naudojant antrą savaitę, užtekdavo įkrauti jau tik kartą per tris paras.

Remdamiesi visais šiais požymiais padarėme išvadą, kad visame „BirdBuddy“ veikime tikrai didelį vaidmenį vaidina dirbtinis intelektas – kuris iš pradžių apsimoko, susirenka duomenis, ir ilgainiui optimizuoja išmaniosios lesyklos veikimą.

Na bet vertinant darbo pradžią – „BirdBuddy“ užfiksuodavo gal tik vos 1 proc. zylių apsilankymų (nes kiek galima įvertinti stebint pro langą, priskridimų per dieną būdavo tikrai virš šimto), gal kokių 10 proc. žaliukių vizitų (šitos kažkodėl atsargesnės, prie naujos lesyklos skrisdavo labai vangiai, nors aplink senąją zujo pastoviai) ir apie 30–50 proc. mūsų didžiausio ir įžūliausio svečio sviliko viešnagių.

Panašu, kad zyles „BirdBuddy“ fiksuoti tiesiog nespėja – dauguma atvejų jos priskrenda, pačiumpa saulėgrąžą ir nulekia per daugmaž sekundę. Panašiai ir su žaliukėmis – o svilikas paprastai įsitaiso pačioje lesykloje ir ne tik lesa, bet ir šiaip, matyt, gerai leidžia laiką. Dėl to sviliko vaizdų užfiksavome daugiausiai. Bet ilgainiui prisikaupė ir didžiųjų zylių, mėlynųjų zylių bei žaliukių kadrų. Tik keista, žvirblių kažkodėl nebuvo.

Viskas labai paprasta. Įkraunate lesyklos kameros modulį, per „Bluetooth“ susiejate jį su savo paskyra programėlėje, įdedate į pačią lesyklą ir šią pakabinate „WiFi“ veikimo spinduliu – ir laukiate paukščių.

Kaip savo patirtimi dalinasi „Bird Buddy“ bendruomenės nariai, laukti gali tekti nuo kelių valandų iki kelių savaičių – viskas priklauso ir nuo metų laiko, ir nuo vietos. Mes patys vieną vasaros pabaigos savaitę bandėme lesyklą kitoje vietoje – ne namuose, bet kur aplink buvo dešimtis kartų daugiau paukščių, nei mieste – ir „Bird Buddy“ neužfiksavo nė vieno plunksnuoto svečio (bet buvo kitų. Pamatysite nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje. Tiesa, ir lesyklą reikėjo jiems padėti jiems prieinamoje vietoje).

Spėjame, kad tąkart tai nutiko todėl, kad paukščiai jau buvo išvedę vadas, dalis gal ir išskridę, tad tyrinėti neaiškius objektus, net jei juose galbūt ir yra maisto, plunksnuočiams nebuvo didelio reikalo.

O kas nutinka, kai lesykloje jau pradeda lankytis paukščiai? Vartotojas pradeda gauti žinutes (angl. notification): „Žiūrėk, pas tave buvo svečias!“ O atsidarius žinutę, parodomi keli skaitmeniniai „atvirukai“ su apsilankiusio paukščio nuotraukomis ar videosiužetais. Gali ištrinti nepavykusius ir pasilikti patikusius – tiesa, jie ne automatiškai atsiranda telefone, bet saugomi debesyje, vartotojo „BirdBuddy“ paskyroje – tad jei nori išsisaugoti telefone, vaizdus iš programėlės dar reikia papildomai parsisiųsti.

Programėlė savaime rūšiuoja paukščių nuotraukas ir kuria bei pildo paukščių albumus. Atpažinimas veikia... na, negali sakyti, kad tobulai, bet šiaip jau ne taip ir blogai. Žinoma, kartais pasitaiko kuriozų. Bet dauguma atvejų visai neblogai.

Prie vienos tokios lesyklėlės priėjimą gali turėti iki trijų vartotojų. Tai yra, kažkas yra administratorius, o kiti gauna pakvietimus naudotis tiesiog žiūrovo teisėmis – jiems į telefonus irgi krenta žinutės apie vizitus, jie gauna „atvirukus“, gali kurti savas galerijas.

Dar vienas įdomus dalykas – „Bird Buddy“ socialinis tinklas. Kiekvieną „atviruką“ galima daryti tiek privatų, tiek viešą. Jei nuotrauka vieša – ji keliauja į bendrą „Bird Buddy“ srautą, ir ją programėlėje gali matyti vartotojai iš viso pasaulio. Kadangi viskas rūšiuojama pagal paukščių rūšis, vartotojas turi galimybę stebėti, kaip šįryt/šiandien/šią popietę atrodė zylės visame pasaulyje, kaip atrodo vakar kur nors JAV besilankęs paukštis kardinolas, ir panašiai.

Taigi, kam iš tiesų naudinga „Bird Buddy“? Jei tikitės atsakymo „pažinti gamtą“ – pats taip neapibrėžčiau. Galbūt kur kitur toks atsakymas ir galiotų, bet tarkime Vilniaus miegamajame rajone paprastai į lesyklą atskrenda vos 3–4 rūšys: zylės, žvirbliai, žaliukės, gal dar svilikas ar dar kas nors retesnio. Bet didžiąją „Bird Buddy“ „atvirukų“ srauto dalį sudaro ganėtinai monotoniškos tų pačių jau dešimtis kartų matytų paukščių nuotraukos – tad didelių žinių apie gamtą iš to nelabai pasisemsi. Nors žinoma, įdomių atradimų gali pasitaikyti. Pavyzdžiui, ar kada iš arti matėte, kaip varna bando prisirankioti kuo daugiau lesalo į snapą?

Žmonės internete mėgsta žiūrėti kačiukų nuotraukas – bet „Bird Buddy“ siūlo daug geresnę patirtį. Jūs gaunate ne kažkokių abstrakčių gyvūnų, o būtent prie jūsų lango (ar kur ten pakabinote lesyklą) nuolat besilankančių plunksnuočių vaizdus. Galima sakyti – savų paukščių vaizdus.

O plačiuoju mastu įtaka gamtosaugai, gamtos stebėjimu ir mokslui čia gali būti didelė. „Bird Buddy“ jau dabar yra padėjęs pasaulio ornitologams pastebėti kelias retas rūšis, ir suteikia galimybes stebėti jas toliau. Žinoma, norint prie to prisidėti, gautus paukščių „atvirukus“ reikia ne pasilikti tik sau, o publikuoti viešame „Bird Buddy“ sraute.

Neseniai „Bird Buddy“ pristatė ir naujieną – papildomų paslaugų prenumeratą „Bird Buddy Pro“. Prisipažinsiu, kadangi paukščių lesinimo sezono šį rudenį dar nepradėjome, pats dar nesu išmėginęs šios apie 3 eurus per mėnesį kainuojančios paslaugos, bet sprendžiant pagal jos aprašymą, ši prenumerata siūlo papildomas „Bird Buddy“ galimybes – tokias kaip pasirinktos paukščių rūšies ignoravimą, didesnį gaunamų „atvirukų“ kiekį (bet nuo to kenčia lesyklėlės baterija), aukštesnės raiškos video įrašus, galimybę pakviesti savo lesyklą stebėti daugiau žmonių (iki 10), o taip pat – jungtis prie kitų „Bird Buddy“ lesyklėlių (tikėsimės, prie tų, kurių savininkai yra suteikę leidimą jungtis svetimiems vartotojams).

Kameros modulyje veikia 120 laipsnių (plataus kampo) 5 megapikselių kamera (su mikrofonu), galinti filmuoti 720 taškų HD raiška. Modulis maitinamas 4000 mAh baterija – deklaruojama, kad yra atsparus meteorologiniams reiškiniams bei temperatūrai nuo -25 C° iki 48 C° (praktiškai išbandyta prie -12 C° ir 28 C° – veikia! Ir ne, kaip nekeista, prie žemų temperatūrų baterija laikosi taip pat gerai, kaip ir prie aukštesnių).

Na ir kas svarbiausia – galima pasidžiaugti, tai kad „Bird Buddy“ nėra sukurtas ir pamirštas produktas, kaip nutinka su nemaža dalimi inovacijų, o jau ypač – su didele dalimi „Kickstarter“ projektų. Skirtumas to, ką gavau prieš metus, ir kaip viskas veikia dabar – didžiulis.

Išmanioji lesykla sulaukė kelių reikšmingų atnaujinimų, kurių ryškiausias – pagaliau įjungtas mikrofonas, tad dabar filmuoti vaizdai – jau nebe vien nebylusis kinas. Patobulėjo ir baterijos veikimas, ir nuotraukų bei video kokybė (viskas pagerinta programiškai, techninė įranga nepasikeitė).

Projekto kūrėjai siūlo įsigyti ir fizinius papildymus – baseinėlius paukščių maudynėms vasarai (į juos galima įsistatyti tą patį kameros modulį), „laktos praplėtimą“.

Tad apibendrinant – „Bird Buddy“ yra gal ir ne pats pigiausias (kainos prasideda nuo 170 eurų), bet iš tiesų didelis malonumas tiems, kurie mėgsta paukščius.