Balandį bendrovė „Lynk Global“ paleido pirmąjį komercinį tiesioginio ryšio (angl. direct-to-mobile) palydovą, o rugpjūčio 15 d. konkurentai „AST SpaceMobile“ patvirtino planus rugsėjo viduryje atsakyti tuo pačiu. Mažėjant paleidimo kainoms, tobulėjant palydovų gamybos metodams ir telekomunikacijų inžinieriams plečiant tinklo galimybes, „Inmarsat“ ir kitos bendrovės kuria savo mobiliojo ryšio sprendimus žemoje Žemės orbitoje (ŽEO).
ŽEO palydovų sistemos – tokios kaip „SpaceX“ „Starlink“ ir „Amazon“ „Kuiper“ – numato didžiules palydovų flotiles. Tačiau JAV federalinė ryšių komisija ką tik atmetė „SpaceX“ paraišką gauti dalį 9 mlrd. JAV dolerių federalinio kaimo vietovių plačiajuosčio ryšio fondo lėšų – iš dalies dėl to, kad „Starlink“ sistemai reikia 600 dolerių vertės antžeminės stoties. Kosminio korinio ryšio paslaugai nereikėtų specialios įrangos, todėl ji galėtų pretenduoti į kaimo vietovių plačiajuosčio ryšio fondus – jei bendrovės sugebės išspręsti daugybę problemų, su kuriomis susiduria palydovinio išmaniojo telefono paslauga.
„Pagrindinis iššūkis yra ryšio biudžetas, – sako elektros inžinierius Symeonas Chatzinotas iš Liuksemburgo universiteto, turėdamas omenyje energijos kiekį, reikalingą duomenims perduoti ir priimti tarp palydovų ir prijungtų įrenginių. – Siunčiant signalus į išmaniuosius telefonus atvirame lauke, būtų galima naudoti žemoje Žemės orbitoje skriejančius palydovus su didelėmis antenomis. Tačiau priimti informaciją sudėtingiau, nes išmaniųjų telefonų antenos paprastai išsklaido savo energiją visomis kryptimis“.
