„Huawei FreeBuds Pro 2“ apžvalga: ką parodė išbandymas Fredžiu Merkuriu, picomis ir Katedros varpais

Esame nuo gimimo pripratę prie daugybės juslių – dauguma kažkodėl kalba tik apie penkias (regėjimą, lytėjimą, uoslę, skonį ir klausą), nors mokslininkai priskaičiuoja porą dešimčių (juk dar ir temperatūros jutimas, lygsvaros jausmas ir visa kita). Priimame visa tai kaip duotybę – ir žinoma, nekreipiame į jas dėmesio kol viskas veikia.

Be to, jau keletą šimtmečių stengiamės įvairiais būdais modifikuoti tas savo jusles. Tam išradome žiūronus, teleskopus, saulės akinius ir kitus prietaisus, naudojame iš tiesų mitybai visai nebūtinus prieskonius – stengiamės, kad mums būtų paprasčiau, patogiau, komfortabiliau, įdomiau.

Vienu iš civilizacijos išradimų yra ir ausinės. Kadaise buvusios tiesiog priemone arba labiau susitelkti į garsą, arba savo klausomais garsais netrukdyti kitiems, dabartinės gerokai praplėtė savo funkcijas – ir įvairūs gamintojai demonstruoja išmonę, ką iš šios srities dar galima išspausti.

Vieni iš tokių gamintojų – „Huawei“, kurie patiria technologines sankcijas ir yra praktiškai išstumti iš telefonų rinkų Vakaruose, bet bando atsilošti smulkesnėje vartotojų elektronikoje, ir per metus išleidžia po kelis išmaniųjų ausinių modelius. Naujausias kompanijos kūrinys – „FreeBuds Pro 2“.

Tiesą sakant, atskirti nuo senesniųjų „FreeBuds Pro“ įmanoma tik pasistačius šalia – ir kalbant tiek apie ausinių dėžutę, tiek apie pačias ausines. Taip, naujųjų ausinių tiek dėžutė, tiek pačios ausinės kiek mažesnės (teigiama, 11 proc.), ant „FreeBuds Pro 2“ dėžutės matosi dar ir prancūzų audio kompanijos „Devialet“ logotipas – bet tai ir viskas. Dar teigiama, kad naujosios ausinės yra daugiau nei 10 proc. lengvesnės – tačiau laikant rankose, skirtumo nesijaučia.

Tad apibendrinant – esminių vizualinių pokyčių nėra: ta pati, tik kiek mažesnė ovalinė tos pačios tekstūros ramiai perlamutriškai blizganti dėžutė, tokios pačios ausinės, tik su trumpesne kojele.

Jau ausinių pristatymo metu buvo teigiama, kad „FreeBuds Pro 2“ yra pirmosios išmaniosios ausinės, kuriose įmontuotas keturių magnetų dinaminis garsiakalbis. Žadama, kad lyginant su ankstesniu modeliu, tai užtikrina 30 proc. didesnę garsiakalbio membranos judėjimo jėgą.

Taip pat skelbiama, kad efektyvus membranos plotas yra 6 kartus didesnis už ankstesnės kartos ausines, o pati plokštuminė membrana efektyviai atskiriamos garso detalės – pavyzdžiui, vokalas nuo instrumentų, ir net patys instrumentai vienas nuo kito. Ir dar žadama, kad adaptyvus ekvalaizeris automatiškai koreguoja garsą pagal ausinių prigludimą prie ausies kanalo.

Visa tai – žinoma, laboratorinis lygmuo ir audiofilinė terminija. O kaip visa tai skamba realybėje?

Skirtumų tarp senųjų ir naujųjų „FreeBuds Pro“ ieškojau klausydamasis dviejų rapsodijų – „Queenų“ bohemiškosios ir George'o Gershwino mėlynosios. Tai – plataus dažnių spektro multiinstrumentiniai kūriniai, kurie laikomi tikrai neblogais poligonais audiotechnikos mūšiams. Įrašo klausiau „Spotify“ platformoje, aukščiausia kokybe, sąlyginai triukšmingame lauke ir sąlyginai tylioje namų aplinkoje.

Rezultatas? Iš tiesų, sunku vertinti tokį subjektyvų dalyką kaip žmogaus klausa, o dar egzistuoja ir įtaigos motyvas, t. y. kiek mano suvokimui turėjo įtakos visi tie prisiskaitymai ir prisiklausymai apie dinaminius garsiakalbius, procentus ir kitas diafragmas – bet vis dėlto įspūdis toks, kad „FreeBuds Pro 2“ garsas yra... skaidresnis. Taip, turbūt toks terminas bus tiksliausias. Tai ypač pasijuto klausantis bohemiškosios rapsodijos.

Iš tiesų, labai sunku objektyviai pasakyti, kiek visos tos apkalbėtos technologijos veikia ir iš tiesų nulemia garsą – bet faktas tas, kad juo skųstis tikrai neišeina.

Tačiau šiuolaikinėse ausinėse garso kokybė jau yra tik vienas iš kelių reikalavimų. O be to, ir to paties garso kokybę nulemia daugiau nei vien magnetai ir diafragmos. Viena iš tikrai svarbių funkcijų tampa ir triukšmo slopinimas.

Ir „FreeBuds Pro 2“ galimybėmis slopinti triukšmą teko patirti ir ne pačiomis maloniausiomis aplinkybėmis.

Ausines bandžiau per pačius karščius, kai lauke temperatūra buvo apie 30 laipsnių, o namuose – apie 28. Tačiau blogiausia buvo ne tai – blogiausia buvo kažkurių kaimynų buto signalizacija, be perstojo cypusi tris paras.

Ne, garsas tarsi ir nebuvo tragiškas – toks nuolatinis (o ne kintantis kaip policijos ar greitosios) ir net ne per garsiausias spengimas, kurio uždarius langus net ir nebesigirdi. Bet uždaryti langus prie tokių temperatūrų – savižudybė ne tik žmogui, bet ir kompiuteriams (kurie irgi kaista, ir dar labiau nei žmonės).

„FreeBuds Pro 2“ čia suveikė idealiai – atvėrus langus garsas buvo už tos ribos, kurią nuima „Ultra“ lygio triukšmo slopinimas. Tad tris dienas dirbau palaimingoje tyloje, ir tris naktis keikiausi, kad su ausinėmis miegoti neišeina.

Tačiau vis dėlto nereiškia, kad šios ausinės iš esmės yra „uždaros“ – tai yra, nepraleidžiančios jokių išorės garsų. Tą patyriau irgi kiek netikėtu būdu.

Įsivaizduokite – eini sau gatve, klausaisi Freddie Mercury dainuojančio apie tai, kaip lyrinis dainos herojus pasakoja mamai, kaip jis nudėjo žmogų, kaip pridėjo ginklą prie jam galvos ir... tik šiandien pirkdami vieną šeimyninę picą, antrą gausite nemokamai!

Taip, manoji reakcija buvo tokia pati, kokia turbūt buvo ir jūsų, perskaičius ankstesnį sakinį. KĄ?

Iškart pradėjau svarstyti įvairias versijas – kad klausau ne originalios dainos, o netyčia įsijungiau kokį nors (lietuvio kurtą?) remiksą, ar galbūt dėl kokios nors priežasties „Spotify“ nenuskaitė prenumeratos mokesčio, todėl dabar man transliuoja reklamas, o gal aš išvis čia ne „Spotify“ klausau, o kokio „YouTube“? Ir tik po kelių akimirkų atsitokėjęs apsidairiau, kur esu – ir supratau, kame reikalas: pasirodo, stovėjau kaip tik prie picerijos, ir čia vyko kažkoks reklaminis renginys, kur renginio vedėjas per garsiakalbius skelbė reklaminę akciją.

Tad realybė – „FreeBuds Pro 2“ gerai pašalina automobilių ir kitą gatvės triukšmą, bet neiškerpa sustiprinto žmogaus balso spektro – o sakyčiau, jį net dar sustiprina (ir tai vyksta net ir pasirinkus „Ultra“ triukšmo slopinimo režimą).

Tačiau triukšmo malšinimas svarbus ne tik muzikos klausytojui, bet ir pašnekovui.

Taip, prieš dešimtmetį sutikus gatvėje žmogų, garsiai besikalbantį su savimi, dauguma mūsų turbūt pasijusdavome nejaukiai ir pasitraukdavome į šalį. Dabar atsargesnieji dar žvilgteli, ar ausyse matyti ausinės, bet dauguma jau pripratę, kad kalbėjimas telefonu prispaudus jį prie ausies yra jau atgyvena, ir tokį kalbėjimą „su savimi“ tiesiog ignoruoja.

Tačiau kalbėjimas gatvėje technologine prasme yra nemenkas iššūkis – nes gatvė pilna triukšmų, o gamintojai gi nori pasigirti, kad jo sukurta įranga perteikia švarų pašnekovo balsą (taip, tam gamintojai turi net atskiras laboratorijas).

Idėja „FreeBuds 2.0“ triukšmo eliminavimo testui skambinant telefonu kilo spontaniškai – atsidūrus tinkamu laiku, vienoje specifin4je vietoje. Kadangi ir taip reikėjo susiskambinti, paskambinau kolegai, ir po pasisveikinimo iškart uždaviau gal kiek netikėtą klausimą:

– Na kaip, ar gali atspėti, kur esu?
– Na tu duodi. Ką aš žinau?
– O tai visiškai nesigirdi?
– Kas nesigirdi? Ir kodėl tu rėki?
– Na, kur aš esu – nesigirdi?
– Ne. O kas turi girdėtis?

Pokalbis gal ir neatrodo labai įspūdingai, jei ne aplinkybės – aš kolegai skambinau iš Katedros varpinės papėdės, varpais kaip tik grojant kažkokią įmantrią melodiją – ir darant tai tikrai garsiai. Tai yra, varpų gaudesio MAN nenumalšino net ir „Ultra“ triukšmo slopinimo režimas, tačiau pašnekovas kitoje ryšio pusėje neišgirdo nė „bam“.

Po minutės tą patį patvirtino ir mano paties tėtis, kuriam tuoj pat perskambinau ir specialiai perklausiau, ar jis girdi varpų gaudimą. Jis taip pat paliudijo, kad varpų nesigirdi.

Bet apibendrinant visų pašnekovų atsiliepimus apie pokalbių metu girdėtą mano balso skambesį, apibūdinimai buvo daugmaž „truputį skardinis“, bet „ne visiškai iš kibiro“, tačiau „kažkur iš toli“. Tad galima apibendrinti, kad nuo išorės triukšmų „FreeBuds Pro 2“ pašnekovą saugo, bet kalbėtojo balsas vis dėlto nėra aukštos kokybės.

Kaip ir dauguma šiuolaikinių išmaniųjų ausinių, taip ir „FreeBuds Pro 2“ galima valdyti ne tik telefonu, bet ir prisilietimais. Juos programėlėje „AI Life“ galima susikonfigūruoti patiems, bet vardan paprastesnio įsivaizdavimo – vienas čiuptelėjimas už ausinės kojelės sustabdo grojančią dainą arba atsiliepia į/užbaigia skambutį, du čiuptelėjimai – perjungia kitą dainą arba atmeta skambutį, trys čiuptelėjimai – grąžina į ankstesnę dainą, brūkštelėjimas kojele žemyn ar aukštyn padidina ar sumažina garsą. Čiuptelėjimas ir palaikymas suspaudus perjunginėja triukšmo slopinimo režimus.

Visa tai būtų gerai, tačiau čia jau gali sutrukdyti ausinės dydis – nes bent jau man, turinčiam stambesnes letenas, sučiupinėti tas miniatiūrines kojeles yra problematiška, todėl vis dėlto patogiau valdyti ausines ne gestais, o įprastai, programėlėje. Tad keista sakyti, bet šiuo atžvilgiu pirmosios kartos „FreeBuds“ (net ne „Pro“) buvo patogesnės, nors dėl savo kojelės ilgumo ir kliūdavo už karantininės kaukės.

„FreeBuds Pro 2“ dar turi ir paieškos funkciją – tik ieško ne visos dėžutės (kas būtų net labai naudinga), o pačių ausinių.

Ir kartais ieško kažkaip keistai – pavyzdžiui, vienos ausinės pypsėjimą įjungia normaliai (nors ir jis toks savotiškas bei tylus, kad vien pagal jį nustatyti ausinės buvimo vietą gali būti kebloka, ypač triukšmingesnėje aplinkoje – tarkime, biure), o kitos pypsėjimą kartais išvis atsisako įjungti, aiškinant, kad tai gali pakeisti mano klausai (suprask, sistemai kažkodėl susirodė, kad ausinė mano ausyje, nors iš tiesų ji padėta už kelių metrų ant stalo).

Ausinės leidžia taip pat turi kelis numatytuosius ekvalaizerio nustatymus („Default“, „Bass boost“, „Treble boost“ ir „Clear vocals“) ir leidžia nusistatyti bei išsisaugoti savo paties EQ profilį.

„FreeBuds Pro 2“, kaip ir keli ankstesni modeliai, turi ir „tinkamo ausinių įsidėjimo testą“. Kiek tai prasminga – sunku pasakyti. Faktas, kad net ir jo neatlikus, ir ausines įsistačius gamintojų manymu ne visai taisyklingai, garso kokybė nebus labai jau pastebimai bloga – bet ir faktas, kad testą atlikus ir pasitaisius ausines, garsas pagerėja. Tačiau juk prieš kiekvieną klausymąsi testo juk neatlikinėsi.

Tenka pripažinti, kad kalbant apie „FreeBuds Pro 2“ garso kokybę, skųstis nėra kuo. Triukšmo likvidavimas veikia... įvairiai, bet jis irgi gali būti ir naudingu. Triukšmo slopinimas pašnekovui pokalbio metu veikia efektyviai, tačiau paties šnekėtojo balsas vis dėlto nukenčia.

Dėl mažų ausinių gabaritų valdyti jas gestais patogu bus ne visiems, tačiau prailgėjęs ausinių veikimo laikas tikrai nuteikia gerai (anonsuose skelbiama apie 6,5 val. kiekvienos iš ausinių veikimą ir bendrą 30 val. veikimą vienu dėžutės įkrovimu – ir realybė su tuo neprasilenkia). Ausinių kaina – anonsuota apie 200 eurų, bet lietuviškose interneto parduotuvėse galima rasti ir pigiau – nėra visiškai maža, bet produkto kokybei ir galimybėms atrodo gana adekvati.