Šių metų birželio pradžioje lietuvių kūrinys pademonstravo pirmuosius „gyvybės ženklus“, o stebėti pirmųjų važiavimų buvo pakviestas ir lrytas.lt.
Tylus velnias
Sutikite, kai pradedama kalbėti apie karinę ar specialiosios paskirties techniką, mintyse iškyla dideli gabaritai, galingi riaumojantys varikliai. Todėl stebėti tylutėliai, beveik be garso vos ne sėlinantį bagį – labai keistas jausmas. Kaip ir važiuojant sėdėti tokio viduje: jokio triukšmo, jokios vibracijos – atrodo, lyg skristum sklandytuvu. Kad esi automobilyje, išduoda tik akmenukų šiugždėjimas po ratais.
„Krampuso“ gabaritai kelia asociacijas su buliumi (tik kampuotu): 4 m ilgio, 1,7 m pločio ir beveik 2 m aukščio. Tik stebėti, kaip toks dvitonis „jautukas“ lekia asfaltu ir mitriai sukinėjasi be jokio garso – kažkaip nejauku. Tokie dalykai turi riaumoti ir burgzti, o čia – visiška tyla. Ne bulius, o puma.
Tokia tyla – vienas pagrindinių šio automobilio tikslų ir privalumų. Bet ne vienintelis.
„Krampus“ nėra būtent karinės paskirties automobilis – tačiau bet kokį daiktą galima pritaikyti karybai. Bet kuriant šį bagį mes labiau orientavomės į aplinkosaugą, kalnakasybos industriją, naudingų iškasenų žvalgybą, nelegalios migracijos stebėjimą – nes būtent pažvelgus į šias sritis, atsirado suvokimas, kad reikia mašinos, kuri būtų pritaikyta įveikti labai didelius nuotolius nutolusiose, raižytose vietovėse, o reikalui esant, kur nėra galimybės panaudoti vidaus degimo variklį (pavyzdžiui, tuneliuose ar olose), kad galėtų važiuoti ir naudodama vien elektrą – ir iš tos problematikos, kurią pamatėme aplinkosaugoje, valstybės sienų apsaugoje, būtent ir atsirado idėja sukurti „Krampusą“, – pasakoja D.Antanaitis.
Beje, „Krampusas“ taip pavadintas pagal Alpių šalių mitologinį personažą, tam tikrą Kalėdų senelio antipodą, panašų į raguotą velnią, per Kalėdas lankantį blogus vaikus. Kaip juokauja automobilio kūrėjai, jų kūrinys perduoda žinutę: jei nenori, kad pas tave atvažiuotų toks „Krampusas“, elkis dorai.
Atrado nišą
„Pagal mūsų techninę užduotį, užsibrėžėme tikslą, kad pirmosios kartos „Krampus“ pilnais bakais ir pilnai įkrauta baterija galėtų nuvažiuoti iki 1000 kilometrų. Šiandienos matematiniai skaičiavimai rodo, kad galime tai pasiekti“, – tvirtina D.Antanaitis.
Pasak jo, šis tylusis „velnias“ galėtų lėkti ir dar greičiau, bet jo maksimalus greitis buvo sumažintas iki 120 km/h vien dėl saugumo sumetimų – kad dvivietė mašina būtų saugi tiek vairuotojui, tiek keleiviui.
„Taip pat visi mašinos mazgai ir pati mašina yra pritaikyta tam, kad galima būtų integruoti autonominio važiavimo funkciją, kurią mes planuojame pradėti taikyti antroje šio rudens pusėje“, – pasakojo projekto vadovas.
„Mūsų tikslas – pasiūlyti rinkai iki šiol joje dar nebuvusį labai nedidelių gabaritų lengvos konstrukcijos transporto priemonę, kuri būtų hibridinė: dyzelinė, o esant reikalui – elektrinė. Tokiu būdu išspręstume kelias šiuo metu egzistuojančias problemas, o pirmiausia – energetinio saugumo problemą: šiuo metu nedidelės mašinos gali būti varomos tik benzinu ar dyzelinu, o „Krampus“ naudos bet kokios kokybės dyzelinį kurą, bet ir papildomai turės alternatyvų energijos šaltinį – elektrą“, – aiškina D.Antanaitis.
Pasak jo, vartotojas turės pasirinkimą tarp dviejų energijos šaltinių: iškastinio kuro ir elektros, o šiuo metu rinkoje tokių hibridinių vadinamųjų „side by side“ (SxS, SSV) automobilių – arba bagių – nėra. „Labai džiaugiamės, kad mes taip tyliai, ramiai ir net šiek tiek slaptai išsiveržėme į priekį, tarp didžiųjų gamintojų“, – šypsosi „Ostara“ vadovas.
Jau turi interesantų
Paklaustas apie tolesnius „Krampus“ vystymo planus, D.Antanaitis teigia, kad jų kuriamu bagiu domisi jau kelių valstybių atstovai: kanadiečiai, amerikiečiai, o ypatingai stipriai domisi britai.
„Su britais kas mėnesį darome vaizdo telekonferencijas ir pristatome progresą. Be abejo, tikimės tam tikro investuotojo dėmesio, ir kad prie mūsų prisijungs kažkokia didelė įmonė“, – pasakoja projekto vadovas.
Jo teigimu, lietuvių kūriniu bandė domėtis ir rusai, siūlė bendradarbiauti. „Tačiau esant dabartinei geopolitinei situacijai, kai Rusija vykdo agresiją prieš Sakartvelą, Ukrainą ir Moldovą, o taip pat kelia neramumus prie Lietuvos sienos ir grasina NATO, mes, „Krampus“ kūrėjai, bendradarbiavimo galimybių su Rusija ar organizacijomis, kurios turi ryšių su Rusija, nematome“, – tvirtina D.Antanaitis.
Beje, Lietuvoje veikia ir NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras, kuris deklaruoja Aljanso posūkį link „žaliosios“ gynybos ir skelbia, kad į centro darbotvarkę yra ketinama įtraukti vis daugiau projektų, susijusių su klimato kaita bei ekologiniais sprendimais karyboje. Paklaustas, ar pastarasis nesidomėjo lietuvių kuriamu produktu, D.Antanaitis sako, kad jokio domėjimosi kol kas nebuvo – tačiau „Krampus kūrėjai“ teigia dėl to nekvaršinantys sau galvos, nes juos domina tos organizacijos, kurioms šios technologijos įdomios ir reikalingas, tad lietuviškojo bagio kūrėjai koncentruoja visą dėmesį į jas.
Paklaustas apie projekto finansinę pusę, projekto „Krampus“ vadovas teigė, daugiau nei 90 proc. viso finansavimo yra iš pačios įmonės lėšų, o mažiau nei 10 proc. gauta iš Europos Sąjungos paramos fondų, ir šiandien investicijos į pirmąjį „Krampus“ modelį („Krampus Mk I“) jau viršija 600 000 eurų.
„O kartu su naujos laboratorijos įsikūrimu planuojame, kad bendras investicijų lygis pasieks iki milijono eurų. Kitas dalykas – numatyti tikslų biudžetą sudėtinga, nes einame į nežinomus laukus, į pelkę, nežinome, kur yra kūlgrinda ir kur jos nėra, ir čia turime šiokią tokią veiksmų bei finansavimo laisvę – todėl pakankamai realistiškai ir geranoriškai žiūrime į tam tikras papildomas investicijas“, – teigia D.Antanaitis
Kelionė nesibaigia
Baigę pirmojo modelio kūrimo darbus, lietuviai neketina sustoti – jau ir dabar planuoja antrąjį modelį „Krampus Mk II“, kurį apibūdina jau kaip būsiantį be „vaikiškų ligų“ ir maksimaliai užbaigtą. JO kūrimo bei vystymo darbams įmonė ir statys atskirą laboratoriją.
Tačiau artimiausi kūrėjų planai – užbaigto pirmojo modelio pristatymas tarptautinėje gynybos parodoje „DSEI 2021“, kuri rugsėjo viduryje vyks Londone, ir kuriai „Krampus“ kūrėjai jau dabar ruošia ne tik automobilį, bet ir visą stendą.
„Norime įrodyti patys sau, ką sugebame ir ko nesugebame, ir kur mums reikia pasitempti, ko išmokti. „Krampus Mk I“, grubiai tariant, yra mūsų „žaidimų aikštelė“, mūsų poligonas, mūsų mokomasis laukas. Bet ties juo nesustosime ir tikrai judėsime toliau“, – apibendrina D.Antanaitis.
Jo teigimu, „Krampus Mk II“ bus gerokai kitoks – skirsis ir išvaizda, ir savo galimybėmis, kurių labiausiai pasiteisinusias perims iš pirmojo modelio, bet pasipildys ir visiškai naujomis, suplanuotomis jau dabar.
