Be abejo, tuo metu tai atrodytų absurdiškai, bent dėl kelių priežasčių – visų pirma, idėja nešiotis į darbą kompiuterį buvo absurdiška: tais laikais kompiuteris buvo kelis kilogramus sverianti didžiulė dėžė ant stalo (ar po stalu), o kur dar kubinis CRT monitorius. Tokį jei ir prisiruoštum dėl kokių nors priežasčių tįst į darbą, tikrai nepamirštum – nes visą operaciją reikėtų planuoti iš anksto.
O nešiojamieji kompiuteriai tais laikais kainuodavo daugiau nei vidutinis (aišku, dėvėtas) automobilis, ir juos (nešiojamus kompiuterius, ne automobilius) turėdavo tik arba verslininkai, arba Lietuvoje gyvenantys ir dirbantys užsieniečiai (įtraukiu juos į sąrašą, nes ir pats pirmąkart nešiojamą kompiuterį iš arti tik kokiais 96-aisiais pas tokį pamačiau. Svėrė apie keturis kilogramus. Kompiuteris, ne užsienietis).
Vėliau nešiojamųjų kainos krito, ir jie galiausiai nukonkuravo stalinius – bet dar ilgai kompiuterio transportavimui reikėdavo atskiro krepšio.
Žinoma, buvo visko. Buvo ir vadinamieji „netbukai“ – mažučiai, silpni kompiuteriai, daugmaž tinkami tik rašymo mašinėlės rolei, na ir dar naršymui internete ar paprastiems žaidimams. Bet tai buvo nišinis dalykas.
Buvo ir visokie transformeriai. Tuos jau galėjai įsimesti į kuprinę. Atsirado ir „ultrabukai“ – lengvi, galingi ir brangūs. Šiuos visus, jei kuprinėje ir taip jau būdavo keli kilogramai svorio, tikrai jau galėjai pamišti įsidėti einant į darbą ar vykstant kur į kelionę – ir to nepastebėti.
Bet „Microsoft Surface Laptop Go“ šiuo atveju yra pats pavojingiausias iš visų mano bandytų nešiojamųjų. Ne ką didesnį už A4 dydžio popieriaus lapą (ar „iPad“ planšetinį kompiuterį) kompiuterį keliskart sugebėjau pamesti net namuose – toks jis yra mažas, plonas ir lengvas.
Vaizdas ir jausmas
„Microsoft Surface Laptop Go“ gabaritai – itin maži: 28x20,5x1,7 cm (storiausioje vietoje, ties vyriais). Svoris, kaip parodė virtuvinės svarstyklės – 1121 g.
Kartą kambaryje padėjau „Surface Laptop Go“ ant keturių ar penkių žurnalų krūvelės, paskui ant viršaus žmona ar sūnus uždėjo dar vieną žurnalą, dar vėliau visą krūvą tvarkydamasis pats perkėliau į kitą vietą... ir tada dvi dienas ieškojau kompiuterio. Nes „Surface Laptop Go“ yra žurnalo dydžio, o jo papildomas svoris bendroje penkių-šešių žurnalų krūvoje visiškai nepasijuto.
Aliuminis (šiek tiek slidus, bet nebaisiai) viršus, plastikinė apačia. Klaviatūra... hm. Turiu įprotį įrenginių, turinčių bent kiek pakenčiamo dydžio klaviatūras, apžvalgas rašyti jais pačiais (kažkada taip rašiau ir pirmojo „Samsung Galaxy Note“ apžvalgą, pačiu telefonu) – tai nepykite, jei ši apžvalga gausis ilgesnė, rašyti šita gumuota klaviatūra tikrai malonu (tik iki tobulybės jai dar trūksta pašvietimo). Tiesa, kaip manosioms letenoms, ji mažoka – bet dar ant komforto ribos. Mažesnių rankų savininkams turėtų būti pats tas. Beje, yra įrengtas ir pirštų atspaudų skeneris.
Kompiuteris turi 12,4 colio (31,5 cm) įstrižainės jutiklinį ekraną. Prisipažinsiu, net ir po tiek metų, kiek jau kompiuteriuose turime jutiklinius ekranus, baksnoti man į juos vis dar nejauku. Bet apsipratus – patogu, kai kuriose kasdienėse situacijose tai žymiai pagreitina ir supaprastina darbą. Tiesa, valyti ekraną tenka irgi dažnai, nes pirštų atspaudus renka intensyviai.
Tad apibendrinant – viskas gražu ir patogu, jokių priekaištų šioje srityje nėra.
Efektyvumas
Bandytame „Surface Laptop Go“ veikia 10 kartos i5 „Intel“ procesorius, įrenginyje įdiegta 8 GB laikinosios (RAM) ir 256 GB vidinės SSD atminties (iš kurių naudojimui pasiekiama 237 GB). Kitaip tariant – visai neblogai. Tiksliau, net visai gerai.
Vaizdo plokštė – integruota „Intel UHD Graphics“, rekomenduojama ekrano raiška – 1536x1024, ekrano atnaujinimo dažnis siekia iki 60 Hz.
O kaip geriausia tikrinti praktinį kompiuterių efektyvumą? Žinoma, žaidimais. Tai štai, „Witcher III“ su minimaliais grafikos nustatymais sklandžiai veikia 14 FPS greičiu. Žinoma, užkietėję žaidėjai užvers nosį – bet brangieji, „Surface Laptop Go“ ir nėra žaidimams skirtas kompiuteris. Tiesą sakant, išvis nesitikėjau, kad „Witcher III“ bus kas nors daugiau nei skaidrių prezentacija. O čia – galima visai patogiai kapoti visokius ghoulus, raganas ir kitas kikimoras, ar flirtuoti su Jenefer.
„Far Cry: Primal“ su žemiausiais grafikos nustatymais veikia 24 FPS, vidutiniais – 20 FPS, aukštais – 17 FPS, dar aukštesniais – 14 FPS, o pačiais aukščiausiais – 11 FPS greičiu (bet žaidžiant pastaraisiais, jau atsiranda akivaizdus diskomfortas).
Taigi, įrodyta – su „Surface Laptop Go“ įmanoma žaisti net ir grafikai reiklius žaidimus.
Beje, kad jau apie programinę įrangą – kai kuriuos vartotojus pirmąkart įsijungus ir susikonfigūravus šį kompiuterį gali išgąsdinti tai, kad „Windows“ čia kažkokie ne tokie – pavyzdžiui, neleidžia diegtis programų parsisiunčiant tiesiai iš interneto, tik iš „Microsoft Store“. O ten, pavyzdžiui, „Google Chrome“ naršyklės nėra.
Tai yra „Windows 10 in mode S“ – kas yra tam tikra apribota „Windows“ versija, kaip patys „Microsoft“ skelbia, skirta užtikrinti „saugų darbą kompiuteriu ir optimalų jo resursų išnaudojimą“. Bet viskas tvarkoje – šį režimą galima išjungti, ir pasileisti tradicinius „Windows 10 Home“ – tik po to į tą S režimą sugrįžti jau nebebus įmanoma.
Baterija. Gamintojai žada, kad šis kompiuteris gali ištempti iki 13 valandų. Galėti gal ir gali, bet vis dėlto tai – labai optimistinis pažadas. Realiai, kompiuteriu naudojantis proto ribose (bet nežaidžiant žaidimų) galima ištempti beveik visą darbo dieną – bent jau aš dirbdamas kasdienį savo darbą, t.y. nuolat naršydamas internete, rašydamas tekstus ir naudodamas audio bei video turinį, jungti kompiuterį į elektros tinklą pradėdavau kažkur po 7 valandų. Žinoma, turbūt galima būdavo ištempti ir visą darbo dieną, t.y. 8-9 val., bet dirbti likus 10 proc. Baterijos kažkaip tiesiog psichologiškai nebekomfortabilu.
Tiesa, „Surface Laptop Go“ maitinimo jungtis yra ne tradicinė kompiuterinė – daugmaž įkišk laidą į kompiuterio korpusą – bet perimta iš „Surface“ serijos, magnetinė. Tai – gražu, madinga, inovatyvu, bet ne visada patogu. Tai yra, jei kompiuteris laikomas stabiliai, ant stalo – viskas tvarkoje, bet jei dirbama pasidėjus ant kelių ar kitoje judrioje aplinkoje – krovimo laidas kartais iškris. Kas nėra tragiška – bet ilgainiui gali imti erzinti.
Visas kompiuteris teturi tik keturias jungtis: krovimo, USB-A, USB-C ir 3,5 mm audiojungtį (valio!). Ir toks jungčių minimumas bent jau man yra didžiausias šio kompiuterio trūkumas. Esu įpratęs prie kompiuterio jungti nemažai periferijos, ir ne visa ji palaiko „Bluetooth“. Man patogiam ir efektyviam darbui riekia kokių 4-6 USB-A jungčių, dar būtų gerai ir integruotas kortelių skaitytuvas – o čia tik dvi duomenų įvesties jungtys.
Tad ne, „Surface Laptop Go“ nėra tas darbinis arkliukas – ko gero, teisingiau būtų sakyti, kad jis labiau skirtas kelionėms, pramogavimui ir intelektinį, bet ne techninį darbą atliekantiems vartotojams.
Pelė
Standartinį „Surface Laptop Go“ komplektą sudaro tik kompiuteris ir laidas. Žinoma, įrenginys turi jutiklinį kilimėlį (angl. touchpad) – pakankamai didelį, pakankamai slidų, nesitepantį – žodžiu, malonų liesti. Tačiau vis dėlto kai kurioms užduotims pelė vis dėlto yra patogiau, tad „Microsoft“ prie šio kompiuterio atskirai siūlo įsigyti ir „Arc Mouse“.
Tai – futuristiško dizaino, „išsilankstanti“ „Bluetooth“ pelė. Kol neišlankstyta – nedidelė, kiek daugiau pusės delno pločio plokštelė apvaliais kraštais ir vienu storesniu galu. Bet paimi į rankas – TRAKŠ! – perlenki, ir turi išgaubtą pelę, kuri atrodo tarsi atkeliavusi iš devintojo dešimtmečio retrofuturistinių piešinių.
Ar tokia pele dirbti patogu? Viskas priklauso nuo dviejų parametrų: plaštakos dydžio ir paviršiaus, ant kurio ji bus naudojama. Man asmeniškai tokia pelė gerokai per maža: ant jos telpa tik trys viduriniai pirštai, o nykštys ir mažylis lieka kaboti ore ar trintis į stalo ar kitą paviršių.
Taip pat, tokia pele bus sunkiau dirbti drybsant ant lovos ar pasidėjus ją ant kokio kito ar ne visai lygaus paviršiaus.
Užtat biure ji atrodo išties įspūdingai – stilingai, estetiškai, išsiskiriančiai iš kitų. Ir ant lygaus stalo veikia puikiai. Tiesa, kiek užtrunka apsiprasti, kad nepaisant savo monolitiškumo, ji turi tiek įprastus du mygtukus, tiek ratuką (tik ne fizinį, o jutiklinį. Bet viduriniu pirštu vis tiek galima kuo puikiausiai judinti puslapį aukštyn ir žemyn). Ir iš pradžių keistai jaučiasi gumuota korpuso dalis, kuri liečiasi prie delno.
Bet užtat pelės transportabilumas – labai smagus. Ištiesinta ji tampa labai patogia įsimesti į kokią pailgą kuprinės, rankinės ar net švarko skyrių, kur beveik visiškai neužima vietos.
Nuosprendis
Apibendrinant – kompiuteris paliko labai gerą įspūdį. Vienintelis jo rimtesnis trūkumas (man asmeniškai, kitiems tai gali būti ir visai neaktualu) – labai mažai jungčių.
Bet kaip jau minėta, „Microsoft Surface Laptop Go“ ir nėra tas sunkusis darbinis arklys, kurio paskirtis – tempti į kalną kasdienes technines užduotis. Tai – mažutis (bet kaip nekeista – vis dar patogus naudoti), lengvutis ir stilingai atrodantis įrenginys, kuris puikiai telpa kuprinėje (tiesą sakant, joje net gali pasimesti), turbūt tilptų net didesnėje rankinėje – o man pačiam sutilpo net į nugarinę flisinio džemperio kišenę.
Įrenginio kaina svyruoja pagal komplektaciją, bet prasideda nuo 700 eurų. Žinoma, tai nėra mažai – panašų neaiškaus gamintojo kinišką gaminį galima gauti ir pigiau, tačiau tai ir bus neaiškaus gamintojo, neaiškios garantijos ir tuo labiau neaiškaus duomenų apsaugos lygio įrenginys – o „Microsoft“ vardas vis dėlto šį tą reiškia (net jei nemėgstate šios kompanijos produkcijos).
Tad viską apibendrinant, toks kompiuteris tinka tiek reprezentaciniams tikslams, tiek ne pernelyg techninių galingumų reikalaujančiam darbui. O be to, dėl nedidelių gabaritų ir jutiklinio ekrano gali tapti ir alternatyva planšetei.
Svarbu tik tokio mažylio nepamesti.
Už galimybę išbandyti įrangą dėkojame „Skytech“.
