JAV eksprezidento Donaldo Trumpo šalininkų pamėgtas socialinis tinklas „Parler“, praėjusį mėnesį priverstas išsijungti dėl jame plitusių raginimų griebtis smurto, vėl pradėjo veikti.

„Parler“, įvardijantis save „žodžio laisvę ginančiu socialiniu tinklu“, atsidūrė dėmesio centre po sausio 6-osios riaušių JAV Kapitolijuje.

Po tų įvykių „Apple“ ir „Google“ pašalino šio tinklo programėlę iš savo platformų, o „Amazon“ nusprendė nebeteikti „Parler“ savo debesijos paslaugų.

„Parler“ buvo sukurtas kaip socialinės žiniasklaidos platforma, puoselėjanti žodžio laisvę, taip pat vertinanti privatumą ir pilietinį dialogą“, – pareiškime nurodė laikinasis vykdomasis direktorius Markas Meckleris. 

Jis pridūrė, kad jo tinklas yra pasiryžęs sugrįžti, nors ir buvo priverstas išsijungti „asmenų, norinčių nutildyti dešimtis milijonų amerikiečių“.

„Parler“, kuris teigia turįs per 20 mln. vartotojų, nurodė, kad paslaugomis galės naudotis paskyrą anksčiau jau turėję žmonės. Nauji vartotojai galės prisijungti nuo kitos savaitės.

Kai kurie vartotojai, tarp jų – nemažai „Apple“ prietaisų savininkų, per kitus socialinius tinklus pranešė, kad susidūrė su problemomis prisijungiant.

Po sausio 6-osios įvykių, kuomet D.Trumpo šalininkai šturmavo JAV Kongreso rūmus Vašingtone, kilo klausimų dėl buvusio valstybės vadovo ir ultradešiniųjų grupių įtakos socialiniuose tinkluose.

Eksprezidentui buvo uždrausta naudotis „Facebook“ ir „Twitter“ dėl riaušių kurstymo šturmuojant Kapitolijų.

„Parler“ valdo patyrusi komanda, jis niekur nedings. Klestėsime kaip svarbi socialinės žiniasklaidos platforma, pasišventusi žodžio laisvei, privatumui ir pilietiniam dialogui“, – pabrėžė M.Meckleris.

Nevadoje įsikūręs ir 2018 metais atsidaręs „Parler“ veikia panašiai kaip „Twitter“: vartotojai turi savo profilius ir gali skelbti trumpas žinutes.

Savo pirmomis dienomis platforma pritraukė minią ultrakonservatorių ir net ultradešiniųjų pažiūrų vartotojų. Tačiau vėliau ja pradėjo naudotis ir daugelis nuosaikesnių respublikonų veikėjų.

„Parler“ atleido savo vykdantįjį direktorių Johną Matze netrukus po aukų pareikalavusio JAV Kapitolijaus šturmo.