Tačiau kol patys „Samsung“ tik vėduojasi aptakiais pranešimais ir nesako nieko konkretaus – geriau pažiūrėkime, kaip konkrečiai atrodo tie dalykai, kuriais buvo bandoma apžavėti per nuotolinį pristatymą. Šįkart kalbėsime konkrečiai apie galingiausią serijos modelį, „Samsung Galaxy S21 Ultra 5G“.
Jausmas ir vaizdas rankoje
S21U gabaritai identiški S20U ir labai panašūs į „Note 20“. Telefonas maloniai sunkus (227 g), taip pat maloniai ir liečiamas: turi matinio stiklo nugarėlę, o šonai įrėminti aliuminio juostele, kuri nugarėlėje perauga į fotokamerų bloką. Dėl tokio dizaino sprendimo atrodo, kad telefonas sudarytas iš dviejų dalių, ir tai primena stimpankinę, dyzelpankinę ar panašią estetiką – kamerų blokas tarsi apkaustu pritvirtintas prie telefono korpuso (tai mažiau matyti tamsių korpuso spalvų atvejais, bet itin išryškėja prie „Phantom Silver“ spalvos.
Pats kamerų blokas vizualiai panašus ne į S20, bet į „Note 20“ kamerų bloką: didesnio diametro lęšiai, tas pats šviesoforą primenantis apipavidalinimas.
S21U ekranas – pagaliau nebe lenktas.
Telefonas palieka tvirto, solidaus – bet ne oficioziškai konservatyvaus įrenginio įspūdį. Tačiau įdomu tai, kad tiek S20U, tiek S21 U nugarėlės yra stiklinės, S21U nugarėlė, nors ir matinės tekstūros, yra kiek slidesnė. Tik tai nereiškia, kad telefonas nuolat slysta iš rankų – net ir nuo šalčio sugrubusiose rankose S21 laikosi tvirtai.
Telefono proporcijos bent jau stambesniam delnui – patogios. Tiesa, akys pageidautų platesnio ekrano, bet tokį jau būtų sunku valdyti viena ranka.
Skaičiukai
Bandytasis S21U turi „Dynamic AMOLED 2X“ 120Hz atnaujinimo dažnį palaikantį ekraną su HDR10+ raiška (1440 x 3200 taškų) ir 20:9 kraštinių santykiu, „Corning Gorilla Glass Victus“ stiklą ir „Always-on display“ technologiją.
5nm technologijos „Exynos 2100“ lustas, aštuonių „Cortex“ branduolių procesorius, „Mali-G78 MP14“ grafinis procesorius, 128 GB vidinės ir 12 GB RAM, telefone veikia „Android 11“ operacinė sistema su vartotojo sąsaja „One UI 3.1“ Telefone įrengta 5000 mAh baterija, kurią galima įkrauti greituoju 25W laidiniu (beje, ankstesnė S serija palaikė greitąjį 45W krovimą) ar Fast Qi/PMA standarto belaidžiu būdu 15W galia. Kroviklio S21 telefono pakuotėje nėra – kaip ir ausinių (kurios dar būdavo pridedamos S20). Tačiau USB-C>USB-C laidas yra.
Telefono fotokamerų bloką sudaro 4 kameros: 108 MP plataus kampo (iki 24 mm židinio nuotolio atitikmens), kamera, 10 MP periskopinė F 4.9 telekamera, atitinkanti iki 240mm židinio nuotolį, 10 MP F 2.4 telekamera ir 13 mm židinio atitikmens 12 MP F 2.2 ultraplataus kampo kamera. Kamerų bloke dar yra blykstė ir raudona akute žibantis lazerinis autofokuso jutiklis.
Filmuoti galima 8K raiška (24 kadrų per sekunde greičiu), 4K raiška (30/60 kadrų per sekundę greičiu), 1080 raiška (30/60/240 kadrų per sekundę greičiu) ir 720 raiška „sulėtintu“ 960 kadrų per sekundę greičiu.
Priekinė kamera – 10 MP F2.2, 26mm židinio atitikmens – beje filmuojanti 4K raiška, 30/60 kadrų per sekundę greičiu arba 1080 raiška 30kadrų per sekundę greičiu.
Telefonas turi po ekranu įrengtą pirštų atspaudų skenerį, akcelerometrą, giroskopą, artumo jutiklį, magnetometrą (kompasą) ir barometrą, įrenginyje paruošta „Samsung Dex“ ir „Samsung Dex Wireless“ sąsajos su asmeniniais kompiuteriais. Deja, vis dar nenumarintas „Bixby“.
Paradigmos kaita
Be abejo, viena ryškiausių ir iliustratyviausių patirčių šiuolaikinio išmaniojo bandymuose – fotosistemų bandymai. Aišku, dar vis retkarčiais išlenda koks niurgzlys, zyziantis, kad telefonas yra visų pirma skambinimui, bet tokių XX a. mohikanų jau akivaizdžiai mažėja – galbūt nemaža dalimi prie to prisidėjo ir karantininės aplinkybės, privertusios pasėdėti keletą mėnesių namuose, dėl ko atsirado proga patirti tai, kuo gyvena XXI amžius – o čia gyvenama didele dalimi skaitmeninėje erdvėje, ir kuo toliau, tuo labiau ta dalis vis didės.
Kas dar svarbiau – ta skaitmeninė erdvė dalis vis labiau ir labiau vizualėja. Teksto mažėja, nuotraukų ir vaizdo įrašų kiekis auga – ir augimas vyksta tiek kiekybine, tiek techniškai kokybine prasme. Šiuo metu nesigilinkime, gerai tai ar blogai – bet faktas, kad taip yra ir artimiausiu metu tai nesikeis.
Tokiu atveju telefono kamera įgauna vis didesne ir didesnę reikšmę. O žiūrint analitiškai – ir perima vis daugiau sprendimų iš paties vartotojo. Dabar telefonų programinės įrangos kūrėjai vartotojams siūlo (ar gal net verčia juos) būti nebe tiek fotografais ar operatoriais, bet režisieriais ir aktoriais – o operatoriumi, valdančiu vaizdo įamžinimą, tampa pats telefonas. Beje, dabar judama link to, kad telefonas perima ir režisieriaus kėdę.
Kūrybos galimybės
Būtent tokios mintys kyla išbandžius atnaujintą „Samsung“ „Single Take 2.0“ režimą. Jį galbūt net galima būtų vadinti ir „puse režisieriaus“, nes dirbtinis intelektas čia iš dešimties sekundžių vaizdo įrašo atrenka jo manymu labiausiai pavykusius vaizdus, eksportuoja juos į nuotraukas ar sumontuoja trumpučius vaizdo klipus.
Ar tai labai reikalinga? Ne. Ar tai labai svarbu ir naudinga ? Kaip kam: reklamos kūrėjams ar nuomonės formuotojams tai gali būti labai patogiu įrankiu. Ar tai smagu? Tikrai taip – ypač jaunesniems vartotojams, pripratusiems prie šiuolaikinės komunikacijos standartų, kur dominuoja kelių sekundžių trukmės vaizdo siužetai. Sugreitinti ar atgaline tvarka sukami kelių sekundžių trukmės siužetai tikrai atrodo nuotaikingai.
Ar tai skiriasi nuo „Single Take“, esančiuose ankstesniuose „Samsung Galaxy“ modeliuose? „Samsung“ S21 pristatymo metu žadėjo, kad naujojoje versijoje šiai funkcijai skirta penkis kartus daugiau telefono resursų, bet jei atvirai, kažkokių esminių skirtumų rezultatuose, lyginant su „Single Take“, veikiančiu S20, nepastebėjau.
Dar viena naujai anonsuota „Samsung S21“ funkcija – nuotraukos eksportavimas iš 8K raiška filmuoto vaizdo įrašo. Tai yra – pafilmuoji, o vėliau patikusią siužeto akimirką gali paversti statine nuotrauka.
To rezultatai – taip, be abejo, geresni nei tiesiog ekrano nuotrauka (angl. screenshot), bet gautas vaizdas vis tiek neprilygsta originaliai statinei nuotraukai – išeksportuotos nuotraukos ryškumas šiek tiek nukenčia.
Atskirai reikėtų paminėti ir „Director's View“ sistemą, skirtą filmavimui. Nes idėja filmavimo metu perjunginėti atskirus lęšius, ir kombinuoti tai su priekine kamera (o taip pat ir laisvai keisti priekinės kameros poziciją) yra tikrai gera.
Nelabai gerai, kad jos valdymas yra netikėtai komplikuotas. Filmavimo metu kamerų perjungimo meniu ima dinginėti (minimizuojasi, nuslenka kažkur į šoną), jį tenka traukti, dėl to kuriamo vaizdo siužeto sklandumas nukenčia – bent jau iki tol, kol neįpranti. Pavyzdžiui, užuot perjungęs iš telekameros lęšio į plataus kampo lęšį, netyčia kažkaip įjungti priekinio vaizdo kamerą, ir vietoje gražaus peizažo gauni sutrikusios savo fizionomijos vaizdą stambiu planu.
Tačiau tenka pripažinti, „Director's View“ – įrankis su didelėmis galimybėmis, ir kažką panašaus iki šiol esu sutikęs tik naujuosiuose „Sony Xperia“ telefonuose.
Fotografija ar piešimas?
Dar vienas dalykas, ką pristatymo metu žadėjo „Samsung“ – „mažiau triukšmų naktinėje fotografijoje“. Ar šis pažadas ištesėtas?
Tikrai taip. Palyginus su S20, fotografija prastoje šviesoje pažengusi išties įspūdingu žingsniu. Net ir fotografuojant automatiniu (net ne „Naktinės fotografijos“) režimu, prietemoje kurti kadrai būna žymiai detalesni ir šviesesni, triukšmų irgi mažiau. Naktinės fotografijos režimas irgi pakankamai įspūdingas.
Bet savotiškas efektas – jei prietemoje panaudojamas bent 5X priartinimas (angl. zoom), fotografija baigiasi ir prasideda kompiuterinis piešimas.
Ką tai reiškia? Panaudojus priartinimą (net ir sąlyginai nedidelį), bandydamas kompensuoti vaizdo kokybės kritimą, telefono dirbtinis intelektas pradeda prikūrinėti ar adaptuoti vaizdus. Jausmas toks, lyg būtų naudojama kažkas panašaus į „Clone Stamp“ ir „Healing Brush Tool“ įrankių kombinaciją. Tai yra – objekto forma tarsi ir originali, bet jo tekstūra – jau „vidurkinta“ (kontūrai – kartais irgi). Rezultatas – iš pirmo žvilgsnio neblogi, tačiau pasižiūrėjus į detales dideliame ekrane – jau šiek tiek nuviliantys vaizdai.
Taip pat DI kartais suveikia, atrodytų, keisčiausiose vietose – tarkime, panoraminiame kadre labai dirbtinai suliejant patį tolimiausią foną. Kam to reikia? Kodėl DI priėmė tokį sprendimą? Tu DI paklausk, tau DI (ne)atsakys – tik jis, mano drauge (ne)atsakys.
Esant geram apšvietimui, DI „paišymas“ prasideda gerokai vėliau, prie didesnio nei 10X priartinimo (o itin išryškėja jau prie 30X). Telefonas, kaip ir ankstesnė S karta, ištempia iki 100X (skaitmeninį) priartinimą, bet tokių kadrų panaudojimas dėl gautos kokybės labai jau specifinis – galbūt tai tinka pamatyti autobuso maršruto numerį, ar kiek valandų rodo už puskilometrio esančio bokšto laikrodžio rodyklės, bet didelės meninės ar dokumentinės vertės tokie kadrai jau tikrai nebeturi.
O ar to priartinimo išvis kam nors reikia? Taip, žinoma. Net ir „pripiešiant“ dirbtiniam intelektui, tai gali būti visai naudingas dalykas. Pavyzdžiui, pats per karantino įkarštį smaginausi įamžindamas lesyklėlės svečius. Paukščiai juk atsargūs, o čia – atsistoji už poros metrų ir ramiai sau pleškini. O paskui gali tyrinėti kad ir gerokai kompiuteriu apdirbtus, bet vis dėlto lengviau pastebimus raštus ir požymius, nei pastebimus tiesiog plika akimi.
Daugiau fotografijos šiuo telefonu pavyzdžių – kaip visada, straipsnio galerijoje.
Kita
Žymiai geriau už ankstesniąją S kartą laiko ir telefono baterija – tiesa, galbūt nemaža dalimi dėl to, kad energijos atsargos S21U modelyje buvo bene silpniausia grandis (nemaža dalimi – dėl ne itin efektyvaus procesoriaus). Tačiau net ir intensyviai naudojamas, S21U į dienos pabaigą likdavo su vidutiniškai daugiau 30 proc. baterijos syvų, kai S20U atveju šis skaičius siekdavo vos virš poros dešimčių procentų. Atrodytų, kas čia tokio, viena dešimtis? Bet procentai tuo ir apgaulingi – realiai juk kalbame apie trečdalį (S21U atveju) ir vieną penktadalį energijos atsargų.
Beje, toks jausmas, kad 120 Hz ekrano atnaujinimo dažnis bateriją sodina irgi ne taip pastebimai, kaip ankstesniame modelyje. O vaizdas – puikus.
Deja, negaliu nieko pasakyti apie garsiojo „Note“ pieštuko ir jo patirties perkėlimą į S21 – nes pieštukas pridedamas tik prie dėklo, kuris į bazinį komplektą neįeina, o šįkart testams jis nebuvo pateiktas. Na bet tikiuosi, dar bus galimybė tai išbandyti ateityje – nes kad ir daugelio neatrastas ar ignoruojamas, pripratus pieštukas (ir jam pritaikyta programinė aplinka) žymiai palengvina ir pagreitina kai kurių kasdienių užduočių atlikimą.
Apibendrinimas
„Samsung S21 Ultra 5G“ – nors iš pirmo žvilgsnio nedaug tesiskiriantis nuo pirmtako, vis dėlto kai kuriais – ir svarbiais – niuansais yra ryškiai pažengęs į priekį. Patobulinta fotografija (ypač naktinė), didesnės filmavimo valdymo galimybės, geresnis tvarkymasis su energijos atsargomis gana ryškiai pakeičia vartotojo patirtį, o nelenktas ekranas, matinė stiklinė nugarėlė ir kamerų bloko dizainas duoda tiek geresnį taktilinį jausmą, tiek kuria kitokį estetinį vaizdą: telefonas nebeatrodo konservatyviai.
Vis dėlto geri ir blogi dalykai atsiskleidžia detalėse: prie prastesnio (bet dar ne naktinio) apšvietimo naudojant priartinimą, telefonas užuot fotografavęs, pradeda „piešti“ – matematiškai skaičiuoti, koks čia turėtų būti vaizdas ir pagal tai kurti nuotrauką. Nuotraukų eksportavimas iš 8K raiškos filmuoto vaizdo taip pat nėra toks tobulas, kaip galima būtų tikėtis.
Vis dėlto didžiausias „Samsung S21 Ultra 5G“ trūkumas – kaina. Taip, S21U kol kas, kol nepasirodė konkurentų atstovai, yra lyderis (ypač fotografijoje), tačiau apie 1200 eurų už telefoną yra gana daug.
Bet jei didžiausiu telefono trūkumu tampa ne kokie kiti trūkumai, o kaina – galima daryti išvadą, kad gaminys didele dalimi jos vertas. Nes tai gali reikšti, kad tai yra įrenginys, kuris mokančiam juo naudotis ir išnaudoti jo siūlomas galimybes, galės padėti uždirbti dar daugiau.
