Kam reikalingi atsparieji išmanieji telefonai? Jų tiksline rinka laikomi kaip ir statybų ar specialiųjų tarnybų darbuotojai – bet kiek pats susiduriu nuosavoje aplinkoje, daugeliui „CAT“ savininkų jų telefonai yra ne tik poreikio, bet ir įvaizdžio reikalas. Pavyzdžiui, turiu pažįstamų karių, kurie beveik nedalyvauja pratybose ar panašiose aktyviose veiklose, o daugiau yra štabo darbuotojai – bet kad matytumėt, su kokia meile jie žiūri į savo CATukus! Beveik kaip ir į savo asmeninius ginklus.
Tuo tarpu statybininką, kurie turi CATus, pažįstu tik vieną. Ir tai nėra jo vienintelis telefonas, greičiau „antrasis“, pagalbinis. Pagrindiniu vis tiek groja vieno iš TOP3 pasaulio gamintojų modelis.
Dar „CAT“ turėtų tikti tiems, kuriems telefonai krenta iš rankų (ir čia, logiškai mąstant, turėtų susidaryti didžiausia pirkėjų dalis. Nes, taip, jie tikrai pakankamai atsparūs.
Bet viena problema – „CAT“ telefonai nėra labai pigūs. Naujai pasirodantys flagmanai kaina būna labai jau artimi rinkos lyderiams, tik už juos vis dėlto gerokai silpnesni.
Todėl matyt galiausiai į tai atsižvelgę „Caterpillar“ ilgainiui ėmė siūlyti ir pigesnius variantus. Ar jie verti dėmesio, tikiuosi, padės atsakyti ši apžvalga.
Kietas, tiesiog kietas
Taip, „CAT S42“ atrodo kietai. Būtent ta paaugliško slengo prasme – traktoriaus ar šarvuočio vikšrą primenantis juodas korpusas, pašiurkštinti „apkaustai“ korpuso kraštuose (greičiausiai skirti tvirtesniam suėmimui, mūvint pirštines), masyvūs mygtukai – toks telefonas geriau dera prie aulinio bato, nei prie lakuotų pusbačių.
Tačiau kad ir koks kalambūras besigautų, pats korpusas nėra kietas – „vikšrinė“ „CAT S42“ nugarėlė ir šonai yra iš gumuoto plastiko, ar kaip tai pavadinti. Mygtukai – metaliniai.
Korpusas tikrai atsparus – džiūgavau galėdamas gąsdinti kolegas ir kitus žiūrovus specialiai išmesdamas telefoną iš rankų ar bilsnodamas jį stalą. Ant korpuso – nė vienos žymės, net ir po kelių mėnesių naudojimo.
Kiek kitaip su ekranu. Ne, penktos kartos „Corning Gorilla Glass“ atlaikė, tačiau stebėtinai greitai susibraižė apsauginė plėvelė – ir vien tik pasinešiojus telefoną kišenėje. Įdomu tai, kad kišenėje be telefono nieko daugiau nebuvo – tik gretimoje, ant viršaus esančioje mažesnėje kišenėlėje kartais atsidurdavo automobilio rakteliai.
Kas įdomiausia, toje pačioje kišenėje nešiojusi ir kitus bandomus telefonus – ir nė vienas iš jų iki šiol neapsibraižė. Be to, kišenes skiria pora medžiagos sluoksnių. Tad išvada, ko gero, peršasi viena: siekdami sumažinti telefonų kainą, ant pigesnių modelių „CAT“ klijuoja matyt ir pigesnes, tad ir mažiau atsparias ekrano apsaugos plėveles.
Viduriai
Telefone veikia 12 nm technologijos „Mediatek MT6761D Helio A20“ lustas su aštuonių branduolių 1.8 GHz „Cortex-A53“ procesoriumi. Telefono ekranas – 5,5 colio IPS LCD, „CAT S42“ turi 3GB RAM ir 32 GM vidinės atminties, yra vieta microSD kortelei. SIM kortelė – viena.
Telefone įrengta vieno lęšio 13 Mpix galinė ir 5 Mpix priekinė kameros, įrenginys gali filmuoti 1080 taškų raiška, 30 kadrų per sekundę greičiu.
Telefonas turi talpią 4200 mAh bateriją. Beje, įrenginyje įmontuotas ir FM radijo modulis, tad per 3,5 mm audio jungtį pajungus laidines ausines (kurios, kaip žinia, atlieka antenos vaidmenį), galima klausytis radijo stočių NE internetu (kas šiais laikais jau yra retenybė).
Dokumentacijoje teigiama, kad telefonas atlaiko kritimą ant betono iš 1,8 aukščio, jį 35 minutes galima mirkyti vandenyje, pusantro metro gylyje; įrenginys atitinka karinį MIL-STD-810G standartą. Telefone veikia „Android 10“, lyg ir žadamas atnaujinimas į „Android 11“.
Telefonas kraunamas micro USB 2.0 jungtimi (ne USB-C), jame taip pat įrengta „USB On-The-Go“ jungtis – t.y. prie „CAT S42“ per micro USB 2.0 galima prijungti kitą įrenginį. Įdomu tai, kad pastaroji jungtis kažkodėl nepaslėpta po jokiu dangteliu, ir į ją sėkmingai gali patekti dulkės, purvas ar dumblas.
Ką visa tai reiškia? Telefono pajėgumai – vidutiniai. Praktiniai bandymai parodė, kad telefonas veikia ganėtinai lėtai: gal jau esu išpaikintas flagmanų, bet programėlės atsidarinėja su pastebimu uždelsimu, kameros persijungia taip pat lėtai.
Ekranas, deja, taip pat nedžiugina ypatingu ryškumu. Vasaros vidurdienį įžiūrėti vaizdą ekrane kartais būdavo sunkoka.
Bandymai
Telefonas buvo ne kartą mėtomas, stuksenamas į stalą, kišamas į vandenį ir smėlį. Viskas veikia, jokių pažeidimų, išskyrus jau minėtą apsauginės plėvelės susibraižymą, atsiradusį būtent kišenėje.
Žinoma, įdomiausia buvo bandyti kamerą po vandeniu. Beje, ekranas po vandeniu tampa beveik nejautriu prisilietimams. Galbūt tai yra viena iš priežasčių, kodėl fotoagrafavimui/filmavimui „CAT S42“ korpuse įrengtas atskiras mygtukas (antra numanoma priežastis – kad nereikėtų nusiiminėti pirštinių). Tačiau persijunginėti iš „foto“ į „video“ jau tenka ore, nusivalius ekraną.
Deja, fotokameros veikimas po vandeniu toli gražu ne idealus. Jei vaizdas ekrane lietuviškų ežerų dumblėtoje prietemoje matosi žymiai geriau nei vasarinėje saulėkaitoje, tai su fokusavimu – nuolatinės problemos.
Pirma, kaip jau minėta, ekranas po vandeniu vangiai reaguoja į prisilietimus, todėl bakstelti pirštu į norimą sufokusuoti vietą – nemenkos sėkmės reikalas. Naudojant fotografavimui įrengtą mygtuką, telefonas fokusuoja atsitiktinai, tad kadro kokybę ir net kompoziciją didžiausia dalimi nulemia atsitiktinumas.
Filmavimas po vandeniu veikia dar prasčiau. Ar dėl vandens judėjimo, ar dėl ko, bet kamera pasimeta ir ima keistai „šokinėti“ – nežinau, kaip geriau apibūdinti, bet vaizdas toks, lyg staiga perjunginėtum priartinimą – tik ne tolygiai (zoom), o fiksuotai. Rezultatas – na, jautresniems galbūt toks dalykėlis galėtų sukelti net ir pykinimą ar galvos svaigimą.
Bet čia – paburbėjimai. Sausumoje kamera iš tiesų net geresnė, nei galėtum tikėtis iš tokios klasės/kainos telefono. O tas garantuotas nepralaidumas vandeniui suteikia ir daugiau drąsos eksperimentuoti vandenyje ar šalia vandens – dėl ko tikrai galima padaryti daugiau gražių kadrų.
Pavyzdines telefonu darytas nuotraukas prikabinu netvarkytas, nekoreguotas, netiesintas – tokias, kokios jos buvo telefone (tik automatiškai sumažintas paties lrytas.lt serverio, dėl ko gali kiek nukentėti jų kokybė). Jas rasite straipsnio galerijoje. Trumpai apibendrinant – dienos šviesoje viskas tikrai neblogai (nors kartais dėl nesuprantamos priežasties sukvailioja. Pavyzyds tarp nuotraukų – staiga nutamsėjusi Biržų pilis), vakarinis/naktinis vaizdas irgi neblogas.
Kadangi telefonas nėra itin galingas, jis neturi specialių modulių, o ir ekranas nedidelis, įrenginio baterija veikia ilgai, krauti galima kas antrą ar net ir kas trečią dieną. Tiesa, šiais laikais jau kiek trikdo „senovinė“ micro USB 2.0 krovimo jungtis.
Nuosprendis
Telefonas tikrai nėra lyderiaujantis pagal galingumą, jame taip pat nėra 60-ojoje „CAT“ serijoje esančių egzotikų – tokių kaip termokameros, užteršto oro jutiklio, lazerinio „metro“ – taip pat tokių šiuolaikinių technologijų, kaip pirštų atspaudų skeneris, bevielis krovimas ar USB-C jungtis. Užtat yra FM radijo modulis.
Telefono dizainas pasižymi atšiaurumo įspūdžiu, jo korpusas nėra slidus, egzistuoja pašiurkštinimai ir išsikišę mygtukai, leidžiantys patogiai laikyti ir kažkiek valdyti net ir pirštinėta ranka.
Didžiausi įrenginio privalumai – maža kaina, atsparumas smūgiams ir aplinkai. Trūkumai – silpna techninė įranga, mažoka atminties, po vandeniu toli gražu ne tobulai veikianti kamera (bet vis dėlto galinti pasiūlyti gražių vaizdų).
„CAT S42“ nėra brangus telefonas (apie 250 eurų) – ir ko gero, pilnai atidirbantis savo kainą. Be abejo, negalintis konkuruoti su rinkoje lyderiaujančiais flagmanais – bet nesivaikantiems pačių karščiausių naujienų ir maksimalių galimybių (ir turintiems kantrybės, kai telefonas veikia lėčiau), ko gero vienas iš variantų – ypač jei telefonai dažnai krenta iš rankų.
