Sakoma, kinai turi tokį prakeiksmą – „kad tu gyventum įdomiais laikais“. Tai jei paskutiniu metu jie kam nors tokį dalyką kryptingai ir šnipštelėjo, tai paskutiniu metu toks žvirblelis sugrįžo visišku jaučiu ir atsisuko prieš vieną didžiausių šalies technologinių gigantų. Nes sakykit ką norit, bet 2019-2020 metų, tekusių „Huawei“, neįdomiais pavadinti niekaip neišeina.

2019 metų gegužę JAV prezidentas prieš Kiniją panaudojo taktinį-ekonominį ginklą: paskelbė „Huawei“ technologiją nesaugia (nors įrodymų ant stalo iki šiol taip ir neturime) ir uždraudė JAV kompanijoms bendradarbiauti su šiuo gamintoju. To pasekoje „Huawei“ prarado vieną nepaprastai svarbų elementą – „Google Play services“ paslaugas, kurios, kaip parodė praktika, tarsi grėsminga jūrų pabaisa krakenas tūno po „Android“ operacinės sistemos vandenynu.

Žinoma, tai pristabdė „Huawei“ Europoje – bet visiškai nesustabdė. Nes kompanija ir toliau reguliariai leidžia naujus telefonus ir atkakliai jais erzina konkurentus.

Nes, tenka pripažinti, erzinti yra kuo.

Penkias dienas žiedžiamas korpusas

2020 kovo pabaigoje „Huawei“ pristatė savo P serijos atnaujinimą – P40, „P40 Pro“ ir „P40 Pro+“. Apie pirmus du jau rašėme anksčiau, o štai birželį lrytas.lt turėjo galimybę išbandyti ir patį galingiausiąjį „P40 Pro+“.

„Pliuso“ korpuso spalvų pasirinkimas – jokių ten sidabrinių šerkšnų, skaistaus aukso, jūros gilumos mėlio ar šaltibarščių gaivos rausvumo (gerai jau, pastarąjį pats sugalvojau) – tik Yin ir Yang: juoda ir balta.

Kalbant apie korpusą, reikia paminėti dar vieną dalyką – jis ne aliumininis, bet pagamintas iš molio, lauko špato ir kvarcito, žodžiu – keraminis. Ir kas įdomiausia, patys „Huawei“ skelbia, kad pagaminti vieną tokį telefono korpusą pagaminti trunka penkias dienas. Žinoma, tai nereiškia, kad egzistuoja vienui vienintelis puodžiaus ratas, prie kurio sėdintis darbuotojas vienu metu žiedžia vienintelį korpuso dangtelį – bet vis tiek įdomus faktas, ar ne?

Dėl keraminio korpuso „pliusas“ už „P40 Pro“ keliolika gramų ir sunkesnis.

Kam tokio korpuso reikia? Tam, kad galima būtų krauti supergreitojo bevielio krovimo būdu. Ir suderinus „P40 Pro+“ su naujuoju (ir atskirai parduodamu) 40 vatų „SuperCharge Wireless Charger Stand“, efektas išties įspūdingas – dešimtosios procento dalys telefono ekrane ima suktis kaip sekundometras.

Tiesa, pats kroviklis irgi įdomus – ne įprasta pagalvėlė ar plokštelė, o 60 laipsnių pokrypio stovas su ventiliatoriumi apačioje. Juo krauti galima ne tik „P40 Pro+“ – bet pvz. „P40 Pro“, kuris nepalaiko supergreitojo bevielio krovimo, tad bus kraunamas ne pilnu 40, o tik 27 vatų galingumu.

Esminis skirtumas

Grįžtant prie „P40 Pro+“ – jo dydis toks pats, kaip ir „P40 Pro“ (tik kaip minėta, sveria vos vos daugiau). „Pliusas“ turi 6,58 colio (16,7 cm) įstrižainės OLED HDR10 standarto 90 Hz ekraną lenktais kraštais, palaikantį 2640x1200 raišką, Kirin 990 5G lustą, 8 branduolių „Cortex“ procesorių, Mali-G76 MP16 grafinį procesorių, 512 GB vidinės atminties ir 8 GB RAM, 4200 mAh akumuliatorių ir po stiklu įrengtą optinį piršto atspaudų skenerį. Dar – integruotą kompasą, akcelerometrą, giroskopą, artumo jutiklį ir infraraudonąją veido atpažinimo sistemą.

Telefone sukasi „Android 10“ operacinė sistema su vartotojo sąsaja „EMUI 10.1“ – bet be „Google Play services“.

Taigi, iš pažiūros – viskas tas pat, kaip ir „P40 Pro“.

Tačiau esminis skirtumas išryškėja apvertus telefoną nugarėle į viršų. „Huawei P40 Pro“ atveju kamerų blokas atrodė kažkaip neišbaigtai – jame buvo aiškiai per daug vietos, lęšių ir blykstės skylutės buvo išdėstytos ne visai simetriškos.

„Huawei P40 Pro+“ viskas tvarkingai stoja į vietas: čia žiba penki lęšiai ir baltuoja blykstė, dešiniojoje eilėje perstumta iš viršaus į apačią.

Kokios kamerų charakteristikos?

Plačiausią kampą (angl. ultrawide) turi 40 MP F1.8, kuri prilyginama 18mm lęšiui. Tada – plačiakampė 50 MP F1.9, prilyginama 23mm lęšiui, su optiniu stabilizavimu. Trečioji – 8 MP periskopinė F4.4 su iki 240 mm židinio nuotoliu arba 10x optiniu priartinimu (angl. zoom), na o ketvirtoji (jei neminėsime gylį matuojančios TOF) – 8 MP F2.4 80mm atitikmens telelinzė su 3x optiniu priartinimu ir optiniu stabilizavimu.

Skirtumas nuo „P40 Pro“ be pliuso? Periskopinės kameros matrica mažesnė (8 MP, kai „P40 Pro“ – 12 MP), diafragma tamsesnė (F4.4, kai kai „P40 Pro“ F3.4), bet užtat židinio nuotolis beveik dvigubai didesnis (240 mm vietoje 125 mm) ir optinis priartinimas 10x vietoje 5x.

Na ir dar toji papildoma (3X) telelinzė. Tad viso šito rezultatas – dvigubai didesnis optinis priartinimas ir dvigubai galingesnis skaitmeninis priartinimas.

Žinoma, daugelis iš senų laikų įpročio pasakys, kad skaitmeninis priartinimas yra šlamštas, ir į jį neverta išvis kreipti dėmesio.

Tačiau laikai keičiasi. O kaip sakoma, viena nuotrauka atstoja kažkiek ten daug žodžių, tad palyginau šiuo metu dviejų galingiausią priartinimą turinčių telefonų rinkoje rezultatus:

Komentuoti turbūt daug nereikia. Taip, abiejuose kadruose automobilio numerio skaičius įskaityti galima, tačiau vienur vaizdas akivaizdžiai apdirbtas algoritmais, kitur – žymiai didesnė optikos įtaka. Iš ten ir kokybė.

Tad taip, priartinimo varžybose „Huawei“ yra čempionas. Panašus rezultatas ir filmavime: „P40 Pro+“ optiškai artina iki 11x, skaitmeniškai – iki 30x („S20 Ultra“ – iki 5x optiškai ir iki 20x skaitmeniškai).

Na o visi kiti fotografiniai privalumai ir trūkumai „Huawei P40 Pro+“ tokie patys kaip ir kituose P40 serijos modeliuose: itin šviesi naktinė fotografija, problemos su spalvų natūralumu net ir prie natūralaus apšvietimo (nors čia gal labiau skonio pojūčio reikalas). Daugiau nuotraukų rezultatų galite pamatyti straipsnio galerijoje (ir nepatinėgite paskaityti nuotraukų aprašų, juose daugiau fotografavimo aplinkybių).

Protezas

O tai kas gi tas antraštėje minimas protezas? Žinoma, tai – „Huawei Mobile Services“ (HMS), vietoje „Google Play services“.

Pasirodo, su šituo dalyku viskas yra lygiai tas pat, kaip su sveikata: juk kol esi sveikas, nieko neskauda, tol priimi tokią būklę kaip duotybę ir standartą. Bet vos tik pradeda gelti dantį ar kokį kitą galą, iškart prisiminei, kaip gerai buvo, nors iki tol nepastebėdavai.

Niekada nebuvau pats susimąstęs, kiek į mano paties skaitmeninį ūkį giliai įmūrytas „Google Play services“ elementas. Nuotraukų atsarginės kopijos automatiškai keliasi į „Goole Photos“ (kur taip patogu atlikti jų paiešką pagal nufotografuotą objektą, lokacijos žymę ar datą), failus tarp įrenginių perdavinėju per „Dropbox“, video publikuoju per „YouTube“.

Tuo tarpu be „Google Play services“ „Google Photos“ neveikia, „Dropbox“ irgi, o jei nori įkelti video į „YouTube“ – turi tai daryti per telefono naršyklę (o „YouTube“ vartotojo sąsaja oi kaip nepritaikyta telefoninėms naršyklėms. Nes jei keli ne per programėlę, surasti ir nustatyti visus video nustatymus užtrunka beveik tiek pat, kiek failo įkėlimas).

Žinoma, „Huawei“ siūlo savo debesijos paslaugas. Bet kiek vartotojų norės išskaidyti kelias platformas – ir ne visose turėti tą patį turinį, o vienur vieną, kitur – kitą? Bent jau aš pats tai to nenoriu.

Tad galiausiai mano paties atveju viskas baigėsi tuo, kad rankiniu būdu jungdavau „Huawei P40 Pro+“ laidu prie kompiuterio, rankiniu būdu keldavau iš telefono į kompiuterį foto ir video archyvą – ir jau nuo čia šiek tiek suveikdavo savo paties pasidaryta automatizacija, sukelianti nuotraukas į numatytąsias jų saugojimo erdves debesyse.

Tiesa, geru žodžiu reikia paminėti „Huawei“ programėlę „Phone Clone“. Ji leidžia greitai, paprastai ir patogiai persikelti savo duomenis iš vieno telefono į kitą (ir ne tik tarp „Huawei“ įrenginių. Galima ir iš kitų „Android“ ar, rašo, net ir iš „iPhone“ – tik šito pats dar nebandžiau). Tačiau persikeltosios programėlės, kurios veikia „Google Play services“ vis tiek neveiks, arba veiks ribotai (pavyzdžiui, „Google Maps“ įsijungs, bet jokių jūsų išsisaugotų nuorodų, vietų ir lokacijų, žinoma, nebus).

Tačiau puiki naujiena – po paskutinio atnaujinimo jau veikia „Phone Clone“ būdu perkelta „Smart-ID“. Kaip ir veikia „m.Parking“, „m.Ticket“ „Viena Sąskaita“, „Mano Pildyk“, beveik visų didžiųjų lietuviškų portalų programėlės (Lrytas.lt tikrai yra) – šitos jau kuo oficialiausiai publikuojamos „AppGallery“.

Tiesa, „AppGallery“ turi ir „Norų sąrašą“ (angl. wishlist) – bet nesakyčiau, kad jis itin greitai pildytųsi net ir pačiomis populiariausiomis programėlėmis.

Na ir žinoma, jei tik netingima krapštytis, galima „laužti“ „P40 Pro+“ ir kišti į jį visokias kitokias operacines sistemas (ROMus). Bet būkime realistai: tai daro ir darys vienetai. O dauguma tikėsis susimokėję nemažus pinigus gauti jau jų lūkesčius atitinkantį rezultatą – o ne kažkokį pusfabrikatį, kurį dar reikės hackinti.

Tad apibendrinant šią dalį – „Huawei P40 Pro+“ yra labai galingas, (dar ir 5G ryšiui paruoštas) telefonas su rinkoje ko gero vėl galingiausia fotosistema, bet su labai ribotomis europiečiams įprastomis programinėmis galimybėmis. Žinoma, taip sakau būdamas aktyviu vartotoju, telefone naudojančiu daugiau nei šimtą programėlių (būtent naudojančiu, o ne tik turinčiu). Galbūt tiems, kurie nėra tokie aktyvūs vartotojai, „Google Play services“ trūkumas išvis nepasijus.

O šiaip – juk tai tas pats „Android“, tik be vienos posistemės. Tad gal ir nėra viskas taip baisu.

Ir žinote, ne veltui antraštėje paminėjau protezą. Nes šiais laikais jis turi jau toli gražu nebe vienalypę prasmę. Taip, jis reiškia, traumą, praradimą – ir „Huawei“ neslepia, kad „Goole Play services“ praradimas jiems yra didelis smūgis, ir kad jie mielai sugrįžtų prie šios sistemos, jei tik atsirastų galimybė – bet jūs pasižiūrėkite į šiuolaikinius protezus.

Jie pasižymi tuo, kad fantastiškai greitai tobulėja. Šiais laikais žmonės, praradę kojas, jau gali bėgioti sprintą. Žmonės, netekę rankų, jau pradeda gauti tokius sudėtingus neurotechnologinius protezus, kad gali valdyti savo naujuosius mechaninius pirštus taip, kaip lankstydavo ir tikruosius pirštus – nervais sklindančiais smegenų impulsais. „Huawei“ turi daug darbuotojų ir pinigų. Ar egzistuoja tikimybė, kad proteziškoji „Huawei Mobile System“ pilnai pakeis „Google Play services“? Taip. Ar tai nutiks greitai? Ne. Bet potencialo vis dėl to yra. O galiausiai – juk pati Kinija kuo puikiausiai gyvena be „Google Play service“. Tad čia ko gero yra pripratimo reikalas.

Nuosprendis

Viską apibendrinant – „Huawei P40 Pro+“ yra telefonas su puikia technine įranga ir su šiuo metu galingiausia rinkoje telefonine fotosistema – bet be „Google Play services“ (tačiau su „Android“). Seniems ir aktyviems „Android“ vartotojams tai – didelis trūkumas, kurio „Huawei AppGallery“ neatstoja ir artimiausiu metu vargu ar atstos – nors ateityje potencialo tikrai yra.

Tačiau naujiems vartotojams, kurie dar neturi gilių įpročių ir nėra įsipainioję į konkrečias programėlių ekosistemas, „Huawei P40 Pro+“ gali būti visai priimtinu variantu – ypač tiems, kurie daug fotografuoja ir filmuoja.

Jei tik jų neatbaidys kaina. Nes ji Lietuvoje dar neskelbiama, bet pasauliniu lygiu kalbama apie 1400-1700 eurų.