Dabar „Starlink“ orbitinį spiečių sudaro 538 palydovai, tad „SpaceX“ yra stambiausia palydovų operatorė pasaulyje.
Naujausias „Starlink“ palydovų paleidimas buvo jau devintas nuo 2019 metų gegužės. Kitą šių aparatų grupę planuojama paleisti birželio 22 dieną.
Be to, šeštadienį startavusi „Falcon 9“ taip pat iškėlė į orbitą bendrovės „Planet Lab“ tris nuotolinės stebėsenos palydovus „SkySat“, kurių bendra masė – 110 kilogramų.
„Planet Lab“, klientams pardavinėjanti itin didelės raiškos palydovines nuotraukas, turi jau 15 „SkySat“ palydovų.
Naujieji aparatai skirti daryti Žemės paviršiaus nuotraukas, kurių vieno pikselio dydis atitinka 50 centimetrų. Ankstesnių palydovų skiriamoji geba buvo 72 centimetrai.
Pirmuosius „SkySat“ palydovus 2013 metais iškėlė Rusijos nešančiosios raketos.
„Falcon 9“ nuo starto aikštelės Kanaveralo kyšulyje Floridoje pakilo 5 val. 21 min. vietos (12 val. 21 min. Lietuvos) laiku.
Nešančiosios raketos pirmoji pakopa, panaudota jau trečiąjį kartą, vėliau buvo sklandžiai nutupdyta ant plaukiojančios platformos „Of Course, I Still Love You“, plaukiojančios Atlanto vandenyne už 629 km nuo raketos starto vietos.
„SpaceX“, įkurta milijardieriaus Elono Musko, planuoja suformuoti 12 tūkst. „Starlink“ palydovų spiečių, kad užtikrintų plačiajuostį interneto ryšį bet kuriame planetos kampelyje. Vėliau šį tinklą ketinama padidinti iki 30 tūkst. palydovų.
Tikimasi, kad šiais metais „Starlink“ palydovai užtikrins interneto ryšį visoje Šiaurės Amerikoje, o ateinančiais metais jis pradės veikti beveik visame pasaulyje. Manoma, kad šio projekto bendra vertė – apie 10 mlrd. dolerių (8,9 mlrd. eurų).
E.Muskas sakė, kad užtikrinti minimalios kokybės ryšiui reikės iškelti 360 palydovų, o vidutinės kokybės ryšį leistų teikti 720 aparatų spiečius.
