Žinoma, darbas tokiuose sektoriuose, kuriuose specializuojasi „CAT“, kelia tam tikrus reikalavimus – ir jei koks nors statybinės firmos vadybininkas darbe gali švaistytis kokiu „aifonu“, „samsungu“ ar „huavėjumi“, tai kasdien neštis brangų flagmaną į statybų aikštelę ar kirtavietę galbūt nėra labai protinga mintis.
Ar tai reiškia, kad tokiuose objektuose dirbantiesiems nereikia išmaniųjų technologijų? Ne, nusprendė „CAT“ – ir ėmė leisti išmaniuosius, kuriais gali betoną maišyti, vinis kalti ar kirvį esant reikalui paaštrinti (na gerai, šiek tiek hiperbolizuoju).
Taip pasirodė savo laiku tikrai unikalūs „CAT S60“ ir „CAT S61“, kiek žemesnės klasės „CAT S30“ (beje, irgi tikrai tvarus aparatas, pats esu jį metorologiniu balionu kėlęs į stratosferą –apie 40 km aukštį – ir net du kartus – ir jis vis dar šiandien veikia, jau trečius metus iš eilės).
Žinoma, tokiuose modeliuose teko kažką aukoti. Taip, reikia pripažinti, šie telefonai buvo lėti, su labai jau neypatingomis fotokameromis – bet užtat turėjo tai, ko neturėjo niekas kitas: tikrai didelį sandarumą, termokamerą, oro užterštumo jutiklį ir lazerinį „metrą“ (pastarieji du – tik S61). Ir ak, kokias gražias daineles grodavo S60, kai po nardymo valydavosi iš garsiakalbių vandenį!
Bet CAT pasirodė to maža. Ar gal kaip tik per daug. Ar nusprendė išbandyti jėgas ir tradicinių išmaniųjų ringe. Tai paėmė ir išleido „CAT S52“.
Pojūčiai
„CAT S52“ atrodo kaip daugmaž penkerių metų senumo išmanusis (tik be jokių fizinių mygtukų ekrano apačioje). Storas korpusas, aliuminio briaunos, suveržtos varžteliais. Kažkaip visiškai nedvelkia tuo šarvuotumu, kuriuo pasižymėjo pvz. S30, S60 ar mygtukinis B35 – šiek tiek grubumo ir kietumo suteikia tik kiek šiurkštesnis įjungimo / išjungimo mygtukas su įrantomis.
Plastikinė nugarėlė irgi kažkaip nesukelia didelio tvirtumo įspūdžio (nors beje, yra gumuota). Nors toks anti-įspūdis iš tiesų kaip tik klaidingas: telefonas tikrai tvirtas. Gąsdindamas bendradarbius, kelis kartus nušveičiau S52 nuo stalo ar paleidau laisvai kristi ant grindų iš rankos – žymės jokios.
Bet apibendrinant – ne, telefono dizainas visiškai neįkvepia mindžioti jį kerziniais batais, važiuoti per jį traktoriumi ir visaip kitaip išsidirbinėti. Tiesiog – storokas telefonas su vienguba kamera, blykste ir pirštų atspaudų skeneriu nugarėlėje. Apatinė nugarėlės dalis pašiurkštinta, kad būtų patogiau suimti.
Atsparumas
„CAT“ skelbiasi, kad telefonas turi ne tik IP68 sertifikatą (teoriškai galima pusvalandį mirkyti pusantro metro gylyje), smėliui, dulkėms ir purvui, bet ir atitinka JAV kariuomenės standartą MIL-STD-810G – kas reiškia, kad veikia temperatūrose nuo -30 iki +65 (palaikiau kelias valandas šaldytuve – taip, vis dar veikia, nors pranešimas apie pernelyg šaltą aplinką baterijai iššoko. O tiksliai reguliuojamos orkaitės neturiu, tai į ją nekišau), yra atsparus vibracijai ir druskingai drėgmei. Ekranas padengtas 6 kartos „Gorilla Glass“ stiklu.
Vidus
S52 turi 5,65 colio įstrižainės HD+ raiškos (1440 x 720) IPS ekraną, kuris lietimus supranta ir kai dėvimos pirštinės ar rankos yra šlapios (patikrinta, tikrai veikia). 4GB RAM, 64 GB vidinės atminties (mažoka! Bet leidžia įsidėti microSD), aštuonių branduolių 2,3 GHz dažnio procesorius „Mediatek Helio P35“, 3100 mAh baterija (neblogai!), 12 Mpix F1.8 galinė ir 8 Mpix priekinė kameros, filmavimas 1080p 30 kadrų per sekundę greičiu. USB-C ir 3,5 mm (o taip!) jungtys. Sukasi „Android 9“, žadama galimybė atsinaujinti į „Android 10“.
Kokią kokybę sukuria tokia kamera? Pavyzdžiai – fotogalerijoje, bet apibendrinant – žymiai geriau, ne tikėjausi. Nes pripažinkime, nei S30, nei S60, nei S61 fotografijoje nežibėjo – o S52 fotografuoja kaip normalus vidutinės klasės telefonas, nepribloškiantis kokybe ir dirbtiniu intelektu išskaičiuotomis spalvomis, bet ir negadinantis nuotaikos prastais vaizdais.
Beje, neblogai pasirodė net ir fotografija prie prasto apšvietimo – triukšmų palyginus nedaug, ryškumas neblogas.
Filmavimas taip pat turi vaizdo stabilizavimą. Žinoma, nėra jis toks stebuklingas, kaip „Samsung Galaxy Note 10+“, bet vis tiek ne taip jau ir blogai.
Tačiau dideliais veikimo greičiais telefonas nepasižymi. Operacinė įsikrauna gana lėtai ir įdomus atvejis – nepavyko suteikti „Windows“ aplinkai prisijungimo prie telefono prijungus jį USB laidu: toje vietoje, kur „Android“ turėtų leisti pasirinkti, ką leisti prijungus telefoną laidu (krovimas, duomenų perkėlimas, PTP, MIDI ir k.t), visi pasirinkimo variantai buvo neaktyvūs. Reikia tikėtis, kad čia tik šio bandyto modelio, o ne visos serijos telefonų klaida.
Nuosprendis
Tai yra visiškai vidutinis vidutinės klasės telefonas. Ne pats pigiausias – už 450 eurų, nuo kiek prasideda S52 kainos, galima susirasti gerokai galingesnių tokios klasės telefonų – tik žinoma, jų negalima bus mėtyti ant grindų ar laikyti šaldytuve.
Vis dėlto man taip ir lieka neaišku, į kokį pirkėją toks telefonas nutaikytas. Galbūt į ištikimą „CAT“ prekės ženklo faną? Nes tas pats biuro vadybininkas, kur jis bedirbtų, vis tiek mieliau rinksis prestižiškesnės firmos telefoną. O koks nors auksarankis, dienas leidžiantis su plaktuku, kelne, grąžtu ar benzopjūklu vis tiek greičiausiai pasirinks pigesnį ir daugiau pribumbasų turintį S60 arba brangesnį, bet dar tobulesnį S61.
Tad gal čia galimu pirkėju galėtų būti kokie kariškiai ar specialiųjų tarnybų darbuotojai, kuriems visų tų termokamerų, lazerinių matuoklių ir oro uostiklių nereikia (nes jie visa tai ir taip turi), o tiesiog ieško tvirto telefono už nekosminę kainą? Nes vieninteliu ryškiu „CAT S52“ privalumu yra jo atsparumas.
Na bet tikiu, kad „CAT S52“ savo pirkėją atras. Nes tai tikrai nėra blogas telefonas.
Nors juo ir neišeina pasigaląsti kirvio. Bet bent jau kaip mokomąją granatą naudoti ko gero galima.
Ar bent jau bendradarbių gąsdinimo aparatą.
