Tuo tarpu šiandien pervedimą galite padaryti keliais bakstelėjimais į ekraną telefone, lygiai taip pat galite išsikviesti pavežėją ar taksi, o jums prieinamą fonoteką sudaro dešimtys milijonų dainų, pasiekiamų turbūt iš bet kur, kur tik esate – kalbame, žinoma, apie „Spotify“, „Youtube“ ir panašias paslaugas.
Taip, prieš penkiolika metų gyvenimas buvo visiškai kitoks, nes nebuvo išmaniųjų telefonų. Tačiau kad ir koks išmanus telefonas, jis mažai kuo naudingas be mobilaus ryšio.
Beje, ar žinote, kodėl tiek daug „Apple“ gaminių prasideda raide „i“: „iMac“, „iPad“, „iPhone“, „iPod, „iTunes“? Pirmąkart ši raidė prilipo 1998 m., kai Steve’as Jobsas, pristatinėdamas „iMac“ kompiuterius, pasakė: „iMac – tai Interneto ir „Macintosh“ santuoka. Nes vartotojai mums sako, kad nori kompiuterio, lengvai ir greitai prisijungiančio prie interneto“.
Bet pabandykite prisiminti mobilųjį internetą prieš dešimtmetį. Brangūs, kruopščiai skaičiuojami megabaitai – o ir greitis toks, kad žiūrėti per tokį „YouTube“ HD (720 taškų) raiška – net jei techniškai kartais būdavo įmanoma, tai buvo vis tiek didelė ir neadekvati prabanga.
Ir tai buvo jau moderniai atrodantis 3G, leidžiantis ne tik pasitikrinti paštą, bet ir gerokai daugiau. Tačiau palyginus su naujojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje startavusiu, o viduryje jau ir įsibėgėjusiu 4G, trečiosios kartos ryšys atrodo tarsi žiguliukas šalia mersedeso.
Ir štai, pasaulis jau ant 5G slenksčio – ir 4G vis dar yra mersedesas, bet šalia jo jau atsiranda… sunku pasakyti, gal „Lamborghini“?
Kas yra 5G ir kiek pagrįstos baimės?
5G – tai penktosios kartos mobilusis ryšys. Iš tiesų – tai tos pačios radijo bangos, kurios visur skrajoja daug seniau, nei egzistuoja žmonija. Radijo bangas skleidžia pati gamta: žaibai, kosminiai objektai – tik žinoma, kol neišmokome įvairiais įrenginiais jas kurti, siųsti ir priimti patys, šaltinių buvo gerokai mažiau.
5G ryšys yra radijo bangos, apimančios tradicinį LTE dažnio spektrą (600 MHz-6 GHz), o taip pat –milimetrinių bangų spektrą (24–86 GHz). Lietuvoje bus aktualiausi du dažniai: 3,5 GHz, kuriuo 5G ryšiu bus padengiami miestai, ir 700 MHz, kurie bus naudojami kitų teritorijų padengimui.
Viešojoje erdvėje vis pasigirsta nuogąstavimų dėl esą tariamos 5G žalos sveikatai. Iš vienos pusės tai galima suprasti – pati žmogaus psichologija nuo pat išlipimo iš medžių susiformavo taip, kad jis nuolat ieško pavojų ir įtariai žiūri į naujoves: tokia jau mūsų rūšies išgyvenimo kaina. Tačiau labiausiai gąsdina nepažįstami dalykai, o pasidomėjus 5G peripetijomis, galima atrasti labai nemažai jau gerai pažįstamų dalykų.
Pavyzdžiui, baiminantis artėjančio 5G ryšio plėtra, nepastebima, kad tai bus ne jokie nauji dažniai, o jau naudojamas dažnių spektras: 700 Mhz dažnį šiandien naudoja Vilniaus televizijos bokštas, o 3,5 GHz Karaliaučiuje jau senokai naudoja Rusijos kariuomenės radarai. Nepaisant to, paukščiai kaip migravo per Karaliaučių, taip ir toliau migruoja – užuot kritę ten būriais. Maža to, Žemaitijoje neužtrūksta karvės, o masinių susirgimų paslaptingomis 5G ligomis irgi neužfiksuota.
Todėl ekspertai ir analitikai už visų šitų baimių kurstymo įžvelgia meškiškas mūsų kaimyno Rytuose ausis – juk pakeisti radarų sistemas kainuos milijardus rublių.
Dar vienas momentas, kurį atvirkščiai vertina besibaiminantys radijo ryšio bangų spinduliuotės – nerimas dėl per didelio 5G bazinių stočių kiekio. Neatkreipiama dėmesio į vieną dalyką: kuo daugiau yra stočių, tuo silpnesnių jų reikia. Pirmųjų radijo stočių, pastatytų Lietuvoje tarpukariu, galingumas siekė kelis šimtus kilovatų. Tuo tarpu tipinio FM dažnio radijo siųstuvo galia – apie 40 kilovatų, o mobilaus ryšio bazinės stoties galia – apie 40 vatų. Atkreipkite dėmesį, skirtumas tarp 40 kilovatų ir 40 vatų yra tūkstantis kartų. Palyginimui, 40 vatų yra vienos elektros lemputės galia.
Kam reikia 5G?
Bet kam to 5G reikia? Juk dabar kuo puikiausiai veikia ir 4G ryšys, ar ne? Taip, šiandienai 4G ryšio visiškai pakanka, bet pasaulis ruošiasi ateičiai – o ji bus tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai intensyvesnė ir reikalaus galingesnio ryšio nei turime dabar.
Pavyzdžiui, autonominiai automobiliai. Jų esmė – transporto priemonė važiuoja ir į aplinką reaguoja pati, be žmogaus įsikišimo. Bet tai reiškia, kad duomenis ir sprendimus reikės priimti itin greitai – ne lėčiau nei tai dabar daro žmogus. Kažkur netoli priekyje kelyje atsirado kliūtis – ją užfiksavęs savaeigis automobilis turės ne tik pats imti stabdyti ar bandyti apvažiuoti kliūtį, bet ir įspėti kitas trasoje esančius savaeiges transporto priemones, o šios turės tarpusavyje susikoordinuoti, kaip nesukeliant avarinių situacijų galima būtų išspręsti ar apeiti iškilusią problemą. Tokioje situacijoje svarbus ne tik duomenų perdavimas, bet ir reakcijos greičio ar uždelsimo (angl. latency) trukmė – ir ji atitinkamai turės būti ne mažesnė ir ne didesnė nei gyvo žmogaus.
Kita 5G pritaikymo sfera – vadinamasis daiktų internetas arba kitaip – milžiniškas tinklas, kuriame 2020 m. bus susijungę apie 30 milijardų išmanių įrenginių, gebančių sąveikauti tarpusavyje be žmogaus kaip tarpininko. Išmanieji jutikliai, akimirksniu perduodantys slėgimo katilinėje padidėjimą išmaniajai sklendei, ir ši, reaguojanti greičiau nei akimirksniu, kad visokioms populiarioms kabelinėms televizijoms nebūtų progų apie nelaimes kurti serialų
Ką pakeis 5G?
Štai, ką apie 5G sako profesorius Adolfas Laimutis Telksnys – lietuvis, dar 1969 m. nuspėjęs išmaniojo telefono atsiradimą ir interneto bei įvairių jo paslaugų plėtrą: „5G vertinu labai teigiamai. Nes jis mums atidaro duris į ateitį. Pavyzdžiui, darbuotojų dabar trūksta, ar ne? Nėra kam prižiūrėti žmonių ligoninėse, slaugos namuose. Mus gąsdina migracija. Tai ką darysime? O gi reikia pasinaudoti naujomis technologinėmis priemonėmis, robotais – bet tokiais robotais, su kuriais galėtume bendrauti kaip su žmonėmis, šnekėdami lietuviškai. Ir 5G jau atveria tokią galimybę“.
Žinoma, toks scenarijus atrodo fantastiškai (nors prisiminkime, juk vos prieš du dešimtmečius ir išmanusis telefonas bei mobilus internetas atrodė lygiai taip pat fantastiškai), bet panagrinėkime kelis galimus ateities scenarijus.
Štai, pavyzdžiui, Lietuvos populiacija sensta, norinčių naudotis medikų paslaugomis daugėja, o pačių medikų – ne itin. Ką daryti, jei reikia operacijos, o artimiausias ją atlikti kvalifikuotas chirurgas yra už šimto ar net ir tūkstančio kilometro?
5G su savo rekordiškai minimaliu duomenų perdavimo ir uždelsimo greičiu leidžia sukurti sprendimą. Jau dabar operacijoms kartais naudojamos robotinės sistemos – chirurginį pjūvį daro nebe pats chirurgas, o jo valdoma išmani įrankių ir prietaisų sistema. Nors kol kas chirurgui fiziškai vis dar tenka būti tame pačiame kambaryje, kuriame ir vyksta operacija, 5G pašalintų tokią būtinybę ir operuojamasis galėtų būti Lietuvoje, o chirurgas – Londone, Los Andžele ar Tokijuje. Tai leistų sutaupyti tiek kaštus (atsigabenk tu reikiamą profesorių iš kito pasaulio krašto), tiek laiką (iš toli gabenant specialistą, pacientas operacijos gali ir nebesulaukti).
Ir čia galima kalbėti ne vien apie medikus. Šiandien galimybe dirbti nuotoliniu būdu gali naudotis beveik vien kūrybinės ar vadybinės srities atstovai – turbūt sunkoka būtų įsivaizduoti kokį nors staklių operatorių, dirbantį iš oro uosto, traukinio ar tiesiog patogiai su chalatu ir kavos puodeliu sėdint namie prie rašomojo stalo namuose. Tuo tarpu 5G gali priartinti tokią realybę.
Be to, naujasis ryšio standartas geram specialistui gali atnešti ir nemenko pelno: jis įgalintų dirbti ir savo paslaugas siūlyti net keliems darbdaviams.
Kitas pavyzdys yra susijęs su žemės ūkiu. Tie, kurie įsivaizduoja, kad šiandien javai sėjami, auginami ir pjaunami taip, kaip ir prieš keliasdešimt ar keliolika metų – smarkiai klysta. Šiais laikais pasėlių laukai kai kur jau yra stebimi dronais – bet problema ta, kad nemaža dalis dronų veikia WiFi ryšiu, o tai reiškia ribotą veikimo spindulį. Tuo tarpu turint 5G infrastruktūrą, apskrieti šimtą hektarų pasėlių ir apžiūrėti, ar viskas yra gerai, galima būtų ir neišeinant iš namų.
Savavaldė technika ateina ne tik į automobilius – pavyzdžiui, garsus žemės ūkio technikos gamintojas John Deere jau turi ir autonominį traktorių (6210R), ir savavaldiškumo elementų turintį kombainą (S670).
Galimybė verslui
Korporacija „Google“ sako, kad 80 procentų ateities specialybių dar neegzistuoja – mes jų tiesiog dar net neįsivaizduojame. Jei specialybes pakeistume į 5G nulemtas verslo sritis, produktus ir sprendimus – procentas turbūt būtų dar didesnis. Kitaip tariant, ką galės 5G mes žinome dar labai nedaug. 5G yra, tarsi, tik puiki platforma, įrankis, o ką jau juo sukurs, be tų kelių pavyzdžių, tiksliai pasakyti negali niekas. Čia kaip ir su naujai įsigytu kompiuteriu, kuriame yra tik operacinė sistema ir kelios bazinės programos, tačiau su tuo pačiu kompiuteriu galima ir parašyti knygą, ir sumontuoti filmą ar serialą, ir įrašyti muzikos kūrinį. Tas pats ir su 5G: tai yra labai, labai galinga platforma – juk jos greitis bus iki 20 kartų didesnis už 4G ryšį, o reakcija didesnė nei žmogaus.
Aišku tik viena: galingi įrankiai ir gera infrastruktūra pritraukia gerą verslą. Turtingą verslą, generuojantį dideles pajamas ir mokantį didelius mokesčius. Kas žino, juk sėkmingai startavus su 5G ryšiu, galbūt galiausiai koks lietuviškas startuolis sukurs kokį nors „BodyBook“ – socialinį tinklą, kuris išstums „Facebook“ ir kuriame bus bendraujama nebe nuotraukomis, tekstu ir vaizdo siužetais, o hologramomis ar dar kuo nors.
Beje, nemažai startuolių jau ir dabar dirba 5G srityje: pavyzdžiui, olandų „Aircision“ komanda kuria supergreitas, lazeriais paremtas komunikacijos ir metrologijos sistemas, Vokietijos „Alcan Systems“ (projekto fondas – 7 milijonai eurų) arba Britanijos „Isotropic systems“ (fondas – 18 milijonų eurų) bendrovės kuria mobilias ir žemų kainų 5G antenas. Juk būtų neblogai, jei tokius pinigus valdančios kompanijos veiktų ir Lietuvoje?
Tad sunku pasakyti, ar ateitis bus šviesi – bet faktas, kad ji bus greita, labai greita. O į greitą ateitį turbūt būtų protingiausia nepavėluoti.
