Daugumos išmaniąsias kolonėles naudojančių žmonių namuose pirmi žodžiai nėra „labas rytas“, jie savo rytą pradeda kreipiniu „Ok, Google“ ir paskui duoda nurodymą išjungti žadintuvą.
Šie įrenginiai kai kam tampa neatsiejama namų dalimi. Žmonės juos naudoja klausydamiesi muzikos, valdydami televizorių, šildymo sistemas ar sudarinėdami pirkinių sąrašus atsidarę šaldytuvą.
Tačiau jų naudojimas kelia ir daugybę klausimų. Ne vienas žmogus yra pastebėjęs, kad užtenka vos apie ką nors garsiai pakalbėti netoli išmaniosios namų sistemos ir atsidaręs kompiuterį jau pamatysi to dalyko reklamą.
Taigi kas už to slypi ir ar tikrai verta bijoti į namus ateinančių pokyčių?
Galėjo įrašyti žmogžudystę?
2015-ųjų lapkričio 21 dieną Jamesas Batesas savo namuose Arkanzaso valstijoje esančiame Bentonvilio mieste su trimis draugais žiūrėjo amerikietiškojo futbolo rungtynes tarp Arkanzaso „Razorbacks“ ir Misisipės „Bulldogs“.
Žiūrint įtemptą mačą, kurįArkanzaso ekipa pralaimėjo 51:50, draugai vartojo alkoholinius gėrimus.
Po rungtynių vienas vyrų išėjo namo, o kiti persikėlė į sūkurinę vonią, kur vakarėlis tęsėsi toliau.
Vėliau teismo salėje J.Batesas tvirtino, kad apie 1 valandą nakties nuėjo miegoti, o kiti du vyrai planavo nakčiai likti jo namuose, tačiau vienas jų taip pat išvyko namo.
Kai šeimininkas rytą pabudo, jis niekur nerado savo draugo, bet pravėręs galinio kiemo duris sūkurinėje vonioje jis išvydo vandenyje plūduriuojančius palaikus.
Victoro Collinso mirtis turbūt niekada nebūtų pritraukusi tarptautinės žiniasklaidos dėmesio, jeigu per teismo procesą Bentonvilio valdžios institucijos nebūtų stojusios prieš vieną galingiausių pasaulio korporacijų – „Amazon“.
Tai paskatino diskusijas apie privatumą balsu valdomų įrenginių eroje ir privertė technologijų kompanijas nerangiai muistytis.
J.Batesą policija pasikvietė atvykti į nuovadą po to, kai ant kūno rado priešinimosi ženklų. Ant žemės šalia sūkurinės vonios gulėjo du sudaužyti buteliai.
V.Collinso akis buvo pamušta, lūpa ištinusi, o vanduo patamsėjęs nuo kraujo.
Namo šeimininkas nežinojo, kas nutiko, tačiau tai policininkams kėlė įtarimą. 2016-ųjų vasario 22 dieną jis buvo suimtas dėl kaltinimų žmogžudyste.
Įvykio vietą tyrę pareigūnai pastebėjo, kad netoliese buvo „Amazon Echo“ įrenginys.
Kadangi pareigūnai manė, jog įtariamasis jiems nesako tikrosios tiesos, jie tikėjosi, kad ši išmanioji kolonėlė galėjo įrašyti svarbią informaciją.
Reikalavo suteikti duomenų
2015-ųjų gruodį „Amazon“ jie pateikė kratos orderį ir reikalavo suteikti visą įrenginio sukauptą informaciją. Tarptautinė kompanija pareigūnams suteikė įrenginiu vykdytų paieškų sąrašą, tačiau ne garsinius įrašus, nes tai pažeistų žmogaus privatumą.
„Kyla didžiulė problema: per Kalėdas gauta dovana, skirta gyvenimui palengvinti, gali būti panaudota prieš tave, tarsi gyventume policinėje valstybėje“, – teisme kalbėjo J.Bateso advokatė Kimberly Weber.
Išmanieji įrenginiai žmogaus balsą užfiksuoti gali net ir esant kitame kambaryje. Rašytojas Adamas Clarkas Estesas tvirtina, kad išmaniąją kolonėlę įsigiję žmonės patys sumoka pinigus, kad juos stebėtų.
„Amazon“ teigia, kad kaltinimai pasiklausymu jiems yra reiškiami neteisėtai, nes išmanieji įrenginiai reaguoja tik pasakius juos pažadinantį kreipinį „Alexa“.
Vargu ar J.Batesas tą naktį išmaniojo įrenginio klausė „Alexa, kaip paslėpti lavoną?“, tačiau įrenginys galėjo surinkti naudingos informacijos ir paneigti vyro pasakojimą, kad tuo metu jis miegojo.
2016-ųjų rugpjūtį teismas dar kartą pareikalavo „Amazon“ suteikti visą informaciją, kuri anksčiau buvo slepiama.
J.Batesas neprieštaravo, tad kompanija tyrėjams perdavė visus garsinius įrašus.
Nėra aišku, ar ten jie rado kokių nors įrodymų, tačiau 2017 metų gruodį prokurorai atsiėmė pareikštus kaltinimus tvirtindami, kad yra daugiau nei vienas įmanomas V.Collinso mirties paaiškinimas.
Tačiau ši byla iškėlė itin svarbią diskusiją apie klientų klausymąsi. Vargu ar artimiausiu metu ji nurims.
Klausosi tik pažadinti?
Technologijos kompanijos teigia, kad įrenginiai nešnipinėja savo vartotojų ir jų klausosi tik pažadinti.
„Hello Barbie“ lėlės ausys įsijungia paspaudus jos spindintį diržą, „Ok, Google“ frazė pažadina šios kompanijos įrenginius, o „Amazon“ dirbtinis intelektas „Alexa“ mėgsta, kai tari šį vardą. Tačiau kas atsitinka, kai įrenginys pažadinamas?
„Apple“ skelbia, kad jų įrenginiai stengiasi visus darbus atlikti per tiesiogiai pasiekiamą paieškos sistemą. Jeigu reikia papildomo duomenų apdorojimo, jis vyksta debesyse. Nors vartotojo informacija užšifruojama, visi surinkti duomenys nėra ištrinami, nes kuo daugiau jų turi, tuo geresnį dirbtinį intelektą gali sukurti.
Šios technologijos inžinieriai nuolat analizuoja žmonių pokalbius su savo įrenginiais ieškodami vietos tobulėti ir taisydami atsirandančias klaidas.
Pavyzdžiui, viena kompanijų sukūrė elektroninių laiškų skaitymo funkciją, kuri šnekėdama siuntėjo balsu sukuria iliuziją, kad tas asmuo yra tame pačiame kambaryje.
Taigi kiekvieną kartą kalbant prie išmaniojo prietaiso nėra garantijos, kad kas nors to pokalbio nesiklauso kitoje pusėje, neužsirašinėja esminių dalykų ir iš to nesimoko.
2017-ųjų spalio mėnesį „Google“ pristatė naująjį įrenginį „Google Home Mini“. Šį bandelės dydžio prietaisą dovanų gavo visi renginio dalyviai.
Vienas jų buvo rašytojas Artiomas Rusakovskis, kuris po kelių dienų išmaniosios kolonėlės naudojimo namuose nusprendė patikrinti, ko ieškojo balsu, ir buvo šokiruotas: per trumpą laikotarpį įrenginys įrašė daugiau nei 1000 garso žinučių.
„Google Home Mini“ dėl programinės sistemos klaidos šnipinėjo mane visą parą“, – teigė A.Rusakovskis.
Į „Ok, Google“ arba prilietimą reaguojantis įrenginys fiksavo ir „vaiduokliškus prisilietimus“.
Kompanija išmaniąją kolonėlę greitai pakeitė kita ir tvirtino, kad ši problema palietė tik mažą įrenginių dalį, o ją ištaisė automatinis programinės įrangos atnaujinimas.
Nėra įrodymų, kad „Google“ galėjo tyčia šnipinėti žmones, tačiau jeigu tokia kompanija patyrė šią klaidą, panašūs nutikimai plintant išmaniosioms kolonėlėms galimi ir kitur.
Riziką kelia ir žaislai
Žinoma, vartotojai bet kada gali ištrinti savo balsu vykdytas paieškas ir nurodymus įrenginiui. „Google“ saugo ir paieškas kompiuteryje, įvestas raštu, kurias lengvai galima panaikinti, tačiau kai kurie žmonės mano, kad balso įrašymas yra didesnis įsibrovimas į asmeninę žmogaus erdvę.
Be to, yra įrašomi aplinkoje esančių žmonių balsai.
Įrenginiai fiksuoja jūsų antrosios pusės, draugų, vaikų pokalbius. Pareigūnams norint gauti įrenginyje kaupiamą informaciją, reikia teismo leidimo, bet duomenų apsauga debesyse yra daug silpnesnė.
Niujorko Fordhamo teisės mokyklos direktorius Joelis Reidenbergas tvirtino, kad sutikęs atiduoti duomenis trečiajam asmeniui žmogus gali pamiršti savo privatumo teises.
„Google“ skelbia, kad JAV vyriausybės agentūros 2017 metais prašė pateikti duomenis apie 170 tūkst. asmenų tinkle vykdytas paieškas.
Nėra aišku, kokia dalis jų buvo paieškos balsu. Nieko nelegalaus namuose nedarantys asmenys gali būti ramūs, bet kyla kita rizika – į įrenginį įsilaužę programišiai taip gali sužinoti viską apie jus. Apsaugos sistemos dar toli gražu nėra tobulos.
„CloudPets“ žaislais besinaudojantys tėvai būdami kitame pasaulio gale gali į vaiko pliušinį meškiuką nusiųsti garso žinutę.
Tačiau programišiai 2017 metais sugebėjo gauti 800 tūkst. žmonių duomenis ir 2 mln. garsinių žinučių ir iš kompanijos pareikalavo išpirkos.
Saugumo tyrėjas Paulas Stone’as teigė, kad tokį žaislą galima nulaužti per kelias minutes ir paversti jį 10–30 metrų spinduliu besiklausančiu šnipu.
Kinijos Džedziango universiteto ekspertai tvirtino, kad įsilaužti galima ir į išmaniąsias kolonėles, priversti jas apsilankyti kenksmingose svetainėse ir tada klausytis, kas vyksta kituose namuose.
Jiems tai pavyko atlikti su visų didžiųjų kompanijų įrenginiais.
Kyla daug klausimų
Dauguma žmonių nenori, kad jų klausytųsi programišiai, pareigūnai ar įrenginių kūrėjai, tačiau kai kurie atvejai juos tiesiog verčia tai daryti.
„Hello Barbie“ sukūrusi „Mattel“ svarstė, kaip elgtis, jeigu vaikas lėlei pasakytų, kad tėvelis muša mamą arba nepažįstamas asmuo priekabiauja.
Ignoruoti tokių atvejų negalima, tad jie sugalvojo, kad lėlė vaikui atsakytų, jog šiuo klausimu jis turi kreiptis į suaugusįjį, kuriuo pasitiki.
„Mattel“ teigia, kad realiu laiku pokalbių niekada nesiklauso, tačiau tai gali daryti netiesiogiai ir, jeigu jiems kiltų klausimų dėl vaiko saugumo, jie tą pačią akimirką kreiptųsi į įstatymus prižiūrinčias agentūras.
Išmaniųjų kolonėlių kūrėjai neturi žmogiškųjų išteklių, kad patikrintų kiekvieną žinutę, dėl to dirbtinis intelektas sprendžia, kaip reaguoti į žmogaus žodžius, ir prižiūri vartotojus.
Įrenginiui pasakius, kad mąstai apie savižudybę, jis pasiūlo pats paskambinti į pagalbos liniją. Jeigu pasakai, kad esi girtas, „Apple“ dirbtinis intelektas „Siri“ kartais pasiūlo iškviesti taksi. Tačiau kartais ne.
Ar virtualus asistentas šiuo atveju taptų atsakingas, jeigu žmogus patektų į avariją?
Ekspertai tvirtina, kad išmaniųjų kolonėlių naudojimo pakilimas sukuria vis daugiau etinių ir teisinių problemų, kurios ateityje gali tapti didele problema.
Parengta pagal „The Guardian“, „Lietuvos ryto“ informaciją.
