Pripažinkite, valytis dantis – nyku. Nes paprastai tai tenka darytis pačiu sunkiausiu metu: kai arba dar, arba jau nori miego. O ir pats veiksmas savo monotoniškumu tiesiog žudo. Patikėkite, žmonės dantų nesivalo ne iš tingumo. Jie tiesiog bijo mirti iš nuobodulio.
Šiūr-šiūr. Šiūr-šiūr. Dėbtelėjimas į vonios veidrodį. Atodūsis dėl dar vieno spuogo ar naujos raukšlės, ar šviežiai žilo plauko (pasirinkite, kas kam artimiausia). Šiūr-šiūr. Šiūr-šiūr. Kiek čia dar laiko liko? Ką? Aš dar tik pusę minutės valau??? Tie dantų šepetėliai tikrai laiko anomalijas kuria! Matyt neveltui tiek juodoji skylė, tiek dantų skylė turi vieną bendrą žodį pavadinime.
Nykių darbų pasaulyje, žinoma, yra ir daugiau. Ir pasaulis šiaip jau seniai turi receptą – receptą, kurį šiaip jau yra atradę vaikai. Tas receptas – žaidimas. Ir ilgai gėdijęsi bet ko, kas vaikiška, suaugusieji XXI a. pagaliau atsitokėjo ir ėmė visokias gyvenimo nykumas žaidybinti (angl. gamify).
Ir taip dantų priežiūros srityje atsirado išmanieji dantų šepetukai.
Kas pakuotėje
„Xiaomi Mi Electric Toothbrush“ pakuotė – minimalistinė, o pakuotės turinys – pakankamai kuklus. Pats šepetukas, jo keičiama galvutė, jos dangtelis (beje, tikrai puikus dalykas. Juk žinote, kad vonia yra viena nešvariausių vietų bute, ypač jei ji sujungta su tualetu? Bet net ir be tualeto ten viskas taškosi, dažnai yra drėgna, todėl bakterijoms ten tiesiog rojus), kroviklis su USB-C laidu (tiesa, be „galvos“, tad krauti teks telefono krovikliu. Arba nuo išorinės baterijos, jei keliaujate. Kas gal nėra visai blogai) ir trijų spalvų plastikiniai žiedai, kurių paskirties taip ir neperpratau tol, kol neatsiverčiau instrukcijos (o tikri vyrai juk instrukcijų neskaito, ar ne?).
O pasirodo, žiedai – dekoratyvinis elementas, skirtas atskirti šepetukus, jei namų ūkyje tokių pačių atsiranda keli. Žalias Marytės, pilkas Jonuko, žydras gal kokio Miciaus – ir marš valyt dantų, be atsikalbinėjimų! Matosi, kad gaminys iš Kinijos: didesnis nei trijų šeimos narių variantas nenumatytas, nors „vieno vaiko politika“ Kinijoje atšaukta dar 2013 m.
Surinkti šepetuką – paprasčiau nei paprasta: užmauni galvutę ant koto (tiesa, reikia pažiūrėti, kad sutaptų mentės pusė), jei nori spalvoto žiedo – užmauni, ir viskas.
Tiesa, ant pakuotės išdidžiai minimas belaidis (indukcinis) krovimas kiek prajuokino: krauti vis tiek reikia įstačius šepetuko korpusą į kroviklį, vien numesti šalia nepakanka – o laidas į kroviklį vis tiek veda, tad tas bevielis krovimas gaunasi labai jau sąlyginis. Ir ne, tai tikrai nėra greitasis krovimas – rašo, kad pilnai baterija įsikrauna per 12 valandų (bet niekada taip tiksliai ir neišmatavau. Tačiau jei ne visiškai išsikrovusį užstatai krautis einant miegoti, ryte jau valytis dantis galima). Užtat valant dantis 2-3 kartus per dieną, ištveria iki dviejų savaičių, tad ir į kokią ne mėnesio trukmės kelionę galima imtis be kroviklio – na, ar blogiausiu atveju naudoti kaip įprastą, „rankinį“ šepetuką.
Ką moka
Atrodytų, tokia čia ir naujovė – tiesiog elektrinis šepetukas (tokie jau nebėra tokia naujiena, ar ne?), tik dar susiejamas su programėle.
Bet va ta programėlė ir suteikia didžiąją dalį privalumų.
Ne veltui apžvalgos pradžioje minėjau žaidybinimą. Šepetukas, panašu, turi giroskopus ir grubiai tariant, sugeba įvertinti, kaip tu valydamas jį kraipai. Supranta ne tik kryptį, bet ir ar pakankamai ilgai valeisi dantis, ar tolygiai, ar iš visų pusių. Visa tai vertinama balais, ir to pasekoje atsiranda savotiškas azartas lenktyniauti su savimi – aha, vakar už dantų valymąsi gavau tik 76 taškus, ar pavyks šiandien sumušti rekordą? Ir kada pagaliau pavyks surinkti 100? (užbėgant už akių, per mėnesį taip dar ir nepavyko. Aukščiausias rezultatas – 90 taškų).
Viso to rezultatas – atsiranda iššūkis valytis dantis, ir gal net po kelis kartus iš eilės, siekiant geresnių rezultatų. Įsivaizduoju, jei šeimoje tokia sistema naudotųsi keli asmenys, galima būtų rengti net varžybas – o laimėjusiam įsteigti prizą – tarkime, kitą dieną suvalgyti papildomą saldainį ar kitą dantis gadinantį daiktą (gyvenimo balansas juk turi būti išlaikytas, ar ne?).
Valymosi būdai
Ir nors atrodo, kad valymasis tokiu aparatu yra paprastas – pačiam vartotojui reikia tik laikyti šepetuką burnoje ir kraipyti jį į visas puses, stengiantis nepračiaupti lūpų (nes kitaip pavirsite savotiška gazono laistykle, į visas puses purškiančia sielių ir dantų pastos mišinį – taip, šepetukas veikia tikrai intensyviai) – vis dėlto viskas yra gerokai sudėtingiau.
Šepetukas turi tris fiziniu mygtuku keičiamus valymosi režimus: standartinį, švelnų ir „reguliuojamąjį“ (angl. customization), kuris leidžia daugiau parinkčių, pasiekiamų programėle.
Dėl tų parinkčių – jų nėra tiek daug, kiek tikėtumeisi. Valymosi trukmę gali pasirinkti tik iš 2 ar 2,5 minutės, o negali įvesti kitokios reikšmės. Režimų yra keturi: naujokas, švelnus, standartinis ir išplėstasis (angl. enhanced).
Pastarajame galima įsijungti vieną iš trijų papildomų funkcijų: 30 sekundžių trunkantį papildomą dantų balinimą, 30 sekundžių papildomą dantenų masažą ar 10 sekundžių trunkantį liežuvio valymą.
Dar matosi „10 sekundžių apsaugos nuo taškymosi“ nustatymas, tik jis man kažkodėl niekada nesuveikė – net ir su įjungta šia funkcija, šepetukas pradeda veikti iškart nuo jo įjungimo.
Tiesa, šepetukas tikrai nėra kvailas – jis visą dantų valymosi ciklą suskaido į keturis ciklus, ir nedidele pauzele sąžiningai primena, kad ei, dantuotasis, jau kitą žabtų ketvirtį valyk!
Kaip valo
Rašoma, kad valantis dantis tradiciniu „rankiniu būdu“ (t. y. be jokių elektrifikacijų ir išmanizacijų), įmanoma pasiekti 100-200 judesių per sekundę. Tuo tarpu šis „Xiaomi Mi Electric Toothbrush“ skelbiasi pasiekiantis 31 000 judesių per minutę dažnį. Ir valymas dvejopas: tiek fiziniais šereliais, tiek susidarančia viršgarsine oro (ir skysčio) srove, kuri prasiskverbia į smulkiausius tarpdančių tarpelius ir iš ten velniop išpurškia visas liekanas (dėl to ir patartina būti užsičiaupus).
Nesinaudojusiems elektriniu šepetuku išvis, rekomenduojamas naujoko režimas. Vibracijos dažnis mažas, viskas paprasta. Tačiau nepatyrusiems jausmas vis tiek nejaukus: vibracija pernelyg panaši į tą, kokia jaučiasi baimingai išsižiojus drybsant stomatologo krėsle. Gamintojai rekomenduoja taip valytis dvi savaites, bet iš tiesų gal tiek ir nereikia – didelio skirtumo pereiti prie kitų režimų nebesijaučia jau po kokių 10 dantų valymų, taigi – po kelių dienų.
Vis dėlto valymasis šiuo šepetuku reikalauja šiokių tokių įgūdžių. Reikia išmokti valytis dantis ne visiškai išsižiojus, bet ir ne aklinai susičiaupus: kad netaptum laistykle, purškiančia viską aplinkui, bet ir kad nesijaustum įsikandęs grąžtą ar pneumatinį kūjį (gerai jau. Dėl pastarojo hiperbolizuoju). Nes kai prie žandikaulio prisiliečia ne tik šereliai, bet ir pati vibruojanti galvutė, jausmas nėra labai komfortabilus.
Programėlė
Tiesą sakant, šepetukas jungiasi ne su kažkokia specialia dedikuota, o su bendra „Xiaomi Home“ programėle, kurią jau turi tie, kurie naudoja kai kurią kitą „Xiaomi“ produkciją – pavyzdžiui, robotą-siurblį.
Su šepetuku programėlė jungiasi „Bluetooth“ ryšiu – bet kartais, kai jis ilgiau nenaudojamas ir „užmiega“, prisijungti pavyksta ne visada – tad geriausia dantų valymosi statistiką iš šepetuko parsisiurbti iškart po valymosi seanso.
Truputį erzina tai, kad duomenys į programėlę nepersisiunčia automatiškai (nėra to push send momento) – reikia jungtis pačiam ir spaudinėti atnaujinimą. Ir programėlėje saugoma tik 60 dantų valymosi sesijų – o kas, jei norėčiau darytis didesnės apimties duomenų analizę, apimančią dantų valymosi ypatumus ir vizitus pas odontologą, metų cikle? Tų pačių „Xiaomi“ apyrankių „Xiaomi Mi Band“ programėlė „Mi Fit“ juk saugo visą istoriją, nuo pačios naudojimo pradžios. Kodėl tada dantų šepetukas – ne?
Tai taip ar ne?
Turiu pripažinti faktą: šitas šepetukas nesunkiai suviliojo mane valytis dantis dažniau. Nes, na, įdomu! Ir per mėnesį dar tas įdomumas dar nenuvyto.
Ar nuo to pagerėjo mano dantų būklė? Neįsivaizduoju, nes a) va kuo gyvenime, tai dantimis kol kas nesiskunžiu b) čia stomatologo prerogatyva spręsti, o dėl punkto a) aš kas mėnesį pas jį nesilankau.
Beje, tai nereiškia, kad visiškai eliminavau tradicinį dantų šepetuką – kartais išvargus vakare nesinori to burzgimo burnoje, tai tada griebiuosi ir klasikos.
Kas man nelabai patinka – aš visada mėgstu kietus (hard) arba bent jau vidutinius (medium) dantų šepetukus, o „Xiaomi Mi Electric Toothbrush“ tinkanti galvutė tėra vienintelio (ir vargu ar „medium“ siekiančio) kietumo.
Aišku, kai kam galbūt klius ir kaina – apie 40 eurų pats šepetukas ir papildomai – galvutės (pirma, savaime suprantama, nemokama), kurias reikia keisti kas tris mėnesius (programėlė skaičiuoja naudojimosi galvute laiką). Ir galvučių kaina gana stipriai varijuoja: Kinijos interneto parduotuvėje trijų galvučių rinkinys kainuoja apie 15 eurų (be siuntimo), Lietuvoje galima rasti ir vieną galvutę už 11 eurų. Ar tai yra daug? Na, kiekvienas odontologas jums pasakys, kad šepetuką reikia keisti kas 2-3 mėnesius. Tad jei imame kinišką variantą ir padalinsime iš trijų, 5 eurus kainuoja ir tradicinis geresnės kokybės šepetukas.
Su lietuviška kaina, žinoma, brangiau.
O baisiausia? Baisiausia tai, kad jei pradėsite naudotis šiuo šepetuku, kinų žvalgyba garantuotai žinos, kaip ir kiek valotės dantis!
Tad būkite atsargūs! Nes maža ką, gal ir išmaniosios dantų plombos netrukus atsiras – tai tada jau jus visiškai nuhakins!
