Paskutinių dviejų Lietuvoje nepamatysime, todėl iškart ir pamirškime. O kadangi Lrytas.lt jau daugiau nei mėnesį galėjo bandyti naująjį „Mate 20 Pro“, pakalbėkime būtent apie jį.
Truputį pafilosofavimų
Žinote, aš nenorėčiau būti „Huawei“ vietoje. Kodėl? Viskas labai paprasta – kai dar tik pradedi kelionę į Olimpo (ar Everesto, kaip kam patogiau) viršūnę, į tave visi žiūri atlaidžiai: kopiančių daug, visi turi ambicijų, bet galiausiai ir daug atkrentančių. Blogiausiu atveju – na, pasišaipys, ir greit pamirš, ir vėl galėsi bandyti. Nes tokių kaip tu – daug.
Tuo tarpu, kai esi per vieną ar kelias stoteles nuo viršūnės – tenka kęsti nuolatinę įtampą: visi stebi tave, konkurentai ir jų lojalūs gerbėjai ploja ir švilpia ties kiekvienu slystelėjimu. Be to, turi ne tik stebėti lygiai taip pat kopiančius konkurentus, bet ir perspjauti juos, o dar baisiau – turi perspjauti pats save, sukurti kažką, ko nebuvo sukūręs niekas – nei konkurentai, nei tu pats. Tai – nuolatinė kova be jokio atokvėpio, neįsivaizduojamo dydžio resursai ir labai nekoks vaizdas, jei koja sudrebės: kiekvienas slystelėjimas kainuoja milijonus ar net ir milijardus.
Ir tai galioja ne vien „Huawei“. Dabar netoli Olimpo / Everesto viršūnės malasi bent trys gamintojai, ir šiuo atveju jie praktiškai vienodose pozicijose. Ne, niekada nenorėčiau eiti atsakingas pareigas kompanijoje, kuri yra TOP trejetuke.
„Huawei Mate 20 Pro“ tenka nelengva užduotis: perspjauti tiek konkurentus „Samsung S9“ ir „Note“, tiek „Apple Xs Max“, tiek savo ankstesnius gaminius – „Mate 10 Pro“ ir „P20 Pro“. Ir manau, su pastaraisiais yra sunkiausia – jau ankstesni telefonai labai stiprūs, kameros – įspūdingos, o ištikimų fanų bazė jau yra.
Tiesa, nemažai painiavos įneša ir tai, kad egzistuoja ne vienintelis, bet du nuosavi flagmanai. Ir nors patys „Huawei“ pozicionuoja, kad „Mate“ ir „P“ yra skirtingos serijos („P“ – kūrybingiems, „Mate“ – praktiškiems, ar kažkaip ten taip), iš tiesų didelė vartotojų grupė skirtumo nedaro. Tiesiog naujas telefonas, ir tiek.
O kas pusmetį išleisti po naują telefoną ir juo nustebinti pasaulį, nenuvilti fanų ir pritraukti vis naujų – iš tiesų žilą plauką varantis uždavinys.
Naujovės I : „Kirin 980“
Tad iš tiesų neapsisprendžiu, su kuo prasmingiausia lyginti naująjį „Mate 20 Pro“ – su dešimtuku „Mate“ ar su dvidešimtuku „Pė“? Todėl padarysiu gal ir abejotinai – bet lyginsiu su abiem.
Ir pradėti turbūt reikėtų nuo to, kuo „Huawei“ labiausiai didžiuojasi – jis pirmasis iš Didžiosios Trijulės pristatė 7 nm technologijos mobilųjį lustų rinkinį, „Kirin 980“.
Bet žinote ką? Niekam tai neįdomu. Na gerai – įdomu gal keliasdešimčiai tūkstančių žmonių, bet likusiems milijonams tai galėtų būti kad ir „BrimBrim 9000“ – daug svarbiau, kaip visa tai lemia vartotojo patirtį (angl. user experience, UX).
Didžiausias skirtumas, ko gero, yra energetiniame efektyvume. Pristatymo metu „Huawei“ žadėjo, kad naujasis „Kirin“ sunaudos 88% mažiau energijos. Nežinau jų skaičiavimo metodologijos, o taip pat neturiu tikslių matavimo prietaisų bei programinės įrangos, bet vertinant pagal asmeninę UX, naujasis lustų rinkinys tikrai efektyvesnis – bet ne tiek. Intensyviai (kokias 4-5 val. per parą nonstop) drožiant telefoną su GPS, nuolat veikiančiu ekranu ir 4G internetu (ak tas „Ingress“), naujas „P20 Pro“ dieną baigdavo daugmaž su 10-15% baterijos atsargų, o naujas „Mate 20 Pro“ tokiomis pat sąlygomis baigia apie su daugmaž 20-25%.
Pradėjau apie bateriją, tai neišeina nepagirti kosminio įkrovimo greičio (nors su lustų rinkiniu tai ir nelabai susiję). Laiko tiksliai nematavau, bet kartą ruošiantis eiti į darbą pastebėjau, kad nors ir tvarkingai buvau užstatęs „Mate 20 Pro“ krautis nakčiai, sugebėjau nepastebėti, kad prailgintuvas, iš kurio turėjo krautis telefonas, buvo neįjungtas. Tai kol susikrapščiau į darbą – paprastai man tai trunka apie 20 minučių – tol „Mate 20 Pro“ įsikrovė tiek, kad išlaikė visą dieną darbe (be „Ingress“, žinoma). Įspūdinga.
Beje, „Mate 20 Pro“ turi galimybę belaidžiu būdu krauti kitus belaidį krovimą palaikančius telefonus. Kas tikrai patogu – taip šis telefonas tampa išorine baterija. Tiesa, panašu, kad krovimas vyksta tik tada, jei „Mate“ akumuliatorius daugiau įkrautas, nei norimame pakrauti telefone.
Užtat su „Kirinu“ susijęs GPS modulis. Per pristatymą sakė, kad jis bus 10 kartų tikslesnis. Nežinau dėl kartų, bet faktas vienas: jei jis veikia, tikslumas tikrai didesnis, nei anksčiau kada bandytų telefonų. Bet užtat reikalaujama ir geresnių sąlygų: pavyzdžiui, kur nors šalia aukštų pastatų ar patalpose „Mate 20 Pro“ orientuojasi arba labai labai lėtai, arba neveikia išvis. Pastarasis atvejis pasitaiko retai, bet vis dėlto pasitaiko.
Naujovės II: Kameros
„Mate 10 Pro“ turėjo 2 „Leica“ galines kameras, „P 20 Pro“ – tris.
„Mate 20 Pro“ turi tris kameras ir blykstę, išdėstytus taip, kad primena legendinį raketsvaidį „M202 Flash“, labiausiai išgarsintą Arnoldo Schwarzeneggerio filme „Commando“.
Pagrindinė naujovė – plataus kampo linzė. Tai – nauja mada telefonuose, ir kažką panašaus turi ir šį rudenį taip pat pristatytas „Samsung A9“. Ir nors pastarajame vaizdo kokybė stipriai atsilieka, korėjiečių modelis turi vieną privalumą: „Samsung“ nepatingėjo įdiegti algoritmus, kurie kažkiek vaizdą, o „Huawei“ kažkodėl to nepadarė.
Aišku, tooookio platumo vaizdo pamatymas ekrane tikrai pradžiugins, bet ilgainiui, peržiūrinėjant nuotraukas – o ypač architektūros kadrus – matomas rezultatas ims erzinti akį ir mintį. Mažiau reikliems fotografams gal tai ir nesukliudys, bet nuolat matyti bažnyčias, galiausiai virstančias piramidėmis, erzina.
Pati vaizdo kokybė, žinoma, puiki. Galbūt todėl sunku pastebėti esminį skirtumą nuo „P20 Pro“ ir „Mate 10“ – todėl, kad dabar galiu drąsiai pasakyti, kad iki šiol tai yra geriausias fotosistemas turintys telefonai rinkoje, iki šiol (taigi, dabar jau trys tokie).
Tiesa, dirbtinis intelektas kartasi ir erzina. Fotosistema, bandydama parinkti geriausią režimą konkrečiai scenai, ima „šokinėti“ per linzes, ir nuo to kenčia kadravimas. Ir šiaip, įprastomis, nesudėtingomis sąlygomis DI gerai, bet fotografuojant naktį, ar su sudėtingesne kompozicija, dirbtinis intelektas pasimeta, pradeda klaidžioti ir erzinti fotografą. Tad galiausiai fotografuojant vakarais jį tiesiog pradėjau išjunginėti (ir išvis, jei jis toks protingas ir renka apie mane informaciją, tai jau galėtų pastebėti, kad vakarais aš jo nenoriu matyti).
Beje, pristatymo metu buvo žadėta, kad „Mate 20 Pro“ macro režimu gali fotografuoti iš 2,5 cm atstumo. Deja, realybėje nė karto tokių rezultatų pasiekti nepavyko. Mažiausias atstumas, iš kurio sistemai pavyko sufokusuoti – 5 cm.
Beje, dar vienas nelabai malonus dalykas – po paskutinio atnaujinimo fotoprogramėlės vartoto sąsajoje kažkodėl dingo 5X optinio priartinimo mygtukas. 3X – yra, o štai 5X – kažkodėl nebe. Taip, tebėra galimybė artinti vaizdą stumdant pirštais, bet tai nėra patogu. Bet įdomiausia – kodėl vis dėlto ši funkcija buvo panaikinta?
Ir išvis, kas dar erzina – nuo pasirodymo spalį „Mate 20 Pro“ sulaukė ar ne keturių atnaujinimų. Ar kiek ne per daug?
Na ir paskutinis trūkumas – „Mate 20 Pro“ kamera yra labai lėta. Tai labiausiai išryškėjo per kariuomenės Šimtmečio paradą Vilniuje. Nusitaikai į ne taip jau ir greitai lekiantį tanką, bet kol telefonas išsimatuoja ten viską, kadre jo belieka pusė.
Naujovės III: Korpusas
„Mate 20 Pro“ – pirmasis „Huawei“ telefonas su stikliniu korpusu. Reikia pripažinti, dizainas – labai gražus. Spalva, tekstūra atrodo itin estetiškai ir prabangiai – aišku, tas linzių ir blykstės „deimantas“ gerokai iškrenta iš konteksto ir viską gadina – tačiau galiausiai visą grožį ir estetiką vis tiek teks slėpti dėkliuke.
Nes ar čia man taip sekasi gyvenime, ar visas likęs pasaulis kažką daro ne taip, bet per septynerius metus, kai kasdien naudojuosi telefonu, niekada nebuvau nieko sudaužęs. Telefonai iš rankų krisdavo ir krenta – įspūdingiausias kritimas buvo, kai pirmasis „Note“ krito iš trijų metrų aukščio ant asfalto ir dar kokį metrą pačiuožė ekranu žemyn, bet atsipirko tik šiek tiek nubrozdintu vienu kampu.
Tuo tarpu „Mate 20 Pro“ stiklinę nugarėlę supyliau jau po dviejų savaičių. Traukiau fotografuoti to nuostabaus Vilniaus apgaubusio rūko (iš kurio ir bandomieji kadrai galerijoje), rankos dėl šalčio buvo sugrubusios, telefonas išslydo iš rankų ir nukrito net ne ant asfalto ar šaligatvio, bet ant paprastos žemės – ir va, bjaurus randas nugarėlės visam likusiam gyvenimui. Bjaurus ne tik estetika, bet ir savo aštriomis dūžio mikrobriaunomis, kurios, išsigandau, gali subraižytu kitus dalykus, atsiduriančius kišenėje. Kodėl jie visokiomis „gorilomis“ nearmuoja ir nugarėlių?
Be to, „Mate 20 Pro“ko gero pirmasis „Huawei“ telefonas taip gaubtais (curved) ekrano kraštais (edge). Ir jei tai neblogai atrodo (ir veikia) kokiuose „Samsung“, šiame kinų gaminyje bent jau man toks sprendimas nepatiko: vizualinis įspūdis, kad naudinga ekrano erdvė mažesnė, be to, toks dalykėlis kažkaip darko ir erdvės suvokimą fotografuojant – nuotraukose matymo laukas ir kadravimas gaunasi kiek kitoks, nei matomas ekrane.
Didelis privalumas, kad išlaikytos dvi vietos nanoSIM kortelėms. Arba vietoje antros iš jų – vieta atminties kortelei, tik ne microSD, o pačių „Huawei“ „nano“ standarto – „NM Card“ (iki 256 GB).
Naujovės IV: pirštų skeneris ekrane
Taip, technologine prasme čia yra wow! Pirmas telefonas su pirštų skeneriu pačiame ekrane, kuriuo prekiaujama Lietuvoje. Atrodo tikrai gražiai ir kietai.
Tik kiek tai patogu?
Jei atvirai – bent jau man – ne itin. Pirma, jis yra gana aukštai – ne tikėtinoje „Home“ mygtuko vietoje ekrano vietoje, bet per nykščio ilgį nuo telefono apačios. Bent jau man tokia pozicija visiškai nepatogi. Antra – jis lėtas. Nepaisant visko, ką žadėjo patys „Huawei“, jis pastebimai lėtesnis už tradicinį fizinį jutiklį. Todėl dažniau atsirakinėju per veido atpažinimą, kuris veikia puikiai ir greitai – ir nepažįstamiems dar kol kas neatsirakino, net jei jie ir dėvi mano veidą vaizduojančią atspausdintą kaukę.
Naujienos V: garsiakalbis – krovimo jungtyje
Čia, ko gero, labiausiai erzinanti naujovė. Telefone nebėra ne tik 3,5 mm audio jungties, bet net ir atskiro garsiakalbio – jis įmontuotas kažkur po USB-C jungtimi. To rezultatas – na, jei bandysi žiūrėti „YouTube“ ar „Netflix“ telefono krovimo metu, garsas bus kaip 90-ųjų vienos kolonėlės magnetofone „Panasonix“ ar „Sonyo“ iš Gariūnų.
Užtat garsas nekraunant – tikrai puikus, erdvinis (nepaisant to, kad „Dolby Atmos“ tik ausinėse) ir plataus spektro. Su sąlyga, kad neuždengi garsiakalbių pirštais – nes, savaime suprantama, jie ten, kur laikydamas telefoną horizontaliai, intuityviai dedi pirštus. Bet tai – beveik visų telefonų modelių problema. Kam kurti žaidimams erdvinį garsą, jei jis vis tiek vos girdėsis, nes žaidėjas juos užteks delnais? Geriau jau tada 8 bitų muzika ir galingi garsiakalbiai, kad nors kažkiek garso prasimuštų per delnų pagalvėles.
Beje, puikus garsas ir ausinėse. Šįkart – be jokių išlygų. Žemų dažnių atkūrimas nustebino.
Nušlavus visus pabambėjimus į šoną
Galbūt iki šiol susidarė įspūdis, kad viskas šitame telefone yra negerai. Bet pažiūrėkit, dėl kokių smulkmenų bambu. „Nežinau ar „Kirinas“ toks jau stebuklingas“, „kameros nebenustebino“, „GPS sudėtingomis sąlygomis sunkiai veikia“, „korpusas gražus bet ne toks“, „gaubtas ekranas nepatinka“, „pirštų atspaudų skeneris lėtas ir ne vietoj“, „su garsiakalbiu padaryta nesąmonė“ ir t.t..
Visa tai – gero gyvenimo išlepinto veikėjo ašaros. Atsimenu, dėl ko skųstis tekdavo telefonu tekdavo prieš vos keletą metų: telefonas stabdo, baterija nelaiko. Ekranas baisus, ypač spalvų perteikimas. Programos stabdo ar išvis neveikia. Per mažai atminties. Ir taip toliau, ir taip toliau.
Atsimenu, kažkada prieš ketverius ar penkerius metus rašydamas apžvalgą, drįsau kukliai užsiminti, kad galbūt ateis laikais, kai telefonų kamerų rezultatai pasivys veidrodiniais fotoaparatais daromas nuotraukas. Ar tai įvyko? Nemanau – veidrodis yra visiškai kita visata, t. y. nemanau kad obuoliai kada nors pavys apelsinus (kokia išvis tokių lenktynių prasmė?) – bet nutiko kitas dalykas: kartus, kai šiemet fotografavau veidrodiniu (ar ir kokiu kitokiu) fotoaparatu, galiu suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Nors šiaip jau kelerius metus padarau nors po keliolika kadrų per savaitę.
Kodėl taip nutiko? Nes tingisi su savimi tampytis tuos kelis kilogramus plastiko ir stiklo. Kasdieniame gyvenime, fotohobyje ir kasdieniuose darbuose veidrodinuką man visiškai pakeitė kelis šimtus gramų sveriantis telefonas, be kurio aš ir taip iš namų neišeinu. Taip, aš nefotografuoju sporto, bet iliustraciniams kadrams iš renginių, net pašnekovų portretams šiuolaikinio flagmano jau tikrai pakanka. O jau „Huawei Mate 20 Pro“ – per akis.
Tad apibendrinant – taip, „Huawei Mate 20 Pro“ yra tikrai geras aparatas, vienas geriausių rinkoje, o pagal fotogalimybes – kartu su „P20 Pro“, mano vertinimu, geriausias, šioje kategorijoje nušluojantis visus konkurentus. Galingas, funkcionalus, energetiškai taupus, vienintelė jo problema – jis nepasiūlė nieko pastebimai naujo. Na, tokio, kad iškart kristų į akis ar į UX.
Kiek kitokia situacija, jei lygintume su „Mate 10 Pro“. Dvidešimtuko atotrūkis, nutikęs per metus – didžiulis.
Na o galiausiai, kalbant apie „Mate 20 Pro“ pajėgumus – šių metų lapkričio mėnesį prestižinėje Brahmso salėje Vienos „Musikverein“ rūmuose „Huawei“ pristatė simfoniją, kurios kūrimui buvo panaudotas ir dirbtinis intelektas. Viena mažytė detalė – viso to DI „geležis“ buvo vienui vienintelis telefonas, „Huawei Mate 20 Pro“. Tam, kam dar visai reikėdavo ištisų serverių spintų, dabar pakako vieno nė 200 g nesveriančio ir į kišenę telpančio telefono.
Skaičiukai
Na ir pabaigai – skaičiukų virtinė. 6,4 colio įstrižainės AMOLED ekranas su 1440x3120 raiška, 7nm lustų rinkinys „Kirin 980“ su aštuonių branduolių procesoriumi, 8 GB RAM, 128 (arba 256 GB) vidinės atminties. 40 MP F1.8, 27mm (plataus kampo), 20 MP F 2.2, 16mm (itin plataus kampo), 8 MP F2.4, 80mm (5X optinio priartinimo) „Leica“ linzės, priekinė 24 MP F 2.2 26 mm (plataus kampo) kamera. 4200 mAh akumuliatorius, „Android 9.0 Pie“, veido atpažinimas, piršto atspaudų skeneris po stiklu, akcelerometras, giroskopas, artumo matuoklis ir barometras. Kaina - apie 1000 eurų.
