„Huawei P20 Pro” testas: ar triakis monstras vertas geriausio telefono vardo?

„Lietuvos rytas“ turėjo galimybę išbandyti telefoną tiek, kiek norėjo – ir per tą laiką palyginti su kitais naujausiais išmaniųjų modeliais. Bet šįkart apsistokime ties „P20 Pro“. Ar jį galima skelbti šiuo metu rinkoje esančiu geriausiu telefonu?

Telefonų gamintojai drąsėja. Atsimenate citriniškąją „Nokia Lumia“? Ligšiol tai buvo bene vienintelis spalvinis ekscentriškumas flagmanų tarpe, ir nors ilgainiui telefonų korpusų spektras plėtėsi, vis dėlto beveik visi gamintojai apsiribojo ramiomis paletinėmis spalvomis.

„Huawei P20 Pro” serija irgi turi „ramių“ modelių, bet šįkart švystelėjo ir kai kuo drąsesniu: gradientiniu telefono korpusu, pereinančiu iš žalios spalvos į purpurinę. Vaizdas tikrai išskirtinis bei traukiantis akį, ir pamačius tokį telefoną nugarėle į viršų, iškart gali pasakyti modelį.

Kitas dizaino sprendimas – labai „iPhoneX“ primenanti, bet žymiai mažesnė „iškirptė“ (angl. notch“) – korpuso dalis telefono ekrano viršuje, kur įtaisytas garsiakalbis ir priekinė kamera.

Ar tai būtina? Ne, bet tikrai gražiau ir moderniau nei tradicinė ištisinė juosta ekrano viršuje.

Na o užbaigiant pletkus apie korpusą, galima pasidžiaugti, kad kaip ir anksčiau P serijoje, pirštų atspaudų skeneris ir „Namų“ mygtukas vis dar išliko ekrano priekyje. Daug patogiau, nei variantas, kai ši dalis įrengiama nugarėlėje – tada norint atsirakinti, būtina imti telefoną į ranką.

Žinoma, kaip gi be pasimatavimo skaičiukais? „Huawei P20 Pro” turi 128 GB vidinės atminties, 6 GB RAM, 1080x2240 taškų ekrano raišką, 4000 mAh akumuliatorių, dvi SIM korteles, jame sukasi 8 branduolių (4x2.4 GHz Cortex-A73 & 4x1.8 GHz Cortex-A53) procesorius ir „Kirin 970” mikroschemų rinkinys su specialiu lustu dirbtiniam intelektui (NPU angl. Neuro Processing Unit), jau pažįstamas iš „Huawei Mate 10 Pro”. Virš visos šios šioje geležyje sukasi „Android 8.1” operacinė sistema ir firminė „Huawei“ vartotojo sąsaja „EMUI 8.1”.

Neišvengiamai atskiros pastraipos reikės apie kamerą. Ar net kelių. Nes ir jų – keletas: 40 Mpix pagrindinė (F 1.8, 27mm), 20 Mpix juodai balta (F 1.6, 27mm – F 1.6, KARLAI!!!), 8 Mpix teleobjektyvas (F 2.4, 80mm) ir 24 Mpix priekinė (F 2.0, 26mm).

Apibendrinant – tikrai stiprus telefonas, neabejotinai esantis lyderių ekipoje. Palyginus su artimiausiais varžovais, daugeliu specifikacijų prilygsta „Samsung Galaxy S9+” ir skaičiukais gerokai lenkia „iPhone X“, išskyrus vieną sritį.

Pradėsiu ne nuo žodžių, o nuo vaizdų. Pažiūrėkite į šią nuotrauką.

Ir tikėkite ar ne, bet ši nuotrauka yra daryta vidurnaktį ir be jokio trikojo, vienkojo ar bet kokios kitos atramos. Tiesiog – paprastai laikant telefoną rankoje.

Kai pamačiau rezultatą, pasakysiu atvirai – negalėjau patikėti.

Štai dar keletas naktinės fotografijos pavyzdžių.

Kaip jie tai padaro? Čia galima išskirti tris punktus. Visų pirma, visa galinė „Leica“ sistema turi sunkiai įsivaizduojamo šviesumo objektyvus: F 1.6, F 1.8 ir F 2.4. Tai – labai maži skaičiai, reiškiantys labai daug: kuo mažesnis diafragmos žingsnis, tuo daugiau šviesos ji įsileidžia.

Antra, „Huawei“ vadovas Richardas Yu pristatymo metu gyrėsi, kad „P20 Pro” palaiko tokią pačią ISO reikšmę, kaip ir profesionalus fotoaparatas „Canon 5D Mark IV”, t.y. 102 400. Ir – taip, iš tiesų palaiko. Pavyzdį, kurį kurdamas gąsdinau bendradarbius sėdėdamas užsidaręs tualete (nes ten pati tamsiausia vieta redakcijoje, kur, jei tik nejungi šviesos, vyrauja aklina tamsa), prisegu. Ir su triukšmais prie tokio ISO, reikia pripažinti, tvarkomasi stebėtinai gerai.

Trečia, dirbtinis intelektas. Vaizdo stabilizavime. Taip, perskaitėte teisingai.

„Vaizdo stabilizavimo sistemų evoliucija buvo tokia: iš pradžių buvo skaitmeninio stabilizavimo sistemos (angl. digital stabilization systems, red. past.), tada optinio stabilizavimo sistemos (angl. optical stabilization systems, red. past.), o štai dabar mes pradėjome trečiąją kartą – dirbtinio intelekto stabilizavimo sistemą (angl artificial intelligence stabilization system, red. past)“, – Paryžiuje kalbėjo R.Yu.

Kitaip tariant, jūsų telefonas kažkiek mokosi, kaip dreba jūsų rankos – ir tai galutiniame vaizdo pateikime kompensuoja.

Žinoma, tai aktualiausia naktinėje fotografijoje. Ir kurios išlaikymas, ačiū diafragmoms, ISO ir AIS (taip nuo šiol trumpinama dirbtino intelekto stabilizavimo sistema) siekia vos iki penkių sekundžių – o neretai ir daug trumpiau.

Ne, „Huawei P20 Pro” tikrai nėra pirmas telefonas su optinio priartinimo sistema. Tiesą sakant, atsimenu prieš kelerius metus trumpai šmėkštelėjusį „Samsung Galaxy K Zoom“, kurio židinio nuotolis buvo 24-240mm, t. y. jis vien optiškai artino 10 kartų. Bet, tiesą sakant, tai buvo ne fotografuojantis telefonas, o fotoaparatas, kuriame buvo įdiegta „Android“ sistema ir kuriuo dar galima buvo skambinti.

Dvigubą „lossless” priartinimą pernai spalį „Huawei“ pristatė jau „Mate 10 Pro” telefone, o “P20 Pro” dabar turi jau tikrą trigubą optinį. Ir penkiagubą „hibridinį“. Didžiausias siurprizas tame, kad rezultatai plika akimi sunkiai atskiriami. Pabandykite patys: kuri nuotrauka daryta su 3X optiniu, o kuri – su 5X hibridiniu priartinimu?

Teisingas atsakymas – kairioji yra didinta 5 kartus, dešinioji – tris.

„P20 Pro” DI naudoja ne vien fotografijoje, bet šioje srityje jis akivaizdžiausias vartotojui. Ir žinoma, čia kyla pirmasis klausimas – tai kas man iš to, kad DI supranta, jog aš fotografuoju šunį, o ne padėklą sušių?

Esmė – atpažinęs, kas fotografuojama, telefonas parenka tinkamiausius nustatymus. Jei įdomu, ką jis tiksliai daro, štai pilnas funkcijų sąrašas:

„Huawei P20 Pro” DI funkcijos Objektas / scena Funkcijos „Blue Sky“ pakoreguojamos spalvos, fotografo pagalbėjimui įjungiamas horizonto linijos rodymas „Greenery“ įjungiamas „Leica vivid colors“ spalvų sustiprinimo režimas „Cat“ įjungiamas „Leica vivid colors“ spalvų sustiprinimo režimas „Dog“ įjungiamas „Leica vivid colors“ spalvų sustiprinimo režimas „Beach“ fotografo pagalbėjimui įjungiamas horizonto linijos rodymas „Stage“  įjungiamas „Leica vivid colors“ spalvų sustiprinimo režimas „Document“ atpažįsta dokumento ar prezentacijos plotą ir ištaiso jo kampą/perspektyvą, paruošdamas dokumentą spausdinimui. „Text“ paryškina tekstą (angl. sharp), kad būtų lengviau jį įskaityti „Portrait“ įjungia portreto režimą „Close up“ automatiškai priartina 2 kartus ir aktyvuoja plačios diafragmos režimą „Food“ įjungiamas „Leica vivid colors“ spalvų sustiprinimo režimas „Sunset“ įjungiamas „Leica vivid colors“ spalvų sustiprinimo režimas „Fireworks“ įjungiamas „Leica vivid colors“ spalvų sustiprinimo režimas „Group“ pasiūlo kompoziciją, kad kadras būtų gražesnis „Waterfall“ įjungia ilgą išlaikymą, kad vanduo gautųsi „šilkinis“ „Night Shot“ aktyvuoja „Handheld Super Night Mode“ (ilgo išlaikymo režimą) „Snow“ perjungia į „Leica vivid colors“ spalvų sustiprinimo režimą „Flower“  įjungiamas „Leica vivid colors“ spalvų sustiprinimo režimas

Labiausiai asmeniškai pradžiuginęs režimas? „Document“. Konferencijoje, paskaitoje ar šiaip kokiame pranešime gali sėdėti kokiu tik nori kampu nuo ekrano, kuriame rodomos prezentacijos skaidrės, nes „P20 Pro“ pats atpažins dokumento ribas ir po nufotografavimo parodys tau taip, tarsi būtum sėdėjęs tiesiai priešais. Labai patogu.

Kiti režimai negalėčiau sakyti kad kažkuo taip jau ypatingi (išskyrus jau minėta naktinę fotografiją), bet ir negali sakyti, kad blogi. A, „P20 Pro” turi ir nuo „iPhone“ nukosėtą fono nukirpimo režimą. Lygiai kaip ir iOS, veikiantį toli gražu ne tobulai (kaip rasite pavyzdyje, nukerpantį gabalą akinių).

Su spalvomis irgi viskas tvarkoje – atkuriamos tiksliai ir nors ir neretai stiprinamos, bet išlieka įtikinamai natūralios (o tie, kas pradės aiškinti, kad bet koks nuotraukos redagavimas yra blogis, tegul slepiasi po pernykštėmis fotojuostelėmis. Nors… juostelės irgi neišsaugo jokios „natūralios spalvos“. Ir išvis, fotografijoje nėra „natūralios“ spalvos. Jau vien žmonės mato ir suvokia spalvas skirtingai, tai ką jau kalbėti apie fotoaparatus).

Iš tiesų čia gaunasi tam tikras kuriozas ar kalambūras – nes kalbame apie superlėtus vaizdus, o turime minėti supergreitą filmavimą. Nes superlėti vaizdai sukuriami filmuojant juos supergreičiu.

„Huawei“ čia irgi nebuvo pirmi. Tiesą sakant, pirmasis telefonas, filmuojantis 960 kadrų per sekundę (!) greičiu, buvo pernykštis „Sony Xperia XZ1 Premium”, o antruoju tapo šių metų „Samsung Galaxy S9“.

„P20 Pro“ skirtumas tas, kad jis gali filmuoti ne tik 32x greičiu (t. y. 960 kadrų per sekundę), bet ir 4X (120), ir 8X (240). Ir tai – gerai. Nes iš tiesų 960 tinka ne visiems atvejams – kartais rezultatas būna per lėtas, kad jį būtų įdomu žiūrėti.

Tiesa, ilgainiui paaiškėjo, kad 960 ir kitais greičiais filmuojama kiek skirtingai. T.y. 960 greičiu viskas iškart įrašoma ir išeksportuojama į vaizdo failą, o mažesniais greičiai filmuojama įprastai, ir sulėtinama tik peržiūroje – tad jei norite 4x ar 8x greičiu nufilmuotą failą peržiūrėti tokiu pačiu greičiu ir kitur (pvz., kompiuteryje), jį dar teks savarankiškai išeksportuoti.

O čia peržiūrai pateikiu įdomiausius vaizdus, ką pavyko užfiksuoti 960 kadrų per sekundę greičiu:

Iki šiol turbūt atrodo, kad jau tuoj tuoj segsiu „Geriausio telefono“ ordiną ant „P20 Pro” korpuso, ar ne?

Nesulauksit. Nes nusivylimų irgi yra.

Ir pagrindinis – be kameros, didesnių pokyčių nuo amžiumi vyresnio flagmano – „Huawei Mate 10 Pro” praktiškai nėra. Beveik tokios pačios specifikacijos, o vienu aspektu net ir prasčiau.

Tiek „Mate 10 Pro”, tiek “P20 Pro” turi tokią pačią 4000 mAh bateriją. Ir pradėjęs dvidešimtuko bandymus, nusiklonavau visą „Mate“ turinį į „P20 Pro” – su visomis programėlėmis, jų nustatymais ir visa kita. Rezultatas?

„P20 Pro” man išsikrauna greičiau. Jau nekalbu apie reklamuojamą pusantros ar net dvi dienas – esu intensyvus telefono vartotojas, drožiantis jį per visus portus ir protokolus, t. y. jei esu lauke, greičiausiai klausysiuosi muzikos, žaisiu „Ingress“ ir dar skaitysiu kokią e-knygą, t. y. nuolat bus naudojamas internetas, GPS ir nuolat įjungtas ekranas) – bet „Mate 10” į dienos pabaigą likdavo kažkur su 15-20% akumuliatoriaus įkrovimo, o naudojant absoliučiai tas pačias programėles ir atliekant identiškus kasdienius veiksmus, „P20 Pro” dienos pabaigoje teturi apie 10% akumuliatoriaus įkrovimo. Ar kartais net ir mažiau. Ir čia turint omenyje, kad akumuliatorius - naujutėlaitis ir nė kiek nedegradavęs dėl temperatūrinių šokų ar amžiaus. Kodėl???

Protingesni ir pastabesni žmonės sutiks – kai žmogus kažko tiksliai nežino, bet yra nusiklausęs kažkokių detalių, jis mėgsta projektuoti savo fantazijas į realybę. Taip apsigavau ir aš pats.

Vienu metu atėjęs į darbą, pradėjau išjunginėti telefono garsą – nes tuo metu sukrito daug visokių reikalų, o dažnas telefono žviegimas (mano skambučio garsas – analoginio modemo garsas, kai jis jungiasi prie interneto. Tobulas dalykas – ir girdisi gerai, ir iš tolo atpažinsi, kam skambina), įsivaizduoju, turėjo erzinti kolegas. Vėliau, po keleto dienų skambučiams atslūgus, išjunginėti garsą nustojau, bet… pastebėjau kad telefonas, atėjus į darbą, kažkaip vis tiek praranda garsą.

Aha. Dirbtinis intelektas, sakote? Savaime besimokanti sistema? Viskas kaip ir aišku – telefonas „išmoko“, kad kai aš esu lokacijoje X, reikia išjungti garsą, nes aš taip jau daug kartų dariau! Ir taip su dideliu džiaugsmu kreipiausi į „Huawei“ atstovus, reikalaudamas patvirtinti šią hipotezę.

Ir tarsi šlapiu telefono dėkliuku gavau atgal. „Ne, nieko tokio neturėtų būti. Nedaro taip mūsų dvidešimtukas, nesuprogramuotas jis tam. Atsiprašom“, – gūžtelėjo pečiais „Huawei“.

Žodžiu, taip ir likau prie sudaužytos savo fantazijos geldos – apie pernelyg didelį telefono protą. Nors to garso išjungimo irgi nesugebėjau paaiškinti, o vėliau tai ir nebepasikartojo. Mistika, ir tiek.

Tai gerai, dabar jau galima ir atsakyti į antraštėje iškeltą klausimą – ar „Huawei P20 Pro” yra vertas geriausio telefono pasaulyje vardo? Ne, ne visai.

Jis yra neabejotinai vertas šiuo metu geriausiai fotografuojančio telefono vardo, bet išvis geriausio – tikrai ne. Nes kitais parametrais ir kasdienėje vartotojo patirtyje jis nelabai kui skiriasi nuo artimiausių konkurentų.

Bet dėl fotografijos – taip, „Huawei“ čia išskrido į visišką kosmosą, ir sunku būtų tikėtis, kad konkurentai jį artimiausiu metu pajėgs pavyti.

Ar verta mokėti apie 850 eurų? Jei mėgstate fotografiją – neabejotinai. Jei žiūrint į artimiausių konkurentų – „Samsung Galaxy S9+” ir „Apple iPhone X” – kainas, „P20 Pro” kaina yra kaip ir mažiausia.

Žinoma, norintys sutaupyti (bet ir gauti faktiškai silpnesnį aparatą, kad ir kiek būtų tvirtinama „bet jis veikia lygiai taip pat greitai ir gerai, tai kam permokėti“) gali rasti ir gerokai pigesnių variantų.

Ir tuo šis pasaulis ir yra gražus, negi ne?