Antra, „Samsung“ gi taip gyrėsi savo stebuklingąja kamera, kuri, jų teigimu, veikia net ir su minimaliu apšvietimu – o kur tu tokiam dalykui rasi geresnę aplinką, nei tamsios Barselonos gatvės ir gatvelės?
Žinoma, gaila, kad pažintis buvo tokia trumpa – tik vienos nakties nuotykis. Bet žinoma, vėliau bandysime S9 ir ilgiau – ir tai aprašysime – bet kol kas – ta pirmoji patirtis, kai ne tik pačiupinėji prie demonstracinių stalų renginio vietoje, bet ir apie pusę paros bandai sugyventi kartu.
Jutiminis testas
Ką daro technoentuziastai, gavę į rankas naują telefoną? Žinoma, išsitraukia kitą, viena karta senesnį – ir lygina abu modelius.
Taip nutiko ir šįkart – kolega kaip tik su savimi turėjo „Samsung Galaxy S8”, tad jau po kelių minučių aplinkiniams demonstravome šou, kaip vienas žmogus kiekvienoje rankoje laiko po telefoną, ir intensyviai rankomis juos čiupinėja, varto, tuo pačiu metu žiūrėdamas kažkur į tolį – o antras nekantriai laukia, kol galės padaryti tą patį.
Po šio bandymo abu vieningai nusprendėme: taip, S9 rankoje guli maloniau, nei S8. Devintukas – delikatesnis, apvalesnes briaunas maloniau liesti, nei aštresnes aštuntojo (nors ir tos juk nėra labai aštrios). Panašiai ir su vizualumu – tiesa, skirtumas akiai gerokai mažesnis, bet S9 žvilgsnį traukė labiau.
Gal dar ir dėl to, kad buvo nenutrintas kišenėje? Taip, tokio varianto irgi negalima atmesti.
Funkcionalumas
Tiesą sakant, per vieną naktį didelių funkcinių skirtumų – lyginant su S8, ar ir bet kuriuo kitu šiuolaikiniu flagmanu – nepastebėjau. Gal dėl to, kad jau ir S8 buvo greitas ir užtektinai galingas, kad prie spartos jau nebuvo kaip kibti. Lygiai tas pat ir su S9.
Tiesa, dėl ne paties geriausio interneto teko atsisakyti Bixby bandymų.
Ir pastebėjau vieną keistoką dalyką – įsijungus kamerą, praktiškai kas antrą kartą paspausdavau ne tai, ko norėdavau. Nori pakeisti fotografavimo nustatymus (tarkime, pereiti į rankinius)? O vietoje to kažkaip persijungia kameros – iš galinės į priekinę. Greičiausiai reikėtų kaltinti savo ne pačius smulkiausius pirštus ir nepripratimą prie telefono, bet nepamenu, kad tokia problema būtų buvusi naudojantis S8.
Telefono baterija – puiki (žinoma, taip yra ir dėl to, kad aparatas – naujas, tik iš dėžutės), nepaisant gana intensyvaus naudojimo – GPS judant ir patalpose su storomis sienomis, nuolatinio fotografavimo, filmavimo, visokių programėlių maigymo ir kelias valandas neišjungto ekrano, per daugmaž 8 valandas nusėdo mažiau nei 20%.
Kamera
Na ir žinoma, pagrindinis S9 jaukas. „Samsung“ čia žadėjo daug ir nekukliai: stulbinanti kokybė itin prastame apšvietime, išmanūs algoritmai, iš berods 12 kadrų montuojamas vienas kadras, dėl ko galiausiai triukšmai minimalūs.
Realybė? Taip, triukšmai tikrai nedideli, bet visas tas sisteminis triukšmų mažinimas sukuria labai sterilų, nekontrastingą, nelabai įtikinamą vaizdą. Žinoma, galbūt čia skonio reikalas, bet bent jau man geriau, kai vaizdas būna tegul ir triukšmingesnis, bet gyvesnis, erdvesnis, nei toks, kuris atrodo tarsi sugeneruotas (surenderintas) kompiuteriu.
Perėjus prie rankinio fotografavimo režimo, kiek nuvylė ir tai, kad nors maksimali F reikšmė ir yra šiuo metu rekordinė – F 1.5, iš tiesų pilnos laisvės valdyti diafragmą nėra. Tėra dvi jos pasirinkimo galimybės: F 1.5 ir F 2.4 – ir nieko daugiau. Na, bet bent jau rezultatai tikrai geri.
Vis dėlto, reiškia pripažinti, tradicinio apšvietimo atveju kamera veikia tikrai gerai, priekaištų čia nėra. Režimų nepergrūsta, rimtesniems fotografams visiškai nereikalingi spalviniai/toniniai filtrai paslėpti giliau, todėl netrukdo ir neerzina – žodžiu, prikibti nėra prie ko. Nebent – kad tikrai gerą kamerą turinčių telefonų šiais laikais jau yra pakankamai.
Na bet galiausiai – vienas vaizdas atstoja kažkiek ten žodžių, tad kviečiu peržiūrėti fotografinio testo rezultatus (daugiau jų – straipsnio galerijoje).
Super slow motion
Pradėkime nuo gerų dalykų: 960 kadrų per sekundę yra tikrai daug. Ir vaizdai – kai/jei pavyksta juos užfiksuoti – tikrai traukiantys žvilgsnį. Pripažįstu, kad su jokiu kitu telefonu tokių nepavyko užfiksuoti.
Bet jau antrame sakinyje išdaviau ir šios sistemos trūkumą – nufilmuoti nėra taip jau paprasta – bent kol nesi įpratęs dirbti su S9.
Kaip matyti antrojoje video dalyje, nuolat klajoja fokusas. Tikrai nusitaikai į ten, kur norėtum, viskas ryšku – o prasideda filmavimas, ir fokuso taškas nušoka visai ne ten, kur norėtum. Tiesa, galbūt tai buvo susiję ir su tamsesne aplinka – bet kitą vertus, juk S9 giriasi superkamera?
Tiesa, galima būtų prisikabinti prie bendro mirgėjimo antrojoje video dalyje - bet čia kaltas ir aplinkos, kurioje filmuota, apšvietimas: filmuota prie dienos šviesos lempų, o jų švietimas nėra tolygus – nors netolygumas šiais laikais ir nebepastebimas plika akimi.
Antra, užtruko kiek laiko, kol susigaudžiau, kaip iš tiesų reikia filmuoti slo-mo. Nes pasirodo, jei pasirenki slo-mo režimą, tai nebūtinai reiškia, kad iškart jau ir filmuosi slo-mo. Slo-mo režimą reikia įjungti dar ir atskirai, jau filmavimo metu. Jokių įspėjimų ar apmokymų (angl. tutorial, wizzard) šiam dalykui nėra – viską turi atrasti bandymų ir klaidų metu.
Trečia, nufilmuotas vaizdas automatiškai netampa videofailu, kurį taip iškart ir galėtum kelti į „YouTube“ – ne, tam, kad galėtum juo dalintis, jį dar būtina suredaguoti programėlėje. Iš vienos pusės – tai neblogai, nes tikrai ne viskas, kas patenka į kadrą, yra būtina. Iš kitos pusės – papildomas darbas.
Na ir taip, „Samsung“ tokiems filmukams pasiūlo muziką. Nežinau ar čia man buvo didesnis privalumas, ar erzino – na bet už visišką tylą video faile gal ir geriau.
Emodžiai
Na taip kaip gi jų neišbandysi, jei jie išskirti net į atskirą foto meniu punktą?
Aišku, daug vyresnio amžiaus vartotojų suabejos, kam jų išvis reikia – ir aš visiškai juos suprasiu – na bet tokia yra nauja tendencija, ir jei nepainioju, „Samsung“ teigimu, pasaulyje per dieną išsiunčiami 5 milijardai emodžių.
Vis dėlto, pripažįstu ir tai, kad gerai išmokus jais naudotis, jie irgi gali būti naudingi – gali padėti išryškinti humoristinę temos pusę, o tai, kad „Samsung“ pavadinti „AR emoji“ sugeba realiu laiku sinchronizuotis su vartotoju (beje, tą patį gali ir „iPhone“ emodžiai), t. y. kokiame video skambutyje pašnekovas gali jus matyti kaip kokį zuikutį ar studijos „Disney“ personažą – na bent jau nekenkia.
Už ką galiu nuoširdžiai pagirti „Samsung“ kūrėjus – jų emodžiai gali perteikti ne tik teigiamas emocijas. Kuriantis sau emodžį, prašoma šypsotis, bet bandymų metu nustačiau priešingą veido išraišką – tą, kurią internete išplatino „grumpy cat“ katinas – gaižią, nepatenkintą, piktą.
Ir emodžis gavosi būtent toks! T.y. taip, jis ten visaip vaipėsi, šypsojosi – bet jo numatytoji (angl. default) veido išraiška buvo būtent „grumpy“.
Mums, lietuviams, tai turėtų labai patikti.
Ar verta tęsti pasimatymus?
Tad koks bendras įspūdis iš vienos nakties su „Samsung Galaxy S9”? Be abejo, iš tokios trumpos patirties labai nelengva susidaryti objektyvų vaizdą. Tenka pripažinti faktą, kad ne visas veikė taip, kaip optimistiškai bandė nuteikti gamintojai – bet faktas ir tai, kad rezultatai nėra kažkuo blogi. Be to, neatmestinas variantas, kad pripratimui prie telefono reikia daugiau laiko – gal bandymų metu kažką netyčia primaigiau, gal kaip tik – kažko neįjungiau.
Ar pats nuoširdžiai pirkčiau tokį telefoną? Na, jei maniškis dabar naudojamas jau artėtų prie savo egzistencijos galo – tai kodėl ne? Kaina, nors ir nėra maža, nesiekia gerinti rekordo, pats aparatas labai maloniai guli rankoje, kamera yra tikrai gera – didžiausia telefono problema ko gero buvo pernelyg sukelti lūkesčiai.
Na, bet prie šios temos dar kartą sugrįšime, kai S9 gausime ilgesniam išbandymui.
