Naujausiame vaizdo filmuke šunį primenantis robotas SpotMini ant nugaros sumontuotu nedideliu manipuliatoriumi atidaro duris. Kitas robotas atsargiai įžengia į patalpą, porininkas seka įkandin. Anksčiau „Boston Dynamics“ publikavo vaizdo įrašą su nepriekaištingą salto atliekančiu robotu. Kitas kompanijos tikslas – sukurti autonominius robotus, turėsiančius žmogaus ir gyvūnų fizinius gebėjimus.
Eksperimentai ir simuliacijos
Masačiusetso technologijų instituto (MIT) profesorius Marcas Raibertas robotus kurti pradėjo praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Tada jo laboratorijoje „Leg Lab“ strakaliojo vienakojai robotai–šokliai, robotai–kengūros ir įvairios jų variacijos. Jie galėjo vaikščioti paprasčiausiu keliu, išlaikyti pusiausvyrą, kopti trumpais laiptais, bėgioti (21 km/h greičiu!) ir atlikti paprasčiausius gimnastikos pratimus. Šie prototipai buvo kuriami vien eksperimentams: M.Raiberto tyrėjų komanda tikrino robotechnikos galimybes.
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje M.Raibertas kartu su nedidele studentų komanda padėjo filmuoti kovinį filmą „Rising Sun“, kuriame vaidino Seanas Connery: filmavimo grupei reikėjo robotų modelių ir ji kreipėsi į „Leg Lab“. Tuomet robotams kilo daug problemų: dėl purvo blogai veikė jutikliai, aukštoje temperatūroje perkaisdavo kompiuteriai. Tačiau, nepaisant visko, nufilmuoti pavyko.
„Paskutinę [filmavimo] dieną atlikome klasiškų dalykėlių, kuriuos panaudojo filme. Tai atrodė idealiai – atrodė, lyg robotai bėgtų. Grįžau namo ir susimąsčiau, koks vis dėlto didelis skirtumas tarp darbo laboratorijoje ir produkto kūrimo turint ribotą biudžetą – juk reikia pasiekti rezultatą, padėti [produktą] į dėžę, išsiuntinėti jį po visą pasaulį“, – prisimena Raibertas.
Kad galėtų užsiimti produktų kūrimu, 1992 metais jis įkūrė „Boston Dynamics“. Bet tai dar nebuvo tinkamas laikas robotikai, ir kompanija pradėjo kurti mokamą darbo su programuojamais 3D modeliais programinę įrangą „DI-Guy“.
Kitas svarbus momentas kompanijos istorijoje įvyko jau šio amžiaus pradžioje: „Boston Dynamics“ pasirašė kontraktą su JAV Jūrų aviacijos kovinio panaudojimo centru ir su gynybiniu sektoriumi užsiimančia kompanija „American Systems“. Drauge jie kūrė pilotų katapultavimosi simuliatorių.
Nju Džersio karinėje jūrų pajėgų aviacijos treniruočių bazėje jokių treniruoklių nebuvo – nuo 1988 metų pilotams vietoj treniruočių buvo rodomi mokomieji vaizdo filmai, o „Boston Dynamics“ treniruokliui panaudojo savo programą „PeopleShop“ – ji kurdavo interaktyvius scenarijus treniruotėms su „DI-Guy“ modeliais.
Programoje buvo galima pasirinkti veiksmo vietą, išdėlioti veikėjus (civilius ar kariškius) ir skirti jiems užduotis – pavyzdžiui, galima buvo imituoti kareivių įsiskverbimą į pastatą. Iš viso simuliatoriuje buvo 122 skirtingi scenarijai, pagrindiniams naudojamų lėktuvų tipams taikomos įvairios oro sąlygos ir paros metas.
„Vienintelis dalykas, kurio nedarome – nelaistome studentų jūros vandeniu, imituodami rūką“, – sakė tada vienas mokymo centro darbuotojas.
Įrenginio kūrimas truko 18 mėnesių, galutinė treniruoklio versija pristatyta 2002 metais. Užsakovai už jį sumokėjo 1,3 mln. JAV dolerių.
Kariniai robotai
Po to „Boston Dynamics“ susitelkė į robotechniką. Tuomet M.Raibertas svajojo kurti robotus su fiziologinėmis kai kurių gyvūnų ypatybėmis – pavyzdžiui, galinčius balansuoti kaip labai stačiais šlaitais mokantys laipioti kalnų ožiai. Įmonėje buvo kuriamas robotas su šešiomis standžiomis kaip tarakono kojomis – kad jis galėtų užlipti ant paviršių. Tačiau bandymai taip ir liko tik eksperimento stadijoje, o 2003 metais kompanija pradėjo bendradarbiauti su DARPA – JAV Gynybos ministerijos pažangių tyrimų agentūra.
DARPA užsakė sukurti robotus–mulus, kurie galėtų dalyvauti sausumos operacijose ir nešioti sunkius krovinius. Jau 2005 metais „Boston Dynamics“ kartu su privačiu robotechnikos gamintoju „Foster Miller“, NASA ir programuotojais iš Harvardo pristatė pirmąjį BigDog prototipą – keturkojį robotą, galintį pernešti iki 45 kg krovinį. Robotas turėjo mokėti judėti bet kokiu paviršiumi, todėl judėjimo sistemai buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Judėjimui naudoti 69 skirtingi jutikliai, tad mašina pusiausvyrą išlaikydavo ant bet kokio paviršiaus – ir netgi po smūgio.
2009 metais publikuotoje ataskaitoje DARPA vadovas Robertas Leheny rašė, kad BigDog, nešinas 36 kilogramų svorio minosvaidžiu, sėkmingai įveikė sunkiai pereinamą dviejų šimtų metrų ilgio treniruočių ruožą. Be to, robotas parodė, kad gali autonomiškai sekti karius – per tris valandas jis nuėjo 13 km.
BigDog buvo nuolat bandomas ir tobulinamas. 2009 m. kompanija sudarė geresnės jo versijos – LS3 – sukūrimo kontraktą, tam DARPA skyrė 32 mln. JAV dolerių. LS3 oficialiai pristatytas 2012 m., jis buvo gerokai stipresnis už savo pirmtaką ir galėjo pernešti 180 kg svorį (tai yra, keturis pilnus įrangos jūrų pėstininkų krepšius) iki 32 km. Jis taip pat suprato komandas balsu.
Po poros metų kariškiai panaudojo jį didžiausiose pasaulyje tarptautinėse karinėse jūrų pratybose – RIMPAC. Robotas aprūpindavo jūrų pėstininkus ir net sugebėjo pristatyti vandenį į zoną, kur negalėjo nusigauti jokia antžeminė transporto priemonė. Mokymų dalyviams robotai patiko – ypač tuo, kad galėjo nepasimesdami sekti įkandin kareivių. „LS3 gali įveikti 70–80 proc. paviršių, kuriais vaikštome mes“, – sakė vienas jūrų pėstininkas.
Tačiau, nepaisant sėkmės, 2015 m. kariškiai atsisakė toliau bandyti LS3. Robotas pasirodė esąs pernelyg triukšmingas ir galėjo lengvai išduoti pozicijas. Be to, iki šiol nebuvo aišku, kaip reikėtų taisyti pakeliui sugedusius robotus. Tačiau ir atsisakę LS3, kariškiai iki šiol testuoja „Boston Dynamics“ 2015 m. kūrinį – nedidelį keturkojį robotą Spot, galintį pakeisti gyvą šunį: jis vaikšto į lauko žvalgybą ir perspėja apie pavojus.
BigDog ir LS3 galėjo nešioti sunkius krovinius, tačiau tik nedideliu greičiu. 2012 m. „Boston Dynamics“ parodė laboratorinius roboto Cheetah bandymus, per kuriuos jis sugebėjo pasiekti 46 km/h greitį. Po metų kompanija pristatė jo pagrindu sukurtą WildCat – greičiausią keturkojį robotą pasaulyje (kaip rašoma „Boston Dynamics“ svetainėje), galintį pasiekti 32 km/h greitį. WildCat kūrimą irgi rėmė DARPA.
Išoriškai WildCat panašus ir į BigDog, ir į LS3, tačiau kroviniams nešioti jis neskirtas. Kam konkrečiai šis robotas reikalingas, neaišku – po išleidimo nebuvo jokių tikslinių bandymų. 2011 m. DARPA nurodė, kad Cheetah tipo robotus galima naudoti ypatingose situacijose – pavyzdžiui, gesinant gaisrus.
Pirmieji antropomorfiniai robotai
2009 metų balandį DARPA su organizacija „MRI Global“ (tvarkančia Energetikos departamento ir JAV Gynybos ministerijos tyrimus) sudarė 26 mln. JAV dolerių kontraktą, kuriuo įsipareigojo sukurti humanoidinį robotą cheminės apsaugos kostiumų bandymui – Petmaną. Gamyba ir dizainu užsiėmė „Boston Dynamics“.
80 kg sveriantis robotas gali pats judėti ir netgi šliaužioti. Jo struktūra gali simuliuoti cheminės apsaugos kostiumą apsivilkusio žmogaus fiziologiją: temperatūrą, drėgmę ir prakaitavimą. Teoriškai Petmaną galima naudoti paieškos ir gelbėjimo operacijose, gaisruose ar esant radiologiniam užterštumui.
Po Petmano „Boston Dynamics“ 2013 m. parodė dar vieną antropomorfinį robotą – Atlas, kurį kompanija vadina „dinamiškiausiu humanoidu pasaulyje“. Roboto ūgis – pusantro metro, svoris – 75 kg (papildomai gali pakelti iki 11 kg), įrenginys naudoja baterijos energiją ir aplinką analizuoja LIDAR sistema – tokie pat būna montuojami bepiločiuose automobiliuose. Atlas moka kelti krovinius, atidaryti duris, o nugriuvęs – atsikelti.
Robotas buvo sukurtas DAPRA užsakymu robotechnikos konkursui (Atlas intelektinės nuosavybės teisės vis viena liko „Boston Dynamics“), kurio tikslas – įkvėpti robotechnikos rinkos dalyvius naudoti antropomorfinius robotus sudėtingose situacijose. Tyrėjai ir programuotojai turėjo patys sukurti Atlas dizainą ir parašyti programinę įrangą. Konkursas truko nuo 2013 metų galo iki 2015 m., laimėjo P. Korėjos komanda: jos robotas sparčiausiai įveikė užduotis (reikėjo vairuoti mašiną, gręžti ir t.t.). Prizinis fondas – 3,5 mln. JAV dolerių.
Iš rankų į rankas
2013 m. „Google“ įsigijo „Boston Dynamics“, sandėrio suma visuomenei nebuvo atskleista. Kompanijai buvo leista ir toliau bendradarbiauti su DARPA, juolab tada galiojo Atlas robotų pristatymo konkursui 10,8 mln. JAV dolerių kontraktas.
„Boston Dynamics“ valdė kompanija „Google X“, užsiimanti perspektyviausiais ir novatoriškiausiais projektais. Tarp jų buvo „Google Glass“ kūrimas ir „Project Loon“ tobulinimas.
Kartu su „Boston Dynamics“ 2013 m. „Google“ nupirko dar aštuonias robotechnikos kompanijas. „Google“ robotizavimo krypčiai iki 2014 m. vadovavo „Android“ OS programuotojas Andy Rubinas, jis kompanijoms suteikė visišką laisvę. Tačiau, jam pasitraukus, santykiai tarp „Boston Dynamics“ ir „Google“ pašlijo: interneto milžinė norėjo, kad iki 2020 Bostono kompanija sukurtų paprastai naudojamą ir komerciškai potencialiai sėkmingą robotą. Kompanija šiai idėjai visaip prieštaravo, o kai kurie darbuotojai net išėjo dirbti į „Toyota“.
„Galiausiai „Google“ paklausė: „Kuo užsiima vaikinai Bostone? Mes nežinome – jie tiesiog daro, ką nori”“, – kalbėjo vienas „Tech Insider“ pašnekovas.
Praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai 2016 metų vasarį „Boston Dynamics“ parodė naujos kartos Atlas, agentūra „Bloomberg“ pranešė apie galimą kompanijos pardavimą.
Agentūros duomenimis, „Google“ ryšių su visuomene skyriui nepatiko, kad „Alphabet“ konglomeratas bus siejamas su antropomorfinių robotų sukūrimu. „Google“ komunikacijų direktorė Courtney Hohne kalbėjo, kad apie roboto Atlas vaizdo įrašą būta tiek gerų, tiek ir negatyvių atsiliepimų – žmonės svarstė, kaip tai siaubinga, kaip robotai atims jų darbus. C.Hohne paprašė „Google X“ darbuotojų atsiriboti nuo šio video.
Tačiau vėliau „Boston Dynamics“ naujus kūrinius vis viena rodė. Birželį kompanija pristatė jaunesnįjį roboto Spot brolį – SpotMini. Demonstraciniame filmuke jis ant nugaros įtaisytu manipuliatoriumi padeda puodelį į indaplovę ir atsikelia, kai paslysta ant banano žievelės.
2017 m. Japonijos korporacija „Softbank“ nupirko „Boston Dynamics“. Sandorio suma vėl buvo neviešinama, tačiau „Financial Times“ šaltiniai sakė, kad ji gali būti didesnė nei 100 mln. JAV dol. „Softbank“ turi nuosavą robotechnikos padalinį. Jo robotas Pepper (beje, jį jau galima pamatyti ir Lietuvoje) naudojamas 140 korporacijos parduotuvių (ten parduodami išmanieji telefonai, planšetės ir išmanieji laikrodžiai), atsako į klausimus ir padeda pirkėjams.
Skelbdamas apie sandorį su „Boston Dynamics“, „Softbank“ įkūrėjas Masayoshi Sonas sakė, kad amerikiečių kompanija turi tapti išmaniųjų robotų sferos lyderiu. Kol kas apie bendrus projektus su „Boston Dynamics“ nieko nežinoma, tačiau 2017 metų lapkritį Atlas ir Pepper buvo demonstruojami „Softbank“ organizuotoje robotechnikos parodoje.
Tada kompanija parodė ir naująją SpotMini versiją – pirmąjį šios linijos robotą, turintį visavertį korpusą ir pademonstravo naujus Atlas gebėjimus: pastarasis išmoko daryti salto!
Ateitis
Ar milijonus „YouTube“ peržiūrų surenkančius robotus galima pavadinti visiškai autonomiškais? Ekspertai sako, kad ne – mašinos vadovaujasi tam tikromis nuostatomis ir negali savarankiškai nuspręsti, ką turėtų daryti. Oksfordo robotechnikos instituto tyrėjas Ioannis Havoutis aiškina: isterija prasideda, nes žmonės linkę robotus personifikuoti.
„Mes, žmonės, esame linkę galvoti apie juos kaip apie gyvus daiktus, o ne mašinas, nes jie atrodo pažįstami: Atlas panašus į žmogų, o SpotMini – į šunį“, – sako jis. Pasak I.Havoutiso, būtina suprasti, kad vaizdelyje, kur SpotMini atidaro duris, tokią komandą jam davė būtent žmogus.
M.Raibertas tikisi, kad kada nors jo komanda galės sukurti idealius robotus, kurie imituos žmogaus ir gyvūno judesius. Tam, sakė jis 2017 m., reikia sugalvoti projektą, kuriame derėtų programinė, techninė įranga ir biheviorizmas. Šios sritys turi sąveikauti tarpusavyje, juk robotas – mechanizmas su kompiuteriu viduje, gyvenantis pagal fizikos dėsnius.
„Netolimoje ateityje robotai rūpinsis mūsų tėvais, arba, kas labiau tikėtina, padės mūsų vaikams rūpintis mumis“, – mano M.Raibertas. Tačiau tam robotai turės įgyti tris savybes: mobilumą, vikrumą ir autonomišką suvokimą.
„Softbank“ viešai neskelbė, ką ketina veikti su „Boston Dynamics“. Galbūt „Boston Dynamic“ turi tiesiog likti „Boston Dynamics“, kaip savo straipsnyje to prašo vienas „Techcrunch“ rašytojas: „Softbank“, prašau, leiskite „Boston Dynamics“ daryti didelius robotus ir filmuoti beprotiškus video. Esu tikras, iš to galiausiai kas nors pavyks“.
