Ekspertų vertinama kaip pažangių kompiuterinių skaičiavimų ateities technologija, kvantiniai kompiuteriai veikia kitaip, nei tradiciniai. Užuot apdoroję informaciją naudodami dvejetainius nuliukus ir vienetukus, kvantiniai kompiuteriai naudoja kubitus, galinčius būti 0 ir/arba 1. Tai įmanoma naudojant kvantinius efektus – susietumą ir superpoziciją.
Be 50 kubitų mašinos, IBM turi ir 20 kubitų kvantinio skaičiavimo sistemą, kurią per debesų kompiuterijos platformą gali naudoti visi norintys. IBM abiejų sistemų kvantinę būseną pavyko išlaikyti iš viso 90 mikrosekundžių. Tai gali atodyti kaip trumpas laikas — nes taip ir yra, — bet tai yra šios augančios pramonės rekordas, kur kubitų gyvybės išlaikymas – vienas iš didžiausių iššūkių.
„Išties tuo didžiuojamės; tai iš tiesų velnioniškai svarbu“ – „MIT Technology Review“ sakė penktadienio pranešimą skaitęs IBM DI ir kvantinio skaičiavimo direktorius Dario Gilas.
Žingsneliu arčiau
Svarbius kvantinės kompiuterijos pasiekimus IBM darė nuo pat tada, kai jos tyrėjai padėjo kurti kvantinio informacijos apdorojimo sritį. Bet ne jie vieni dalyvauja veikiančio kvantinio kompiuterio sukūrimo lenktynėse. „Google“ ir „Intel“ taip pat kuria savo kvantinio skaičiavimo sistemas, o San Franciske įsikūręs startuolis „Rigetti“ nori šioje srityje padaryti perversmą. Tuo tarpu Kanados kompanija „D-Wave“ jau sukūrė porą kvantinių kompiuterių, kuriuos naudoja NASA ir „Google“.
50 kubitų aparatas gali atlikti itin sudėtingus skaičiavimus, bet nors „Google“ spėja, kad tiek kubitų galėtų nurungti galingiausius dabartinius superkompiuterius, IBM įrenginys dar nėra tinkamas plačiam, komerciniam ar asmeniniam naudojimui. Kaip ir visi dabartiniai kvantiniai kompiuteriai, „IBM 50“ ir 20 kubitų sistemoms reikia ypatingų veikimo sąlygų.
Be to, kaip „MIT Tech Review“ nurodė Marylando universiteto profesorius Andrew Childsas, IBM dar nepublikavo detalių apie savo naująją mašiną recenzuojamuose mokslo žurnaluose. „IBM komanda fantastiška ir aišku, kad jie to ėmėsi rimtai, tačiau be pateiktų detalių ką nors komentuoti sunku“ – sakė jis, pridurdamas, kad daugiau kubitų nebūtinai reiškia skaičiavimo pajėgumų šuolį. – „Tie kubitai gali būti triukšmingi, o be to, gali kilti problemų su jų sujungimu.“
Kaip bebūtų, tai dar vienu žingsneliu priartina mus prie kvantinės ateities, kur kvantinis skaičiavimas pakeis informacijos apdorojimą ir padės išspręsti daugelį sudėtingiausių pasaulio problemų. IBM pasiryžusi priversti savo kvantinį kompiuterį veikti, ir tikimasi, kad jie paskelbs apie kvantinės debesų kompiuterijos programinės įrangos atnaujinimą. „Dirbame rekordiniu tempu, tačiau turime užtikrinti, kad tuo galėtų naudotis ir ne fizikai“ – „MIT Tech Review“ pažymėjo D.Gilas.
