„Samsung Galaxy S8+“ apžvalga: juk niekas nėra tobulas

Idealus išmanusis – reliatyvi sąvoka. Vienam reikia didelio ir ryškaus ekrano, kitam svarbu, kad jį būtų patogu valdyti viena ranka, trečias pageidaus aukščiausio lygio kameros, didžiulės spartos ar talpios baterijos. Tobulas telefonas, ko gero, turėtų būti visų šių savybių samplaika. 

Testavimui kompanija „Telia“ suteikė didesnįjį „Galaxy S8+“ modelį, kurį paėmus į rankas susidaro įspūdis, kad būtent tokį chameleoną korėjiečiai ir siekė sukurti. Ir jiems visai neblogai pavyko. O užmerkus akis prieš kai kurias smulkmenas, gal ir minėtoji etiketė priliptų.

Telefoną gavau oficialią jo išleidimo dieną, kovo 29-ąją, taigi naudojau jį kone mėnesį. Per tą laiką nuomonė apie kai kurias jo funkcijas pasikeitė, tačiau vienas dalykas liko toks pat. Tai – malonus jausmas paėmus jį į rankas. 

Žinote, kai kokia kinų kompanija išleidžia įspūdingomis techninėmis charakteristikomis pasižymintį telefoną, pirmasis įspūdis būna geras, bet paėmus jį į rankas viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Dažniausiai dėl to būna kaltas pigus plastikinis rėmelis (beje, anksčiau tuo pasižymėjo ir „Samsung“ flagmanai), tačiau ir dizainas turi nemažai įtakos.

Tarkim, aš ilgai varvinau seilę žiūrėdamas į vien Kinijoje parduodamą berėmį „Xiaomi Mi Mix“, tačiau nuvykęs į parodą „CES 2017“ Las Vegase ir gavęs progą paimti šį telefoną į rankas, šiek tiek nusivyliau – taip, jo išvaizda puiki, dydis patogus, bet rankoje guli kaip eilinė plyta. 

Su „Galaxy S8+“ jausmas visai kitoks – užapvalintos kraštinės ir glotnus stiklinis paviršius maloniai glosto delną. Telefonas ne tik patogus, bet ir tvirtas bei nepasiduoda lankstymams. Trumpai sakant, jauti kokybę (panašiai, kaip „iPhone 7“, tik lenkiant ekranas neatšoka). 

Tiesa, svarbu, telefoną laikyti tvirtai, mat internete paviešinti vaizdo įrašai rodo, kad telefonui nukritus ant kieto paviršiaus net ir maždaug metro aukščio gali skilti galinis jo dangtelis (priekinį stiklą saugantis „Gorilla Glass 5“ atlaiko kur kas smarkesnius smūgius, taigi panašu, kad galiniam dangteliui panaudota silpnesnė apsauga). Stiklinis dangtelis turi dar vieną trūkumą: jis yra teplus ir ant jo lieka visi pirštų atspaudai ir net nuvalius po minutės-kitos dangtelis vėl „apsitapšnoja“. 

Žodžiu, aplinkiniams geriau rodyti fasadą, o galinis kiemas lai lieka savo reikmėms. Aišku, dar galima įsigyti dėklą, bet jis paslėps dalį grožio. 

Įdomu tai, kad telefono ekranas dar labiau ūgtelėjo. Kai „Samsung“ paskelbė, kad išleis flagmanus su 5,8 ir 6,2 colio įstrižainės ekranais, ne vienam atvipo žandikaulis – juk tokius milžinus turi planšetofonai. Ar tai reiškia, kad ateityje normalių, vienoje rankoje patogiai telpančių išmaniųjų neliks? 

Anaiptol. Nors „Galaxy S8+“ ekrano įstrižainė siekia net 6,2 colio, vienoje rankoje jis puikiai telpa, mat kitaip nei planšetofonai šis išmanusis yra siauras. Jo plotis siekia apie 7,3 cm ir yra tik nežymiai (3,8 mm) didesnis už „Galaxy S7“, kurio ekranas, priminsiu, tebuvo 5,1 colio įstrižainės.

Kaip korėjiečiams pavyko į vos platesnį rėmą sugrūsti kur kas didesnį ekraną? Trys dalykai: ekranas tapo ilgesnis, jo kraštai užlenkti, o iš rėmelio teliko dvi plonos juostos viršuje ir apačioje. Paprastai sakant, telefonas virto vienu dideliu ekranu. To ir buvo galima tikėtis. 

Abu flagmano modeliai atrodo ištįsę, o jų ekranams parinktas neįprastas kraštinių santykis – 18,5 prie 9 (paprasčiau sakant, maždaug vienas prie dviejų). Dalis programėlių prie to prisitaiko pačios, kitos veikia labiau standartiniu 16:9 režimu, palikdamos tamsias juostas viršuje ir apačioje, tačiau tai nesukelia nepatogumų. Netgi atvirkščiai: kadangi telefonas neįprastai ilgas, sumažintame programėlės ekrane patogiau pasiekti viršuje esančius mygtukus. 

 

 

O žaidimų mėgėjams sukurtas specialus įrankis „Game Launcher“, kuris leidžia pasirinkti programėlės lango išmatavimus. Jei „ištęstas“ variantas nepatogus, visada galima grįžti prie numatytųjų nustatymų. Nesu didis žaidėjas, bet keli mano išbandyti žaidimai veikė be pastebimų problemų.

Ir nors gamintojas parinko nestandartinius išmatavimus, bendro vaizdo tai visiškai negadina, o laikyti telefoną vienoje rankoje netgi labai patogu. Bei, lyginant su planšetofonais, valdyti viena ranka jį kur kas patogiau. Apskritai, laikant dešinėje rankoje nykščiu galima pasiekti praktiškai visą ekrano plotą, tik patį viršų (ypač – viršutinį kairįjį kampą) ne taip patogu maigyti. Bet įmanoma. 

Reikia pripažinti, naujasis telefono dizainas atrodo išties įspūdingai, o glotnūs ekrano užlinkimai ne tik akį traukia, bet ir papildomų funkcijų suteikia – kaip ir „Edge“ serijos išmanieji, „Galaxy S8“ turi šoninį meniu, į kurį galima persikelti naudingas programėles ar kontaktus, čia taip pat yra įrankiai ekrano kopijai užfiksuoti. Atkreipiu dėmesį, kad kartais šis meniu „išsitraukia“ netyčia, pirštu brūkštelėjus per ekrano kraštą, taigi reikia laiko įprasti jį naudoti pagal paskirtį. 

Beje, nuo „Edge“ modelių šis ekranas skiriasi tuo, kad jo užlinkimas kiek nuožulnesnis. 

Kita naujovė, kurią išsyk pastebės telefono savininkai, yra nuolat veikiantis ekranas. Net telefoną užrakinus ekrane rodomas laikas, o tolumoje mirga „galaktika“ (taškeliai ir tiek, bet gražu). Taip pat užrakintame ekrane rodoma svarbi informacija – gautos žinutės, praleisti skambučiai, programėlių pranešimai (ikonėlių pavidalu). Iš pradžių svarsčiau, kad ši funkcija turėtų smarkokai nustekenti bateriją, bet to nepastebėjau – ją išjungus telefono veikimas neįkrovus prailgėdavo, geriausiu atveju, valanda ar dviem. Už tai, ko gero, reikėtų dėkoti AMOLED technologijai, kuri užtikrina, kad energija naudojama tik tos srities, kurioje rodomas vaizdas, pašvietimui, o likęs ekranas lieka tamsus. 

Dar apie ekraną: jo raiška padidinta iki 1440 x 2960 tšk. (abiejuose modeliuose), taigi įžiūrėti galima net smulkiausias detales. O jei įdomu, kas pasikeistų ekrano raišką sumažinus, tai galima padaryti nustatymuose – leidžiama rinktis „Full HD+“ (2220 x 1080 tšk.) ar HD+ (1480 x 720 tšk.). Pasirinkus vidurinį variantą, pastebėti skirtumą gana sudėtinga, tačiau HD+ raiškos tokiam ekranui akivaizdžiai maža – tekstas tampa tarsi išblukęs. Nors žaidėjams, kuriems svarbus vaizdo atsinaujinimo dažnis, ši funkcija gali praversti. Be to, bent teoriškai, šis pakeitimas turėtų taupyti bateriją, bet gamintojas to neakcentuoja. 

Keistoka ir tai, kad, pagal numatytuosius nustatymus, telefone parenkama „Full HD+“ raiška, o ją padidinti tenka rankiniu būdu. 

Tęsiant eksterjero temą, ilgamečiai „Samsung“ telefonų naudotojai išsyk pastebės, kad priekyje neliko fizinio mygtuko. Korėjiečiai pasekė konkurentų pėdomis ir šį mygtuką perkėlė į ekraną. 

Jį galima liesti ar spausti, o vienintelis skirtumas bus tas, kad stipriau spustelėjus įrenginys suvibruos – jausmas toks, lyg pasispaudė visa ekrano apačia (jis veikia panašiai kaip „iPhone 7“ pagrindinis mygtukas). Tiek palietimas, tiek paspaudimas atlieka tas pačias funkcijas – vienintelė išimtis, kurią pastebėjau, yra ta, kad esant užrakintam ekranui vienu prilietimu jis neatsirakina – reikia paspausti arba greit paliesti kelis kartus. Žodžiu, visiškai neesminis dalykas.

Telefono dešinėje briaunoje liko atrakinimo/išjungimo mygtukas, kairėje – garso reguliavimui ir virtualaus asistento „Bixby“ („Siri“, „Cortana“ ir pan. paslaugų analogas) aktyvavimui skirti mygtukai. 

Kodėl „Bixby“ skirtas papildomas mygtukas, sunkoka suprasti – šią funkciją puikiausiai galėtų atlikti jau minėto pagrindinio mygtuko paspaudimas (o ne palietimas). Maža to, „Bixby“ šiuo metu palaiko tik dvi kalbas, anglų ir korėjiečių, tad išskirtinis dėmesys šiam asistentui glumina. 

Ką daryti lietuviams (ir kitiems žmonėms, nenorintiems su telefonu kalbėtis anglų ar korėjiečių kalbomis)? Vienas iš variantų – šiam mygtukui priskirti kitą funkciją. Norint tai atlikti, reikės atsisiųsti specialią programėlę (aš naudojau „All in one Gestures“) ir pakeisti nustatymus. Bent jau man pavyko šiam mygtukui priskirti kameros atidarymo funkciją, nors užsienio žiniasklaidoje buvo pasirodę straipsnių, kad tokius „apėjimus“ korėjiečiai blokuos. 

Telefono apačioje – standartinė ausinių jungtis, greitąjį įkrovimą bei duomenų perdavimą palaikanti USB-C jungtis, mikrofono ir garsiakalbio angos. Viršuje – kito mikrofono (jis skirtas erdviniam garsui įrašyti) anga bei ištraukiamas „nano SIM“ (ryšiui) ir „micro SD“ (atminties išplėtimui) kortelių dėklas. Tiesa, pastarosios prireiks tik ypač didelių poreikių turintiems vartotojams – telefono vidinė atmintis siekia net 64 GB, o eiliniam vartotojui to ilgam užteks. 

Priekyje, siauroje juostoje virš ekrano, įmontuoti įvairūs jutikliai, asmenukių kamera bei akies rainelės skaitytuvas. Tai – „Galaxy S8“ (ir S8+) naujovė, suteikianti dar vieną būdą apsaugoti telefoną. Ir nors vadinamas ypač patikimu, jis nėra itin patogus. 

Norint aktyvuoti šią funkciją, telefonui reikia leisti nuskaityti akies rainelę. Tuomet, kaskart telefoną atrakinant, ekrano viršuje sužimba raudona lemputė – rainelė nuskaitoma. Jei to padaryti nepavyksta (arba pakeitus nustatymus), ekrane gali įsijungti ir nedidelis langas su priekinės kameros rodomu vaizdu bei dviem apskritimais, į kuriuos reikia įtaikyti akis. Panašu, kad nuskaitoma dešinioji akis, nes atmerkus vien ją telefonas atsirakina, o su kaire, kad ir kiek kankintumeisi, liksi už virtualių vartų. 

Tačiau taiklumas sėkmės negarantuoja. Dar reikia, kad akys būtų pakankamai atmerktos, telefonas nejudėtų ir būtų laikomas tiesiai. Rodos, nieko ypatingo, bet juk telefoną tenka naudoti įvairiausiomis situacijomis – einant, spiginant saulei, pučiant vėjui ar net lyjant. Tokiais atvejais net neverta per daug vaipytis prieš telefoną – geriau iškart rinktis kitą atrakinimo būdą (taip, vienu metu gali būti įjungti keli skirtingi būdai). 

Tačiau ir ramiai sėdint gerai apšviestoje patalpoje kartais akies rainelės nuskaitymas užtrunka. Pastebėjau, kad išplėtus akis telefonas sureaguoja greičiau, tad kurį laiką taip ir elgdavausi. Bet tada supratau, kaip idiotiškai atrodau iš šono. Todėl nustojau tai daryti.

Kurį laiką buvau nusistatęs veido atpažinimo funkciją, kuri akimirksniu suveikia esant geram apšvietimui (atpažįsta net susišiaušusį ir užsimiegojusį ryte), bet prieblandoje ji praktiškai nenaudojama. 

Ne ką geriau sekėsi ir su piršto atspaudo jutikliu, kuris įtaisytas ypatingai nepatogioje vietoje, įrenginio nugarėlėje, greta kameros. Laikydamas telefoną įprastai (kad nykščiu pasiekčiau valdymo mygtukus ekrano apačioje), smiliu (o ir jokiu kitu pirštu) negalėjau šio jutiklio patogiai pasiekti, todėl kaskart telefoną reikėjo pasitaisyti delne. 

Be to, kadangi jutiklis tik įrėmintas, bet nėra pagilintas ar iškeltas, pirštu nuolat klaidžiodavau tarp jo ir kameros, o atspaudą jutiklis dažniausiai atpažindavo iš antro ar trečio karto. Nepamanykite, pats jutiklis veikia puikiai – pridėjus pirštą atitaikius poziciją, telefonas 90 proc. atvejų atsirakindavo iš pirmo karto. Netikslumų atsirasdavo vien dėl nepatogios jutiklio vietos. 

„Samsung“ reklamose rodoma, kad šį jutiklį reikėtų naudoti telefoną laikant vienoje rankoje, o prie jo glaudžiant kitos rankos smilių, bet ir toks būdas ne ką patogesnis – jutiklį „atrasti“ sunku, be to, kaip tuomet telefoną atrakinti, jei turi tik vieną laisvą ranką?

Trumpai sakant, „inovatyvūs“ telefono atrakinimo būdai bent man buvo nepatogūs. Gerai bent, kad telefoną ir toliau leidžiama apsaugoti slaptažodžiu, PIN kodu ar sujungiamų taškų seka. 

Koks gi išmanusis be vaizdo kameros? „Galaxy S8“ (ir S8+) modeliuose įmontuota 12 mln. tšk. raiškos galinė kamera (f/1,7, automatinis fokusavimas, optinis vaizdo stabilizavimas, LED blykstė, automatinis HRD nuotraukų apdorojimas, 4K raiškos filmavimas ir kt.) nusipelno didžiausių pagyrų. Lyginant su pagrindiniais konkurentais, jo spalvos atrodo šiek tiek sodresnės ir kai kurie apžvalgininkai teigia, kad jos atrodo nenatūralios, tačiau pyškindamas atsitiktinius kadrus aš to nepastebėjau, o ryškumu tik džiaugiausi. 

Galite įvertinti patys - juo darytų nuotraukų rasite straipsnio galerijoje, o čia galite palyginti telefonais „Galaxy S8+“, „iPhone 7 Plus“ ir „Huawei P10 Plus“ darytas nuotraukas. 

Beje, nors kamera nėra dviguba, išblukusio fono („bokeh“) efektą išgauti ji sugeba – tereikia pasirinkti „Pro“ režimą. 

Kameros aplikacija turi ir daugiau „žaisliukų“: be savaime suprantamos panoramos funkcijos, ji gali filmuoti sulėtintai ar pagreitintai, kurti animuotus .gif paveikslėlius, sukurta net specialiai maisto fotografavimui skirta funkcija (ji išryškina pažymėtą sritį). 

Priekinė asmenukių kamera – 8 mln. tšk. raiškos (f/1,7, automatinis fokusavimas, HDR). Esant geram apšvietimui, ja užfiksuoti vaizdai mažai atsilieka nuo galinės kameros, be to, fotografuojant asmenukę galima ne tik „pagražinti“ veidą padidinant akis ar nugludinant odą, bet ir pažaisti su gyvomis animacijomis. 

„Note 7“ modelį palaidojo užsidegančios baterijos, todėl šįkart „Samsung“ pasistengė, kad tai nesikartotų – baterijos saugumui skirtas ypatingas dėmesys. Ji vis dar palaiko greitąjį įkrovimą ir įkrovimo metu telefonas šiek tiek sušyla, bet ne tiek, kad tai keltų nerimą. 

„Galaxy S8+“ modelyje integruota 3500 mAh talpos baterija, naudojant komplekte pridedamą įkroviklį, nuo 5 proc. iki 80 proc. užsipildo lygiai per valandą, o dar per 20 minučių – ir iki 100 proc. Telefonas taip pat palaiko belaidį įkrovimą, tačiau pats šios funkcijos taip ir neišbandžiau, mat belaidžio įkroviklio neturiu ir komplekte jis nepridedamas. 

Juntamai, nors nesmarkiai, telefonas įkaista ir smarkiau apkrovus jo procesorių. 

Europos rinkai skirtame modelyje yra „Exynos 8895“ aštuonių branduolių (4 x 2,3 GHz ir 4 x 1,7 GHz) procesorius ir 4 GB operatyvinės atminties. Ko gero, net nereikia sakyti, kad tokios spartos bus per akis. Per mėnesį nei sykio nesusidūriau nei su strigimais, nei su „Android 7.0“ operacinės sistemos „pakibimais“ (keistoka tik, kad telefone įdiegta ne naujausia „Android 7.1“ versija). 

Naujuosiuose flagmanuose vis dar galima rasti įvairių „Samsung“ sukurtų programėlių. Kai kurios jų visiškai nereikalingos, tačiau daugumą jų leidžiama pašalinti. Tačiau neskubėkite. Pavyzdžiui, „Samsung Health“ yra gan naudinga – ji ne tik fiksuoja nueitus žingsnius, bet ir, pavyzdžiui, leidžia pasitikrinti širdies ritmą, „streso lygį“ ar deguonies koncentraciją kraujyje (visi šie matavimai atliekami uždėjus pirštą ant nugarėlėje esančio specialaus jutiklio). Kažin, ar dažnai šiuos dalykus tikrinsite, bet žaisliukas įdomus. 

„Samsung“ atsisakė į programų langą perkeliančio atskiro mygtuko – nuo šiol norint ten patekti reikia braukti per ekraną iš viršaus į apačią ar iš apačios į viršų („Nokia“ gerbėjams toks valdymas turėtų priminti „MeeGo“ operacinę sistemą, tesilsi ji ramybėje). O kairysis meniu langas veda į specialų „Bixby“ asistento meniu, kuriame pateikiama įvairi suasmeninta informacija, pavyzdžiui, priminimai, dažnai naudojami adresatai, sveikatos būklė, orai, aktualios naujienos ir kt. (jis šiek tiek primena „Google Now“ langą, esantį grynakraujame „Android“, beje, dar ir toje pat vietoje). 

„Galaxy S8“ ir S8+ modeliai turi IP68 sertifikatą – tai reiškia, kad jie yra atsparūs dulkėms ir vandeniui (turi ištverti pusvalandį iki 1,5 metro gylyje). Kaip jau tapo įprasta, išbandyti šios ypatybės taip ir nespėjau, tad telefoną po kranu pakišau tik dabar. 5 minutes pasiturškęs, nuvalytas telefonas pasiskundė, kad USB prievade užfiksuota drėgmė ir patarė nenaudoti įkroviklio, bent kol išdžius, bet visa kita sėkmingai veikė. Kaip ir kitų telefonų atveju, po vandeniu jutiklinis ekranas ir pirštų atspaudų jutiklis buvo neveiksnūs. 

Rodos, tiek įdomybių apie „Galaxy S8+“. Kokia išvada? Su išvaizda pasistengta, „viduriai“ galingi, bet kai kurios smulkmenos gali erzinti. Ir tai – tik dar vienas įrodymas, kad niekas šiame pasaulyje nėra tobulas. Arba kad aš esu priekabus kipšas.